„Vidutinis mokytojų atlyginimas siekia (…) „ant popieriaus“ maždaug 1200 eurų. Bet problema yra tokia, kad pilnu etatu dirba mažiau negu ketvirtadalis mokytojų“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius po susitikimu su vienos iš mokytojų profsąjungų lyderiu Andriumi Navicku.

Pasak ministru, dauguma mokytojų dirba mažesniu etatu. Apie trečdalis mokytojų dirba tik maždaug puse etato. Dėl to vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis.

„O jeigu (mokytojas) dirba pilnu etatu, jis (atlyginimas) bus nuo rugsėjo 8-9 proc. didesnis“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, tokia problema yra susidariusi ne dėl to, kad Lietuvoje bendrai yra per daug mokytojų, o dėl tinklo organizavimo problemų.

„Problema yra,kad ne per daug mokytojų. Kaip tik kai kur mokytojų trūksta, ir kai kur reikėtų padėti mokytojams (tą jie ir daro) papildyti savo kvalifikaciją, ir galbūt tvarkant mokyklų tinklą, galvoti apie tokius modelius, kur galėtų mokytojai būti administruojami iš vienos administracijos. Jie tada būtų žymiai saugesni“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, kitais metais savivaldybės turėtų patvirtinti atnaujintus tinklo tvarkymo planus.

„Mes ketiname (...) šitą aspektą taip pat turėti mintyje“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, šiuo metu vidutiniškai vienam mokytojas tenka beveik 12 mokinių.

„Bet šitą problemą galima spręsti tvarkant tinklą, žinant, kad mokytojai išeina į pensiją, ir jų kai kur pradeda trūkti“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, daugeliu atvejų pertvarkant tinklą „mokyklą reikėtų ne uždaryti, bet ją reikėtų reorganizuoti į mažesnę, tai yra didesnės mokyklos padalinį“.

„Aš jau ne kartą esu minėjęs tarkime Aukštelkės pagrindinė mokykla-progimnazija turi prisijungusi dvi mokyklas, ir tai veikia kaip geras modelis, sukuriantis kokybę ir saugumą mokytojams'“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, šiuo metu derybos vyksta dėl spartesnio atlyginimų didinimo pedagogams.

„Tai yra susiję su nacionaline viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategija. Mes siūlome nuo kitų metų didinti valandinį koeficientą visiems mokytojams, šiek tiek ženkliau – ikimokyklinio priešmokyklinio, nes jų atlyginimai šiuo metu atsilieka. Jei tai sėkmingai būtų padaryta, norėtume, kad per kitus metus šitą atsilikimą galėtume įveikti“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, planuojama kasmet atlyginimus didinti maždaug 10 proc., siekiant, kad iki 2025 m. (…) jie mokytojams sudarytų nemažiau kaip 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), dėstytojams – ne mažiau kaip 150 proc. VDU.

A. Monkevičius informavo, kad šiuo metu vyksta derybos su dviem profesinėmis sąjungomis dėl kolektyvinių sutarčių.

Profsąjungos kol kas streikais negrasina

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi aptarė mokytojų algas ir kitus probleminius klausimus.

Kaip BNS informavo profsąjunga, nuo gegužės intensyviai vykusios derybos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.

Profsąjungos vadovas teigė, kad šiuo metu jie pasigenda konkretumo, ir norėtų, kad ministro kalbos vestų prie aiškaus plano. Jie norėtų, kad viskas būtų aptarta kolektyvinėje sutartyje.

A. Navickas informavo, kad jie vertina pažangą pasiūlymuose dėl atlyginimų ikimokyklinio ugdymo pedagogams didinimo, tačiau algų didinimo bendrai visiems pedagogams tempai jų netenkina.

„Norime, kad tie dalykai būtų daromi sparčiau, kad keistųsi santykis tarp VDU ir mokytojų atlyginimų. Taip pat galvojame, kad gali kilti įtampų dėl etatinio (darbo apmokėjimo) taikymo, nes jis pats modelis nesutampa su realiai mokytojo dirbamu darbu mokykloj“, – sakė A. Navickas.

Pasak jo, su ministru buvo sutarta, kad bus stebima situacija, ir, jei reikės, jie kartu važiuos į mokyklas, ir aiškinsis priežastis.

Mažų darbo krūvių problema, pasak profsąjungos lyderio, yra mažesnių miestų ir rajonų problema, „kur vyksta emigracija, mažas gimstamumas“.

„Ne visi mokytojai iš karto pasitraukia į pensiją. Manau, kad tie dalykai spręsis tik labai palaipsniui“, – sakė A. Navickas.

Profsąjungos lyderis nedramatizavo situacijos dėl tinklo pertvarkos.

„Manau, kad tinklo pertvarka yra natūralus procesas, ir jis nuolat vyksta. Nesuprantu iečių laužymo dėl to, ar uždaryti ar neuždaryti (mokyklą). Nelieka vaikų ir mokyklos užsidaro. Per pastaruosius penkiolika metų berods tūkstantis mokyklų yra uždaryta“, – sakė A. Navickas.

Švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų, taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.