Kaip laidoje sakė politologas, tai – istorinis įvykis ir pačiai Suomijai, ir visam NATO blokui.
„Suomijai tai, be abejo, yra papildomos saugumo garantijos. Žinome, kad ši valstybė po Antrojo Pasaulinio karo pasirinko iš pradžių neutraliteto, o vėliau nesišliejimo prie karinių aljansų politiką. Kitaip tariant, rūpinosi savo saugumu pati, daug investavo į gynybą, turi labai pajėgią kariuomenę, taip pat ir pakankamai gausų rezervą. Tad ta šalis buvo pasirengusi gintis nuo bet kokių grėsmių“, – konstatavo L. Kojala.
Visgi, tapdama NATO nare, kaip akcentavo ekspertas, Suomija užsitikrina papildomą saugumo „skėtį“.
„Tai yra labai didelė pridėtinė vertė pačiai Suomijai, bet taip pat Suomija, natūralu, prisidės prie NATO aljanso stiprumo, nes tai yra pajėgi valstybė, paversianti Baltijos jūros regioną saugesniu nei bet kada anksčiau“, – konstatavo laidos dalyvis.
Jis atkreipė dėmesį į ankstesnę Rusijos retoriką, kuria nuolat buvo pabrėžiamas tikslas stabdyti aljanso plėtrą.
„Jeigu taip iš tikrųjų yra, tai Suomijos įstojimas į NATO yra dar vienas iliustratyvus pavyzdys, jog visi Kremliaus strateginiai tikslai žlunga – ar žlunga Ukrainoje, ar žlunga, kalbant apie NATO plėtrą ir daugybę kitų aspektų, bet, ko gero, mes tai visada vertindavome atsargiai, nes visuomet suvokiame, jog NATO yra gynybinis aljansas. Jis nekelia grėsmės jokiems kaimynams – nei Rusijai, nei kitiems“, – sakė L. Kojala.
NATO plėtra, anot jo, yra reakcija į pačios Rusijos vykdomą agresiją – karą Ukrainoje ir nuolatinį demonstravimą pasirengimą panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes.
„Suomijos sprendimas yra tik dar vienas pavyzdys to, kad NATO yra pats geriausias atsakas, atliepiant Rusijos keliamą grėsmę“, – teigė RESC direktorius.
Politologas priminė, kad Suomijai tik prabilus apie ketinimus prisijungti prie aljanso, Kremlius svaidėsi grasinimais.
„Akivaizdu, kad galimybės paveikti šį procesą iš Rusijos pusės yra labai ribotos. (...) Šiuo metu Rusija, kaip agresorė, yra įklimpusi savo vykdomoje „specialiojoje karinėje operacijoje“ Ukrainoje, kuri yra brutali invazija, ir galimybės bandyti kaip nors stabdyti NATO plėtros procesą yra iš esmės minimalios“, – sakė L. Kojala.
Vis dėlto, pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje yra labai svarbu kalbėti apie aljanso rytinio sparno saugumą.
„Mes tai vertiname kaip tarpinį žingsnį, nes tikimės, jog pačiu artimiausiu metu NATO nare taps ir Švedija, kuri yra visai netoli to, kad pravertų NATO duris, bet, kaip žinome, yra dar politinių niuansų, kuriuos reikia išspręsti. Tačiau kai tai įvyks, Baltijos jūros regionas bus gerokai saugesnis“, – akcentavo pašnekovas.
Be to, politologo teigimu, Suomija ir, kai įstos į aljansą, Švedija, tiesiogiai prisidės ir prie didesnio Lietuvos saugumo, nes atitinkamai NATO koreguos ir bloko rytinio aljanso gynybos planus.
„Be abejo, daug kas priklausys nuo įvairių detalių, pavyzdžiui, ar operaciniame lygmenyje Suomija bus pirmiausiai susieta su vadaviete Norfolke, Jungtinėse Valstijose, ar Brunssume, Nyderlanduose – tai, iš šalies atrodytų, galbūt labiau techniniai klausimai, bet jie turės reikšmės ilgalaikio planavimo procese. Bet kuriuo atveju Suomija bus integrali NATO dalis“, – pabrėžė L. Kojala.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Suomija turi vieną gausiausių karinių rezervų visame aljanse, nes nuolat rūpinosi savo saugumu pati.
„Turime šalį, kuri turi ir stiprias karines pajėgas, ir vieną pajėgiausių artilerijų pasaulyje, ir taip pat įsigyję naują, modernią ginkluotę, įskaitant naikintuvus, kurie tik dar labiau stiprins šios šalies gynybinius pajėgumus. Suomija galės įvairiais būdais prisidėti prie to, kad visas NATO aljansas būtų saugesnis“, – teigė politologas.
RESC vadovas taip pat sakė, kad atsargus optimizmas dėl Švedijos narystės vis dar egzistuoja, nes, pasibaigus rinkimams Turkijoje, ši šalis gali imtis ratifikavimo proceso, kurį dabar yra sustabdžiusi dėl politinių priežasčių.
