aA
Lietuviui vienas trumpas pokalbis su nepažįstamuoju Milano centre virto filmą primenančia istorija. Kaip paaiškėjo vėliau, turistų kelio paklausęs praeivis tebuvo gerai apgalvoto vagystės plano dalis.
© Shutterstock

„Mes atvažiavome į Milaną tik išsinuomoti automobilio. Išsinuomojome tą mašiną pačiame Milano centre tam, kad nereikėtų važiuoti į oro uostą. Galvojam, čia greitai susisuksime, pasiimsime mašiną ir išvažiuosim“, – istoriją pradeda komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas, kuris savo istorija sutiko pasidalinti su DELFI skaitytojais, kad įspėtų visus keliaujančius.

Prie nuomos punkto užkalbino nepažįstamasis

Į Italiją pašnekovas teigė nuvykęs kartu su savo bičiuliu, o automobilį išsinuomoti nutarė jau antrą kelionės dieną. Iš automobilių nuomos punkto pasiėmę transporto priemonę vyrai kiek pavažiavo, tačiau, kaip pasakoja J. Špakauskas, sustojo visai netoliese, nes norėjo įvesti galutinį kelionės tašką į navigacijos sistemą.

„Mes pasiėmėme tą mašiną, sustojome visai šalia, pačiame centre, buvom užsirakinę mašinoje. Aš žinau, kiek ten yra kišenvagių, esu toks labai atsakingas keliautojas. Vedamės į GPS savo kelionės tikslą, prieina toks vyras, kalba telefonu ir pradeda klausti, kur čia yra centrinė stotis. Realiai ta centrinė stotis yra penkios minutės nuo ten, neįmanoma nežinoti. Dėl to ir klausė tokio elementaraus dalyko, kad kažkaip palaikytų tą pokalbį“, – įsitikinęs J. Špakauskas.

Atostogaujantis lietuvis nė neįtarė, ką rezga kelio paklausęs nepažįstamasis: aukas nusižiūrėjo automobilių nuomos punkte
© Shutterstock

Anot jo, pokalbis su nepažįstamuoju buvo trumpas, truko tik apie 20 sekundžių, tačiau kaip suprato vėliau – būtent šio pokalbio metu vyrai pakliuvo į viską gerai apgalvojusių vagių akiratį. Pokalbio metu, įsitikinęs J. Špakauskas, nepažįstamas specialiai atsistojo taip, kad uždengtų galinio vaizdo veidrodėlį.

„Kai aš dekonstravau tą visą situaciją, supratau, kad kaip tik tuo metu jo naparnikas atėjo ir pradūrė mums tą padangą, nes jis nukreipė mūsų dėmesį ir uždengė galinio vaizdo veidrodėlį. Kitaip matytum, kad atėjo žmogus ir pasilenkė prie rato“, – teigia pašnekovas.

Nors, anot jo, padangos daviklis iš karto užsidegė, keliauti susiruošę lietuviai neįtarė nieko blogo, esą dažnai būna, kad daviklis sureaguoja net ir į mažą oro trūkumą.

Važiuojant prisivijo motoroleris

Anot po Italiją keliavusio pašnekovo, kartu su bičiuliu netrukus po trumpo pokalbio su prašalaičiu jie pajudėjo nusistatyto tikslo link, tačiau kelionė ilga nebuvo. Maždaug po 15-20 minučių, pamena J. Špakauskas, prie jų automobilio privažiavo motoroleris, kurio vairuotojas intensyviai mojuodamas rodė į nuomoto automobilio ratą.

„Mes galvojam – vau, kokie geri tie italai. Sustojom, ta padanga buvo visiškai tuščia. Greitai pagooglinau, gal yra šalia kokia degalinė, galvojau, gal tiesiog nuleido padangą, nematė (nuomotojai – DELFI), kad trūko to oro“, – pasakoja jis.

Jaunius Špakauskas
Jaunius Špakauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Degalinė, pasak J. Špakausko, buvo už pusės kilometro, o paskambinus techninės pagalbos telefonu esą paaiškėjo, kad ji atvykti gali tik už valandos, todėl lietuviai nutarė taupyti laiką.

„Nuvažiavom iki degalinės. Tai buvo diena, trečiadienio popietė, pilnas miestas žmonių, geras rajonas. Mes pabandėme papūsti tą padangą ir tik tada aiškiai pamatėme, kad joje yra skylė, kad ne šiaip sau ten leidžia orą. Tik tada dar irgi nesuvokėme, kad yra pailgas pjūvis. Tik paskui, kai man viskas susidėliojo, tada pasidarė aišku, kad tai yra peilio žymė, bet kai tu neturi tokio įtarimo, tai kaip čia dabar sugalvoti, kad tau su peiliu kažkas pradūrė padangą“, – sako pašnekovas.

Rato keitimas, pamena jis, užtruko maždaug 15 minučių. Per jas į degalinę atvažiavo motoroleris, tačiau tuo metu J. Špakauskas teigė neįtaręs, kad tai gali būti tas pats, dėl nuleistos padangos mojavęs, vairuotojas. O ir atpažinti jį esą būtų buvę praktiškai neįmanoma, nes vyras buvo užsidėjęs šalmą bei akinius nuo saulės.

„Galvojau, pilsis degalus ir viskas. Matyt, tuo metu ir atėjo prie tos mašinos, atidarė dureles, paėmė kuprinę, gražiai jas uždarė ir išvažiavo. Aš pasigedau tos kuprinės tik tada, kai mes dar po 20 minučių grįžome į tą nuomos punktą mašinos atiduoti“, – tikina jis.

Nuomos punkte išgirdo, kad tokie incidentai pasitaiko dažnai

Grįžęs į nuomos punktą ir neradęs ant galinės automobilio sėdynės buvusios kuprinės J. Špakauskas sako iš karto supratęs, kad buvo įvykdyta vagystė. Tada esą galvoje ir susidėliojo visa schema.

„Aš iš karto supratau, kad ji yra pavogta, kad aš jos nepamiršau, nes aš jos nebuvau išsitraukęs. Mes ant galinės sėdynės buvome visus daiktus susidėję“, – pamena pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad vagys veikė dviese, o jų plano vykdymas, mano J. Špakauskas, prasidėjo nuo nekalto užkalbinimo visai šalia nuomos punkto. Kol vienas asmuo kalbino turistus, taip nukreipdamas jų dėmesį, kitas pradūrė padangą. Tuomet, mano pašnekovas, tie patys asmenys privažiavo motoroleriu ir parodė, kad padanga – kiaura. Galiausiai, įsitikinęs jis, tie patys asmenys atvyko į degalinę ir susirinko norimus daiktus. Kol keliautojai suprato apie vagystę, vagių pėdos, pasak J. Špakausko, jau buvo atšalusios.

Atostogaujantis lietuvis nė neįtarė, ką rezga kelio paklausęs nepažįstamasis: aukas nusižiūrėjo automobilių nuomos punkte
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis teigia, kad kuprinėje turėjo daug grynųjų pinigų, kompiuterį, namų raktus, kvepalus ir kitas brangias smulkmenas. Be to, sako, ir pati kuprinė buvo ne iš pigiųjų, neseniai pirkta. Laimei, džiaugiasi J. Špakauskas, kuprinėje nebuvo piniginės su asmens dokumentais.

Dar labiau komunikacijos specialistą supykdė tai, kad sugrįžus į automobilių nuomos punktą čia dirbantis darbuotojas pareiškė, jog toks incidentas jau nebe pirmas, esą panašios vagystės įvyksta maždaug kartą per mėnesį. Pašnekovas stebėjosi, kodėl darbuotojai apie tai neįspėja savo klientų.

Kaip DELFI informavo „Lietuvos draudimas“, didžiausius nuostolius keliautojai patiria būtent tada, kai pavagiami automobilyje esantys daiktai.

„2017-2018 m. esame registravę beveik 100 atvejų apie pavogtą turtą iš draudėjo, automobilio ar laikinos gyvenamosios vietos, kai klientas yra užsienyje. Daugiausiai tokių įvykių „Lietuvos draudimas“ fiksavo Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje“, – teigia draudimo bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Draudikų teigimu, vagystės iš viešbučių pasitaiko kur kas rečiau. „Nuostolių suma priklauso nuo kliento turimo draudimo varianto, iš viso tokius įvykius patyrusiems klientams atlyginome keliasdešimt tūkstančių eurų žalų“, – tikina A. Gimbickas.

Jis primena, kad įvykus vagystei kelionės metu būtina kreiptis į policijos pareigūnus.

Barselonoje – labiausia vagių pamėgta gatvė visoje Europoje

Kad ilgapirščiai gali sugadinti atostogas, patvirtina ir „Gjensidige“ atstovai. Vis dėlto bendrovės Turto draudimo žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus sako, jog Lietuvos keliautojų pranešimų apie vagystes užsienyje sulaukia labai retai.

„Tai nutinka vidutiniškai kartą per mėnesį. Esame atlyginę už išplėštus iš rankų telefonus ar rankines. Keliems klientams atlyginome žalą, kurią jie patyrė Ispanijoje, kai vagys iškūlė automobilio langą ir pagrobė daiktus. Dabar žmonės keliauja visais metų laikais, tad sezoniškumo šioje srityje nepastebime. Išmokų dydis svyruoja nuo 1 000 iki 3 000 eurų“, - komentuoja G. Norkus.

Kiek tiksliai tautiečių keliaudami pakliūva į vagių pinkles Užsienio reikalų ministerija (URM) duomenų neturi, nes tokios statistikos neregistruoja. Tačiau, kaip DELFI informavo URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius, Lietuvos ambasados ir konsulinės įstaigos nukentėjusiems užsienio valstybėse 2018 m. suteikė pagalbą 1092 kartus, 2017 m. – 1276 kartus. Daugiausia pagalbos nukentėjusiems teikimo atvejų tiek 2018 m., tiek 2017 m. buvo Vokietijoje.

Keliautojas ir kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius įspėja, kad kelionių metu vagysčių rizika iš tiesų padidėja. Lengviausia į nusikaltėlių akiratį, anot jo, pakliūti turistų pamėgtose kryptyse.

„Tikrai pakankamai dažnai girdžiu Europos didmiesčiuose, tarkime Praha, Barselona, Italijos miestai – Roma, Neapolis. Tiesą pasakius, turbūt tos kryptys, kurios turistų yra labai stipriai lankomos, ten vagysčių tikrai yra didesnė tikimybė“, – pastebi jis.

Rimvydas Širvinskas-Makalius
Rimvydas Širvinskas-Makalius
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot R. Širvinsko, Barselonoje netgi yra gatvė, kuri vadinama labiausiai kišenvagių pamėgta gatve visoje Europoje. Šioje gatvėje, pasak keliautojo, net vietiniai itin akylai saugo savo daiktus.

„Man pačiam irgi yra tekę girdėti apie kitus įvairius pinigų išviliojimo būdus, kurie atkeliauja ir į Lietuvą, kaip apsimetimas nebyliu ir prašymas paaukoti pinigų arba išmaldos prašymas persirengus elgetos drabužiais ir panašiai. Aišku, čia tie gražieji būdai. Yra ir tos vagystės, kurios pasitaiko ir Italijoje, ir Prancūzijoje, ir Barselonoje, kurios La Rambla gatvė yra vadinama pačia populiariausia Europoje vagišių gatve. Toje gatvėje kiekvieną dieną sukasi apie 600 kišenvagių. Ten iš tiesų net ir vietiniai žmonės vaikšto apsikabinę savo rankines, nes bet kada bet kas gali išplėšti“, – pasakoja jis.

Naudoja įvairias gudrybes dėmesiui nukreipti

R. Širvinskas pripažįsta, kad J. Špakausko papasakota situacija nėra eilinė. Vis dėlto, kelionių organizatoriaus teigimu, motorolerius savo planui įgyvendinti vagys pasitelkia vis dažniau.

„Kurortinėse salose pasitaiko vagysčių su motoroleriais, kuomet pravažiuojant pastveriami neatsargiai laikomi keliautojų daiktai, tarkim, kuprinė ar rankinė“, – įspėja jis.

Atostogaujantis lietuvis nė neįtarė, ką rezga kelio paklausęs nepažįstamasis: aukas nusižiūrėjo automobilių nuomos punkte
© DELFI / Domantas Pipas

Paklaustas, ar jam tekę girdėti apie naujas vagysčių schemas, R. Širvinskas teigia, kad kartais net nekaltu atrodantis prašalaičio prašymas iš tiesų gali būti gerai apgalvotos vagystės dalis.

„Pats neseniai lankiausi Prancūzijoje, Marselyje, ir ten buvo toks atvejis, kai mačiau, kad prie stoties viena moteris atsistojusi prie laiptelių prašė padėti jai užkelti vaiko vežimėlį. Atrodo, nieko blogo nepagalvotum, tačiau keliant tą vežimėlį atsiranda kitas vyriškis, kuris irgi nori padėti, ir jis, jeigu tik yra galimybė, ištraukia iš tavęs ar kokią piniginę, ar dar ką nors“, – pasakoja jis.

Lengviausiu grobiu kišenvagiams, primena R. Makalius, tampa galinėse kelnių kišenėse laikomos piniginės, telefonai ar be priežiūros padėtos rankinės, kuprinės. Atidūs keliautojai turėtų būti ir tada, sako pašnekovas, kai gatvėje užkalbina nepažįstamas žmogus.
„Kažkas užkalbina, ateina neva turistas paklausti, kur čia man eiti, ką čia man galima aplankyti ar gal žinote, kaip man pasiekti vieną ar kitą vietą, tuo metu žemėlapiu uždengia ar to žmogaus rankinę, ar fotoaparatą ir tiesiog įvykdo vagystę“, – pasitaikančias situacijas vardija keliautojas.

Svarbiausia, anot R. Širvinsko, būti pasiruošus nenumatytiems atvejams. Štai, kaip tai daro jis pats: „Vežuosi du asmens dokumentus ir turiu porą kredito kortelių. Vieną asmens dokumentą ir vieną kredito kortelę aš pasilieku viešbutyje arba, jeigu tuo metu aš neturiu jokio viešbučio, tiesiog keliauju, tuomet įsidedu į dvi skirtingas rankines. Tarkime, į lagaminą ir į rankinį bagažą, kad atsitikus tokiai bėdai bent jau turėčiau pinigų, ir asmens dokumentą, su kuriuo galėčiau toliau tęsti kelionę arba grįžti namo.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(159 žmonės įvertino)
4.4214

Top naujienos

Po drąsaus Zelenskio žingsnio mato vieną kelią: tam jis turi tik pusmetį – kitaip smarkiai įklimps (36)

Komikas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pradėjo visiškai naują vaidmenį, kai buvo...

Sinoptikė: temperatūra priartės prie 30 laipsnių, kils ir škvaliukai (38)

Lietuvoje orai pastaruoju metu, anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistės...

Slapčia nagrinėjo, ko mokomi pardavėjai: jūsų elgesį lengva pakreipti norima linkme

Prieš 35 metus parašęs knygą „Įtakos galia: kaip pasiekti savo tikslus“ dr. Robertas Cialdini...

Vasaros hitas lėkštėje iš Pietų Europos: vandenyje mirkyta duona (8)

Kieta lyg akmuo – tokia yra kvietinė duonelė frise arba friselle , itin populiari Pietų...

Profesorius Landsbergis: mes Europoje galime tapti labai reikšmingi (255)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė...

Braškes Lietuvoje augino per žiemą: dar balandį pradėjo skinti įspūdingą derlių (10)

Audrius Juška šalia Anykščių valdo 10 hektarų šiltnamių, kuriuose auginamos braškės ,...

Vilnietė išgelbėjo mamos paliktą lapiuką: mažylis tapo geriausiu jos draugu (26)

Lapiukas Foksas buvo dar visai mažytis, kai jį paliko mama. Laimei, bejėgis ir aklas lapiukas...

„Žalgiris“ turi pirmąjį naujoką – Belgrade atsiskleidusį aukštaūgį papildyta (28)

Kauno „Žalgiris“ jau turi pirmą naujoką, kuris klubo garbę gins kitame sezone. Serbijos...