Rugsėjo 13-ąją "Redress" ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl CŽV programos nukentėjusiojo Mustafos al Hasavio (Mustafa al-Hasawi) galimo kalinimo Lietuvoje nuo 2004 iki 2006 metų. Kita CŽV programos auka - Abu Zubaydah - vis dar laukia Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo jo iškeltoje byloje prieš Lietuvą.
"Lietuvos valdžia buvo žadėjusi, jog, pateikus naujos informacijos, anksčiau nutrauktas tyrimas galėtų būti atnaujintas. (...) dabar mes turime tokios informacijos", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė "Amnesty International" kovos prieš terorizmą ir žmogaus teisių ekspertė Julia Hall.
Pasak "Amnesty International" atstovės, deramo Lietuvos teisėsaugos institucijų dėmesio turėtų susilaukti ne tik šis atvejis, bet ir visa CŽV kalėjimų Lietuvoje byla, kuri iki šiol buvo nagrinėjama atmestinai ir be matomų pastangų gauti išsamius duomenis iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).
"Tiesa ta, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų dėmesio turėtų sulaukti ne vienintelis M. al Hasavio atvejis. Žala, kurią patyrė bet kuri slaptų CŽV kalėjimų auka, privalo būti atitaisyta, nes šie žmonės buvo pagrobti ir kankinti, o kai kurie netgi visiškai pradingo", - kalbėjo J. Hall.
Tuo tarpu Lietuvoje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė pabrėžė, kad Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Lietuva turėtų rodyti pavyzdį kitoms su CVŽ kalėjimų istorija susijusioms šalims ir imtis iniciatyvos tinkamai ištirti šį klausimą.
"Šioje byloje absoliuti dauguma informacijos yra valstybės institucijų žinioje, be to, didžioji dalis šios informacijos yra įslaptinta ir ją atsisakoma teikti nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir visuomenei. (...) Griežtas JAV paslapčių režimas neleidžia patiems CŽV programos nukentėjusiesiems duoti parodymus ir papasakoti, kas jiems nutiko būnant CŽV žinioje. Lietuvos teisėsauga galėtų kreiptis į JAV su prašymu išslaptinti tokius parodymus", - kalbėjo M. Adutavičiūtė.
Savo raginimus "Amnesty International", "Reprieve" ir "Redress" darbuotojai, padedami Lietuvoje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto, žada išsakyti Generalinės prokuratūros atstovams, užsienio reikalų ir teisingumo viceministrams bei vyriausiajai Prezidentės patarėjai teisės klausimams Rasai Svetikaitei.
"Deja, niekas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto su mumis susitikti negalėjo. Taip pat gaila, kad iš komiteto narių, 2009 metais atlikusių daug žadėjusį tyrimą, pasigirsta kritiškų komentarų žmogaus teisių organizacijų atžvilgiu", - apgailestavo M. Adutavičiūtė.
Kaip ELTA jau skelbė, įrodymai iš Jungtinių Tautų (JT), Europos Tarybos, Europos Parlamento (EP), žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų bei pačios Lietuvos baudžiamųjų tyrimų patvirtina, kad Lietuvoje buvo du slapti CŽV kalėjimai. Šie kalėjimai priklausė pasauliniam slaptųjų kalėjimų tinklui, kurį JAV naudojo nelegaliai kalinti ryšiais su terorizmu įtariamiems asmenims nuo 2001 iki 2006 metų.
Lietuva 2010 metais pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nelegalių sulaikymų ir CŽV kalinių pervežimo Lietuvoje nuo 2004 iki 2005 metų, bet po metų tyrimą nutraukė. 2012 metų rugsėjį EP paragino Lietuvą tyrimą atnaujinti remiantis naujais įkalčiais, kurie rodo, kad 2005 metų vasario mėnesį CŽV į Lietuvą perkėlė įtariamą teroristą iš Maroko. Lietuva atsisakė atnaujinti tyrimą, nes neva JAV nesuteikė reikalingos informacijos.
Lietuva yra ne vienintelė Europos šalis, kuri atsisako tinkamai ištirti dalyvavimą CŽV programoje. Dar 11 šalių: Danija, Suomija, Vokietija, Italija, Makedonija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat kaltinamos dalyvavimu CŽV programoje. Iš jų tik Italijoje vyko teismas dėl šių kaltinimų. Du italai ir 23 JAV agentai buvo nuteisti už egiptiečio pagrobimą. JAV agentai buvo nuteisti už akių.