Tai citata iš Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvą. Joje priduriama, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui bei gali būti, kad skatina didelę emigraciją.
„Europos Komisija kasmet kartoja, kas blogai Lietuvoje: ekonomika šauna į viršų, o socialiniai rodikliai eina atvirkščiai. Tai rodo, kad mūsų socialinė politika, kuri yra ekonominės politikos dalis, yra absoliučiai nesuderinta“, - Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“ sakė socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Europos Komisija teigia, kad 2016 m., tai yra buvusioji valdžia, Lietuva padarė svarbių darbo teisės pakeitimų, kurie turėtų padidinti darbo santykių lankstumą, nes sumažės darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidos ir bus plačiau naudojamos terminuotos darbo sutartys.
„Vis dėlto lieka abejonių, ar pagal naująjį socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga“, - sako Komisija.
Lietuviai kenčia
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad Lietuvoje vyrauja du reiškiniai: emigracija ir didžiulė pajamų nelygybė.
Ministras taip pat teigia, kad Lietuvai būdingos dvi patirtys. Pirmoji jų – socialinis kentėjimas. Tai prancūzų sociologo Pierre Bourdieu terminas, aptartas knygoje „Pasaulio svoris“.
„Mažai Lietuvoje šią sąvoką vartojame, bet, man atrodo, mūsų visuomenė yra persismelkusi socialiniu kentėjimu. P. Bourdieu rašo taip: „Paprastai socialinės nelygybės aukomis tampa paprasti žmonės, kuriuos supa nematomos priespaudos ir marginalizavimo struktūros. Jie gyvena iš pažiūros normalų gyvenimą, tačiau jaučia nuolatinį stresą, nerimą, socialiai kenčia. Jų socialinis kentėjimas ne tik išreiškia jų socialinę atskirtį, bet ir parodo jų pačių požiūrį į save, neleidžiantį jiems keisti gyvenimo būdo ir siekti savirealizacijos“, - sociologą citavo ministras.
„Socialinis kentėjimas, kaip mes jį patiriame Lietuvoje, pasireiškia kur kas destruktyvesnėmis formomis ir mes jas žinome: savižudybių, agresijų, smurto, apie kurį šiuo metu labai daug kalbame, alkoholio vartojimo ir kitomis formomis. Iš šitų reiškinių mes atpažįstame, kad didelė visuomenės dalis socialiai kenčia“, - sako L. Kukuraitis.
Ministras išskiria ir kitą Lietuvai būdingą patirtį – socialinių, ne giminiškų, ryšių stoka arba paviršutiniškumas.
„Mes turime socialinių ryšių, tačiau mūsų sociologai teigia, kad į juos nesiremiame, jie tiesiog per paviršutiniški, nesuformuoti tarpusavio solidarumui. Mes lyg turime santykių, bet į juos nesiremiame, kai ištinka krizės, kai ištinka nesėkmės“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Pasak ministro, Lietuvoje mes krizes sprendžiame arba savo pasiekimais džiaugiamės vieni, geriausiu atveju – su artimaisiais.
Kritikavo darbdavius
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas teigia, kad socialinio dialogo kartais pritrūksta ir Europoje. Pavyzdžiui, ne veltui britai balsavo už „Brexit“, mat darbo jėga iš Rytų Europos dempinguoja darbo jėgos kainą, todėl vietos gyventojai netenka kantrybės.
Jis nusistebėjo, kad Lietuvoje kai kurie darbdaviai veržiasi į Trišalę tarybą (šiuo atveju jis galėjo kalbėti apie Investuotojų forumą, kuris taps Trišalės tarybos nariu), bet patys nė nemąsto sudaryti savo įmonėse kolektyvinių sutarčių, kurios geriausiai apsaugo darbuotojų interesus.
A. Sysas pasiūlė pirmiau sudaryti kolektyvines sutartis ir tik paskui veržtis ten, kur priimami sprendimai.
Trišalę taryba sudaro Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Tačiau Trišalės tarybos sprendimai nėra įpareigojantys.