aA
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo įstaigų darbuotojų vakcinacijos procesas rodo Vyriausybę kol kas pralaimint kovą dėl žmonių pasitikėjimo jos rekomendacijomis. Skiepytis nuo COVID-19 sausį atsisakiusius medikus skaičiavome dešimtimis, o vasarį pradėti skiepyti pedagogai į vakcinacijos punktus neatvyksta jau šimtais. Tris savaites vakcinacijos procesą stebėjusiems žurnalistams susidarė įspūdis, kad prieš skiepijimą nusiteikusių žmonių Lietuvoje gali būti žymiai daugiau, nei iš tiesų galvoja vakcinų papildomais kiekiais ir tiekimu besirūpinantys šalies vadovai.
„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Zuma Press / Scanpix

Dovana kovo 8-osios proga – antras skiepas

Su pradinių klasių mokytoja Rasa B. (tapatybė redakcijai žinoma) kalbėjomės, kai ji dar tik laukė kvietimo atvykti skiepytis į buvusio Kauno centrinio pašto pastate įsikūrusį vakcinacijos centrą, kuriame tą savaitę buvo pradėta skiepyti ir trečiąja Lietuvą pasiekusia vakcina nuo COVID-19„AstraZeneca“. Rasos balsas nebuvo labai džiugus – prieš savaitę atlikusi antikūnų testą, mokytoja vis dar nebuvo sulaukusi žinutės, kada ateis jos eilė skiepytis.

Ji prisipažino, kad kalbant su kolegomis vakcinacijos temomis nuomonių yra įvairių, bet ji dėl skiepo, sakė, nedvejojanti. „Aš privalau skiepytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad noriu apsaugoti savo artimus žmones: kartu gyvena slaugoma mama, sveikatos problemų turi vyras“, – sakė moteris. Nors prisipažino, kad iki šiol nebuvo didelė vakcinų entuziastė, – nesiskiepydavo nei nuo gripo, nei nuo erkinio encefalito. „Tačiau į vakcinas nuo koronaviruso žiūriu normaliai, pažįstu medikų, kurie jau paskiepyti, jų patirtys geros“, – sakė ji.

Rasai šiemet sukaks 58-eri, dauguma jos kolegių yra panašaus amžiaus, galbūt todėl visos nori skiepytis. „Tarp jaunesnių mokytojų yra abejojančių, tačiau kalbama, kad be skiepų tektų nuolat darytis testus. Nežinau, ar tai bus patogu ir ar nekils prieštarų, jei už tuos testus mokės mokykla. Pasirinkimas nesiskiepyti yra asmeninis žmogaus reikalas. Nemanau, kad būtų sąžininga mokėti už tuos testus mokyklos ir kitų bendruomenės narių sąskaita“, – svarsto mokytoja.

Rasa visgi sulaukė SMS žinutės į savo telefoną: „Gerb. R. B., jūs registruota pas gyd. K. PFIZER VAKCINA 0 (nurodyta data, valanda), Kauno p-oje, Laisvės al. 102, Kaunas. Tel. (kontaktinis telefonas).“ „Antras skiepas man numatytas kovo 8-ąją. Norvegijoje gyvenanti sesuo pastebėjo, kad valstybė Moters dienos proga man įteiks labai gražią dovaną“, – šypsojosi pradinio ugdymo pedagogė, dirbanti daugiau kaip 30 metų.

Tačiau ne visi į sąrašus įtraukti pedagogai žinias apie prasidėjusią vakcinaciją sutiko pakiliai. Kai didelė dalis nuo COVID-19 pandemijos kenčiančio pasaulio šiuo metu stovi pernakt gyvose eilėse dėl tikimybės gauti atsitiktinai „atlikusį“ skiepą, lietuvių pedagogų galvose įsivyrauja abejonė dėl „AstraZenecos“ vakcinos sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, esą nepakankamai ištirto šio medikamento poveikio 65 metų ir vyresniems žmonėms.

„AstraZenecą“ mokytojai sutiko nepalankiai

Kaune vakcinacijos procesą organizuojančios Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša svarsto, kodėl mūsų kalbinta mokytoja šiek tiek vėliau gavo kvietimą skiepytis nei kiti jos kolegos, – tą savaitę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo įstaigų darbuotojai skiepyti „AstraZenecos“ vakcina, o pedagogė patenka į vyresnių nei 55 metų amžiaus grupę, kuriai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo laikinai nutarusi nerekomenduoti šio gamintojo vakcinos.

„Praeitą savaitę sėkmingai skiepijome visus sąrašuose įtrauktus švietimo darbuotojus „BioNTech-Pfizer“ vakcina, šią savaitę gavome „AstraZenecą“, todėl skiepijame jaunesnius, kuriems dar nėra 55 metų“, – sakė P. Kibiša. Jis teigia, kad įprastai iki 7 proc. kviečiamų skiepytis žmonių neatvyksta. „Tai normalus skaičius, būna, žmonėms netinka laikas, jie suserga, pasikeičia planai“, – sako P. Kibiša.

„AstraZeneca“ vakcina įprastą procesą gerokai sujaukė ir tai buvo netikėta visiems Kauno vakcinacijos punkto darbuotojams. Iki tol didelį norą skiepytis ir net bandymus gauti skiepą be eilės pastebėję punkto specialistai susidūrė su keistu reiškiniu – SMS žinutes gavę registruoti švietimo įstaigų darbuotojai ėmė masiškai nebeatvykti į centrą.

Pasak Kauno miesto poliklinikos vadovo, pirmąją dieną iš 70 registruotųjų skiepytis „AstraZenecos“ vakcina atvyko vos 40. Antrąją dieną iš registruotų 408 švietimo įstaigų darbuotojų sulaukta tik 296. Kad neatvyktų net 42 proc. į sąrašus įtrauktų asmenų, pasak P. Kibišos, nėra buvę. Tiesa, antrąją dieną neatvykusiųjų procentas buvo jau kiek mažesnis – 27 proc., tačiau, mediko vertinimu, vis tiek gana didelis ir jiems – netikėtas.

„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Sipa / Scanpix

Iš viso Kaune numatyta paskiepyti 5000 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų darbuotojų. Tačiau po dviejų vakcinacijos savaičių įvardyta, kad Kaune pasiskiepijo tik apie 3 tūkst. „Dar 2 tūkst. kažkur „pakibo“. Ar jie nespėjo, ar dar yra neapsisprendę, nežinome“, – teigė P. Kibiša.

Periferijoje nepasitikėjimas „AstraZeneca“ – dar didesnis

Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis sako, kad iš 269 rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo švietimo darbuotojų, nesirgusių koronavirusu ir išreiškusių norą prioriteto tvarka pasiskiepyti nuo COVID-19, daugiau nei pusė atsisakė „AstraZenecos“ vakcinos, nors buvo gauta pakankamai vakcinų visiems norintiesiems – 200 dozių. 99 asmenys iš šio sąrašo buvo eliminuoti, nes yra vyresni nei 55 metų amžiaus. Tačiau iš sąraše likusiųjų 170 skiepytis „AstraZeneca“ sutiko tik 82 švietimiečiai. Tad Plungėje atsisakiusiųjų šios vakcinos gerokai daugiau nei Kaune – net 48 proc.

Dėl skiepytis atsisakančių pedagogų apgailestavo ir Plungės savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. „Mūsų visuomenės šviesuliai – pedagogai – net nesugeba laiku atvykti skiepytis, nors buvo sudarytos visos sąlygos. Norime, kad vaikai eitų į darželius, į mokyklas, bet, deja, patys stabdome šį procesą“, – stebėjosi jis.

Pirmadienį rajonus jau pasiekė ministerijos leidimas skiepyti šia vakcina ir vyresnius pedagogus, tačiau spėjama, kad atsisakiusiųjų skiepytis skaičiai ir toliau gali išlikti dideli.

G. Rimeikis sakė, kad, atsižvelgus į faktą, jog ne visi mokytojai nori skiepytis „AstraZenecos“ produktu, švietimo įstaigoms buvo išsiuntinėtas klausimynas su papildoma grafa pedagogams įrašyti, kokios vakcinos jie pageidautų, tačiau tikimybė, kad į šiuos jų išreikštus pageidavimu bus atsižvelgta, – maža. Ir sulaukus savo eilės skiepytis su visais mokytojais, išlieka tikimybė gauti kvietimą atvykti skiepytis ta pačia „AstraZenecos“ vakcina, tik gerokai vėliau.

Vasario 19 d. duomenimis, Plungės rajone iš 269-ių skiepytis norėjusių ir antikūnų neturinčių švietimo darbuotojų pirmumo tvarka buvo paskiepyti 206. Tiesa, jiems vakcinuoti naudotos visų trijų gamintojų vakcinos.

Neskuba skiepytis ir Šilalėje

Pirmieji 30 vyresnių nei 55 metai pedagogų Šilalėje skiepytis pakviesti vasario 12 d. – jiems atiteko paskutinės rajone turėtos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos dozės. Po kelių dienų Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras gavo 200 gamintojo „AstraZeneca“ vakcinų. Pasak įstaigos direktorės Vidos Macevičienės, laikantis vasario 15 d. atnaujintų SAM nurodymų, jomis skiepijami visi pedagogai, neatsižvelgiant į jų amžių.

Šilalės rajone švietimo įstaigose dirba 443 pedagogai ir 250 kitų švietimo įstaigų paslaugų teikėjų. Šilalės savivaldybės administracijos žiniomis, norą skiepytis šiuo metu yra pareiškę 317.

Vasario 17 d. Šilalėje paskiepyta vos per 50 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų darbuotojų. Gydytoja V. Macevičienė prognozuoja, jog vakcinų pedagogams skiepyti tikrai nepritrūks – nemaža dalis iš 200 rajone gautų „AstraZenecos“ dozių bus skirta 80 ir daugiau metų sulaukusiems senjorams.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija miesto pirminės sveikatos priežiūros centrui pateikė 105 pageidaujančių skiepytis darbuotojų sąrašą. Didžiausios rajono ugdymo įstaigos direktoriaus Arūno Aleksandravičiaus žiniomis, griežtai atsisakė skiepytis tik trys pradinių klasių pedagogės, kurioms iki 55 metų trūko vos kelių mėnesių.

„Bet tai buvo dar tada, kai žinojom, jog „AstraZeneca“ skiepys jaunesnius mokytojus, o vyresniems skirs „Modernos“ arba „BioNTech-Pfizer“ vakcinas. Dabar visiems skiria tik „AstraZenecą“. Kiek mokytojų jos atsisako, mums niekas nepraneša. Progimnazijos direktoriui neramu, kad apie nesiskiepijusius darbuotojus jokių žinių įstaiga negaus, todėl abejoja, ar pavyks užtikrinti būtiną saugumą.

SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis patvirtino, kad mokytojų, kurie pageidauja skiepytis, sąrašus gydymo įstaigoms teikia mokyklų vadovai, tačiau „priėjimo prie įrašo apie asmens vakcinaciją nuo COVID-19, kuris atsiranda žmogaus sveikatos istorijoje po vakcinacijos, mokyklų vadovai neturi“. Tad atskleisti ar nuslėpti informaciją apie vakcinaciją bus pačių įstaigų darbuotojų asmeninis pasirinkimas.

Ką slepia siekis spartinti mokytojų vakcinaciją

Vasario 15 d. SAM priimtame sprendime dėl vyresnių žmonių skiepijimo „AstraZenecos“ vakcina apsispręsta, kad antras skiepas šia vakcina Lietuvoje bus suleidžiamas tik po 12 savaičių. Vadinasi, šiuo metu paskiepyti pedagogai visiškai susiformavusio imuniteto nuo COVID-19 gali tikėtis tik gegužės mėnesį. Kaip rašoma „AstraZenecos“ vakcinos informaciniame lapelyje, „nesuleidus numatytos dozės, visiška apsauga nuo COVID-19 gali nesusidaryti“. Taip pat nurodoma, kad „COVID-19 vakcina „AstraZeneca“ (kaip ir bet kuri kita) gali visiškai neapsaugoti visų paskiepytų žmonių“. Oficialiame Koronastop.lrv.lt tinklalapyje skelbiama, kad šios vakcinos veiksmingumas, nustatytas klinikiniais tyrimais, yra apie 60 procentų

Kaip vasario 17 d. pranešė naujienų agentūra BNS, nuo COVID-19 pirmąja doze buvo paskiepyta 19 tūkst. šalies mokyklų ir darželių darbuotojų – apie du trečdaliai visų paskiepyti planuojamų asmenų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktais duomenimis, vasario 9–17 dienomis pasiskiepijo apie 15,5 tūkst. švietimo darbuotojų. „Per artimiausias savaites planuojama paskiepyti apie 30 tūkst. žmonių, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir specialiosiose mokyklose. Realiai paskiepyti reikės kur kas mažiau, nes, kaip parodė pedagogų testavimas, apie 18 proc. jau yra persirgę“, – nurodė ŠMSM.

Anksčiau buvo skelbiama, jog planuojama skiepyti 25 tūkst. šios grupės asmenų. Ar didesnė imtis atsirado dėl to, kad vietoj neatvykusių skiepytis pedagogų nuspręsta į sąrašus įtraukti naujas pavardes, ŠMSM nekomentavo, nes „duomenų, kiek pedagogų yra atsisakę skiepytis, ministerija neturi“.

Kol kas informacijos apie tai, kaip bus elgiamasi su nesutikusiais skiepytis darbuotojais, nėra. ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė mums sakė, kad pagal Vyriausybės numatytą karantino atlaisvinimo planą „pradinukai galės grįžti į mokyklas tada, kai sergamumo rodiklis koronavirusu bus mažiau kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų dalis – mažiau kaip 10 proc. Abiturientai galės sugrįžti ir mokytis mišriuoju būdu, jeigu sergamumo rodiklis bus mažiau nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų testų dalis – ne daugiau kaip 5 proc.“. Tačiau sąlygos, kaip grįžimą į mokyklas galėtų paspartinti sėkminga vakcinacija, nenurodomos.

SAM apsisprendus „AstraZeneca“ skiepyti tik asmenis iki 55 metų amžiaus, suskubta keisti prioritetų eilę ir į viršų, aplenkiant senolius, perkelti pedagogus – tuo metu, kai Lietuvą pasiekė šio gamintojo vakcina, buvo atėjusi eilė vakcinuoti vyresnius nei 80 metų gyventojus. Kol pakako gautų „BioNTech-Pfizer“ ir „Modernos“ dozių, tol skiepyti senoliai. Kaip rodo tyrimas, vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų vakcinacija jau buvo prasidėjusi mažesnėse Lietuvos savivaldybėse.


SAM Informacija keitėsi kaleidoskopu

Kad į nepasitikėjimo „AstraZenecos“ vakcina ir pačiu vakcinacijos procesu laužą žibalo įpylė pačios atsakingos ES ir valstybės institucijos, sako ir vakcinacijos proceso organizatoriai. Kauno poliklinikos vadovas P. Kibiša užsimena, kad nemažai nepasitikėjimo pedagogams ir kitiems gyventojams galėjo sukelti SAM sprendimas „AstraZenecos“ vakcina skiepyti tik asmenis iki 55 metų amžiaus, kuris po savaitės jau buvo atšauktas.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas svarsto, kad šiokios tokios sumaišties tarp pedagogų sukėlė ir pirminė žinia, jog nepasiskiepiję pedagogai privalės reguliariai testuotis, bei vėliau iškomunikuota informacija, kad nei skiepas, nei testai nebus privalomi.

Apie tai nuolat žiniasklaidoje kartojo ir ŠMS ministrė J. Šiugždinienė, teigė, kad nei mokytojų vakcinacija, nei testavimas neturėtų būti privalomi, o su abejojančiais žmonėmis reikėtų kalbėtis. „Aš labai tikiu mokytojų sąmoningumu, manau, kad dauguma jų pasitiki mokslu, medicina, todėl didelių problemų neturėtų kilti“, – sakė ji. Ir pripažino pati laukianti, kada ateis eilė skiepytis.

Į užklausą, ar negalėtų ministrė pati pasiskiepyti „AstraZenecos“ vakcina ir asmeniniu pavyzdžiu padrąsinti pedagogus, ministrės atstovas ryšiams su visuomene Dainoras Lukas atsakė, kad J. Šiugždinienė nėra prioritetų sąraše, todėl dabar to padaryti negali, tačiau patvirtino, kad, atėjus eilei, skiepysis ta vakcina, kuri bus numatyta.

Kauno technologijų universiteto inžinerijos licėjui vadovaujantis D. Žvirdauskas teigė, kad jo mokykloje vakcinuoti numatytų pradinio ugdymo pedagogų ir su pradinukais sąlytį turinčių asmenų sąraše buvo įrašyti 39 asmenys. „Iš šio skaičiaus trys darbuotojai lyg buvo suabejoję, bet mes kalbėjomės, įsivertinome rizikas, aptarėme, kaip tada vyktų procesas, jei nuspręs šiuo metu nesiskiepyti. Galiausiai nuo skiepo susilaikė viena mokytoja, ji paprašė leisti luktelėti ir skiepytis su antrąja pedagogų banga“, – sakė licėjaus direktorius.

D. Žvirdauskas prisipažino, kad jo šeima persirgo COVID-19, todėl greičiausiai pats šiuo metu dar turi antikūnų, bet kai ateis jo eilė skiepytis (jis nėra pradinio ugdymo darbuotojų prioriteto sąraše, nes su pradinukais neturi tiesioginio kontakto), būtinai tai padarys. „Niekam nelinkėčiau sirgti šia liga. Nors sirgome gana lengva forma, tačiau liga tikrai yra labai varginanti, o sveikimo procesas – ilgas“, – sako D. Žvirdauskas.

Pedagogas įsitikinęs: jei bus atvejų, kad vakcina ir neapsaugos 100 proc. nuo COVID-19, tačiau bent jau užtikrins, jog paskiepytas asmuo sirgs lengvesne forma. „Būta Klaipėdos mokyklų vadovų kritikos, neva mokytojams atiteko prasčiausia iš visų vakcinų – „AstraZeneca“, tačiau galiausiai sutarėme, jog visos ministerijos rekomenduojamos vakcinos yra tinkamos, todėl reikia džiaugtis, kad vakcinacija vyksta, kad būsime apsaugoti, bei tikėtis, kad galiausiai tai supras dauguma pedagogų“, – teigia D. Žvirdauskas.

Kol SAM šaudo tuščiais šoviniais

„Neabejoju, kad gyventojų nepasitikėjimas „AstraZenekos“ vakcina didele dalimi yra šviečiamosios kampanijos trūkumo pasekmė. Viešojoje erdvėje pasirodo dviprasmiška informacija, žmonėms kyla daug klausimų, o atsakymai gana padriki. Natūralu, kad „informacinės duobės“ tuomet pripildomos įvairių melagienų ir savų interpretacijų. Ne veltui jau dabar socialiniuose tinkluose buriasi bendruomenės, kurios dalinasi gandais ir savo tiesą pagrindžiančiomis istorijomis, nesigilindamos, ar jos pagrįstos. Tai tampa didele grėsme“, – sako komunikacijos agentūros „Berta&“ projektų direktorė Dovilė Rusytė.

D. Rusytė
D. Rusytė
© Asmeninio albumo nuotr.

Panašu, kad prieštaringi valstybės institucijų sprendimai pasėjo dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo, o skiepytis „AstraZeneca“ neatvyksta ne tik vyresni pedagogai – jos nebepageidauja ir jaunesni asmenys.

Plungėje lopšelyje-darželyje ikimokyklinio ugdymo pedagoge dirbanti Jūratė skiepytis nuo koronaviruso atsisakė. Jauna moteris kalbėjo girdėjusi, kad ji tokia kolektyve – ne viena. Esą iš kelių dešimčių dirbančiųjų tame lopšelyje-darželyje skiepytis sutiko gal tik 5 asmenys. Pasak jos, nemažai yra tokių, kurie jau persirgo koronavirusu arba išsityrę sužinojo, kad turi antikūnų.

Jos pačios apsisprendimą nesiskiepyti esą nulėmė informacijos trūkumas apie Lietuvą pasiekusias vakcinas ir piliečius klaidinanti Vyriausybės komunikacija.

„Praėjusią savaitę buvo sakoma, kad tie, kurie nesutiks skiepytis, privalės testuotis kas 10 dienų, kitaip bus nušalinti nuo darbo. Bet paskui, tą pačią dieną, paskelbė, jog vis dėlto tai nebus privaloma. Manau, kažkas tikriausiai taip norėjo „pagąsdinti“, kad žmonės skiepytųsi. Bet nelabai sekasi priversti. O ir logiškai mąstant juk neliks kam dirbti, jei visus nušalins“, – svarsto ji ir retoriškai klausia: „Kam apskritai dabar skiepytis, kai jau viskas rimsta (mažėja sergančiųjų, – aut. pastaba)?“

„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Zuma Press / Scanpix

Komunikacija stringa – įsigali propaganda

„Dulkys prieš 50 dienų (2020 m. gruodžio 30 d., aut. pastaba) viešai teigė, kad „baigiama ruošti vakcinacijos komunikacijos strategija“. Pagal tai, kas vyksta (tiksliau – nevyksta), nebeaišku, kaip su ta strategija. Iš vienos pusės, gal ji baigta ir dabar vyksta viešieji pirkimai komunikacijos paslaugoms teikti. Iš kitos pusės, kreivoka ta strategija, jeigu nenumatyta, kaip turi vykti komunikacija, kol vyks pirkimai“, – stebisi kitas komunikacijos specialistas, ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ vadovas Arūnas Armalis.

„Deja, šiandien jau akivaizdu, kad LRV per daug užleido „skiepų komunikaciją“. Visuomenės baimė (o kartu – ir nepasitikėjimas skiepais) auga gana sparčiai. Su kiekviena žinute apie šalutinius poveikius. Nuo realios informacijos iki visiškai absurdiškų fake. Kol ėjo tik negrabiai sukaltos žinutės iš užsienio apie „mirtis po skiepų“, buvo matyti, kad FB reaguoja gana atsainiai. Tačiau mūsų pedagogų auginamas „baimės barjeras“ vis didėja ir jį perlipti bus vis sunkiau“, – įsitikinęs A. Armalis.

A. Armalis
A. Armalis
© Asmeninio albumo nuotr.

Specialisto teigimu, komunikacijos vakuumą labai paprasta pripildyti negatyvo. „Tai – visiškas komunikacijos pradžiamokslis. Deja, bet tai dabar ir vyksta“, – sako jis.

Agentūros „Berta&“ atstovė D. Rusytė atkreipia dėmesį į Harvardo universiteto mokslų daktaro, žinomo CNN žurnalisto Fareedo Zakarios mintį, jog ši pandemija išryškino drastišką visuomenių atskirtį. „Jis akcentuoja, kad negalime ignoruoti žemesnio išsilavinimo žmonių ir jiems tiesiog iš viršaus nuleisti sprendimo, neva turi būti taip, kaip nusprendė labiau išsilavinusi mokslo bendruomenė. Anot profesoriaus, privalome kalbėti jų kalba, suprasti baimes, apie jas diskutuoti ir paaiškinti. Dialogas yra būtinas“, – pabrėžia D. Rusytė.

„Iš komunikacijos viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, jog SAM komunikacijos su visuomene klausimu linkusi nusimesti atsakomybę – esą tinkamai informuoti apie skiepijimo procedūras turi gydymo įstaigos bei savivaldybės. Tačiau norint pasiekti gerų rezultatų, būtina suformuoti bendrą komunikacijos kampaniją. Jei kiekviena institucija individualiai spręs, kaip ir ką daryti, nebus bendro koordinavimo ir lyderystės, vakcinacija gali tapti vienu dideliu chaosu“, – nuogąstauja D. Rusytė.

Kai veikia baimė, o ne žinios

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis sako, kad pastaruoju metu itin padaugėjo informacijos, ypač socialiniuose tinkluose, apie tai, kokias neigiamas reakcijas po skiepo patyrė vakcinuotieji. Kadangi pirmieji „AstraZenecos“ vakcina pradėti skiepyti švietimo įstaigų darbuotojai, natūralu, kad dauguma apie ją pasisakančiųjų – mokytojai.

Dar viena tendencija – jų reakcijomis skubama dalytis įvairiose baimėmis ir netiesa paremtose feisbuko grupėse, bandoma jas utriruoti, tirštinti emocijas, kelti dar didesnį nerimą ir priešiškumą.

T. Čeponis nurodo ir daugiau populiarių naratyvų, kurie specialiai skleidžiami, kad sumažintų žmonių pasitikėjimą vakcinacijos nuo COVID-19 nauda, kad konkrečiai didintų nepasitikėjimą Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis. „Tikslas paprastas – siekiama paveikti žmonių nuomonę, kad tik Rusijoje sukurta vakcina yra tinkama, nes, kaip teigiama, ir jų valstybė, ir jų medicinos apsauga, ir mokslininkai yra patys geriausi pasaulyje“, – ironizuoja T. Čeponis.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą, kai propaganda padaro žalą pačiam jos skleidėjui. „Du žinomiausi 2020–2021 m. laikotarpio atvejai. Pirmasis – kai prasidėjo COVID-19 pandemija, būtent iš Rusijos informacinio lauko sklido labai daug žinių apie tai, kad virusas neegzistuoja, kad geriausias būdas su juo kovoti – pirtis ir liaudies medicina. Vėliau šios žinios atsigręžė prieš pačius rusus, nes žmonės buvo tiek paveikti klaidingos informacijos, kad buvo juos sunku įtikinti laikytis būtinų rekomendacijų, kai virusas pasiekė ir pačią Rusiją. Antrasis – kai Rusija sukūrė vakciną „Sputnik V“, ji pradėjo aktyvią komunikacijos kampaniją daug ir garsiai kalbėdama apie vakarietiškų vakcinų šalutinį poveikį, tačiau ši informacija paveikė ir Rusijos gyventojus. Jiems susidarė įspūdis, jog vakcinos nuo COVID-19 – pavojingos, ir pagal apklausos duomenis jie neskuba skiepytis net ir išgirtąja „Sputnik V“, – pabrėžia T. Čeponis.

Abejonės „AstraZeneca“ įsisuko lyg migrena

„Nesu antivakserė – skiepijuosi pati ir skiepiju savo vaikus, netgi nuperku jiems neprivalomų vakcinų, nes noriu, kad būtų sveiki. Jei daugelis vaikų neskiepytų, grįžtų ir senos ligos, o juk matome, kad atsiranda naujų. Bet nuo COVID-19 skiepytis atsisakiau“, – sakė Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje dirbanti jauna pedagogė.

Jos manymu, „AstraZenecos“ vakcina nepakankamai saugi, ir tai rodo kolegių pavyzdžiai: daug pasiskiepijusių mokytojų „iškrito iš rikiuotės“ dienai ar net kelioms: pakilo temperatūra, šoktelėjo kraujo spaudimas, skaudėjo visą kūną, krėtė drebulys, svaigo galva. Mokytoja tikina, jog dėl to net teko atidėti numatytą Naujamiesčio progimnazijos pedagogų susirinkimą.

„Kai visos sako, jog blogai jaučiasi nuo „AstraZenecos“ vakcinos, o „BioNTech-Pfizer“ šalutinių reiškinių, mano duomenimis, sukėlė tik vienai paskiepytai kolegei, pradedi galvoti, ar verta rizikuoti. Skiepysiuosi, jei leis pasirinkti vakciną, jei ne – stengsiuosi išvengti skiepo. Žinau, kad negerai nesiskiepyti, į mus nukreiptos mokyklos bendruomenės akys, ir mokytojas turi rodyti pavyzdį, bet dabar atrodo, jog daugelis kolegių panašiai galvoja“, – svarstė jurbarkietė.

Tiesa, pedagogė pamiršo įvertinti, kad „BioNTech-Pfizer“ skiepyti vos keli jos kolegos, todėl natūralu, jog ir žinių apie neigiamas reakcijas po skiepo – mažiau.

Nematoma pusė: kas ir kodėl eskalavo nepasitikėjimą?

Pirmąją savaitę, kai Kaune pradėta skiepyti „AstraZenecos“ vakcina, su viena iš straipsnio autorių susisiekė Kauno „Erudito“ licėjuje besimokančio pradinuko mama Daiva B. (tapatybė redakcijai žinoma).

„Iš 4-ių jaunų paskiepytų mokytojų visos pasijuto itin blogai. Viena jų net kvietėsi vakare greitąją, o 24 metų fizinio lavinimo mokytojas vėlavo prisijungti į pamoką, sunkiai galėjo kalbėti ir atsijungė iš jos, prancūzų kalbos pamoka taip pat neįvyko. Man labai gaila jaunų žmonių sveikatos. Tikiuosi, jie pasveiks ir neliks šalutinių reiškinių“, – rašė išsigandusi mama.

Licėjaus direktorius Nerijus Pačėsa patvirtino, kad iš tiesų buvo keletas mokytojų, kurie po vakcinacijos pasiprašė atleidžiami nuo darbo. Direktoriaus teigimu, jie pasiėmė nedarbingumo pažymas. Paklaustas, kiek mokyklos darbuotojų skiepijosi ir kiek iš jų pasijuto blogai, N. Pačėsa komentuoti atsisakė. Jis neigė, kad žino tikslų pirminės vakcinacijos sąraše esančių įstaigos darbuotojų skaičių, nors pagal Kauno miesto Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovo sprendimą be įstaigos vadovo parašo toks sąrašas nėra tvirtinamas. Visgi po keleto dienų „Erudito“ licėjaus komunikacijos specialistė Dovilė Juršytė atsiuntė patikslinimą, kad „56 įstaigos darbuotojai buvo įtraukti į sąrašą, 5 iš jų pasiėmė vienos arba dviejų dienų nedarbingumą“.

Pagrindinės Kauno regiono ligoninės LSMU Kauno klinikų atstovė komunikacijai Eglė Karalienė teigė, kad iki vasario 17 d. į jų įstaigą dėl sveikatos nusiskundimų, susijusių su vakcinacija „AstraZenecos“ vakcina, nesikreipė nė vienas pacientas. Tą patį patvirtino ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis. „Tikrai nebuvo nė vieno atvejo, kad kreiptųsi žmogus būtent dėl šios vakcinos“, – užtikrino N. Mikelionis.

Atsakydama į žurnalistų užklausą Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informavo, kad per visą vakcinacijos laikotarpį nuo praeitų metų gruodžio 27 d. iki šių metų vasario 17 d. tarnyba gavo per 700 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 ligos. Vasario 17 d. duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyti 107 454 asmenys, ir pirmąja, ir antrąja – 59 055.

„Gaunamų pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas skaičiaus svyravimai tiesiogiai priklauso nuo tą savaitę vykdytų vakcinacijų skaičiaus. Kuo daugiau atliekama vakcinacijų, tuo daugiau gaunama pranešimų. Kol kas negalime vertinti, dėl kurios vakcinos pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas gaunama daugiau, nes yra labai skirtingi suvartotų vakcinų kiekiai pagal gamintojus“, – komentavo tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė tarnyba, tai – skausmas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, išbėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų. Pasak atstovės, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, karščiavimas, dažniau pasitaikė po antros „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech-Pfizer“) ir „COVID-19 Vaccine Moderna“ dozės. „O po antrosios „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ dozės nepageidaujamos reakcijos būna lengvesnės ir pasitaiko rečiau“, – sako atstovė.

Tačiau įrašai socialiniuose tinkluose rodo visai ką kita, o jais mielai dalijasi įvairios propagandinės socialinių tinklų grupės. Viename iš įrašų menamai mokytoja teigia buvusi „paskiepinta nuo covido „AstraZeneca“ vakcina. Mokytojams atėjo eilė skiepintis. Naktį maniau, kad numirsiu! Stojo širdis, temperatūra pakilo iki 40 laipsnių, kaulų laužymas, raumenų skausmai, siaubingas šaltkrėtis iki pat ryto, galva, atrodė, kad sprogs, pykinimas. Dabar skausmai nemažėja. Savijauta siaubinga!“ (Kalba netaisyta.) Mokytoja iš Griškabūdžio gimnazijos prisistatanti moteris taip pat teigia sužinojusi ir vakcinų kainas, nors jų nėra paskelbusi nė viena ES institucija, nes tai laikoma itin konfidencialia informacija. Mokytojos žinute su prierašu „Kasdien vis daugiau aukų su šalutiniu poveikiu“ pasidalijo vieša feisbuko grupė „Русская Литва – Mūsų Lietuva“.

„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Facebook
„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Facebook
„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Facebook
„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Facebook
„AstraZenecos“ vakcina – mokytojų baubas: kodėl šimtai pedagogų atsisakė skiepytis?
© Facebook

Vasario 16-ąją už teisę į laisvę ir prieš vakcinas Lukiškių aikštėje ugningą kalbą išrėžusi Vilniaus „Juventus“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė neslepia, jog „šitas virusas, kuriuo visus taip baugina, yra tas pats kaip gripas. „Jei gydytojai skirtų antibiotikų, tai niekam nereikėtų ligoninių ir nebūtų mirusių“, – sako A. G. Astrauskaitė.

Šią žiemą Astra sirgo, bet pas gydytoją nėjo ir COVID-19 testo neatliko: ji įsitikinusi, kad testas galėtų pakenkti smegenims. „Esu nemažai skaičiusi, kad mRNR tipo vakcinos keičia ląstelių DNR struktūrą, o tai yra kišimasis į dieviškąją galią ir gamtos sukurtą tvarką“, – sako lietuvių kalbos mokytoja. Su žmogaus „tikėjimu“ – nepasiginčysi.

Vasario 19 d. SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas J. Gališanskis mus informavo, kad „30 tūkst. švietimo sektoriaus darbuotojų, kurie priklauso prioritetinei grupei, jau yra paskiepyti vieną arba du kartus“. Pasak jo, švietimo darbuotojai skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu yra naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. „Ministerija neturi informacijos, kiek konkrečios prioritetinės grupės žmonių buvo paskiepyta vieno ar kito gamintojo vakcina“, – atsakyme komentavo SAM atstovas. Tą pačią dieną ŠMSM informavo, kad nuo COVID-19 Lietuvoje pasiskiepijo 28 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, tūkstantis iš jų – ir antra vakcinos doze.

Šis tyrimas – „Media4Change“ projekto „The Future Investigative Story Lab“ dalis. Projektu siekiama skatinti nepriklausomą, grįstą bendradarbiavimu regioninių žiniasklaidos priemonių analitinę ir tiriamąją žurnalistiką. Projektas numato naujos įtraukiosios žurnalistikos platformos diegimą, jos išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai ir į turinio kūrimą auditoriją įtrauksianti žurnalistika. Vienas iš šios platformos tikslų – sukurti regionų žurnalistų tobulėjimą skatinančią ekosistemą, kuri tiek vietos, tiek nacionalines žiniasklaidos priemones papildys analitiškais žurnalistikos darbais.

Media 4 Change
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(179 žmonės įvertino)
2.8045

Top naujienos

Provokacijos iš Baltarusijos darosi vis įžūlesnės: tai buvo pirmas kartais, kai neteisėtas migrantas taip elgėsi (278)

Neteisėtai į Lietuvą mėginančių patekti migrantų skaičius pastaruoju metu sumažėjęs,...

Daugėjant ženklų dėl naujo karantino jau dabar neabejoja: pokyčių bus, dabartinės taisyklės griežtės įvertino galimus pokyčius dėl kaukių (275)

Dar vieno karantino bent jau kol kas nebus. Premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus apie siūlymus...

Šalies reanimacijose dėl COVID-19 gydomi keli mažamečiai: grėsminga komplikacija gali atsirasti net po 4–5 savaičių (434)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį pranešė, kad Vilniuje, ligoninės...

Praeityje skandalingo veikėjo karjeroje – neįtikėtinas šuolis: be medicininio išsilavinimo gavo aukščiausias pareigas ligoninėje Malinauskas: tai visiškas absurdas (618)

Paaiškėjus apie kontroversiškai vertinamo Juliaus Pankos naujas pareigas Kupiškio ligoninėje,...

Policija įminė atokioje vietovėje rastos ir nieko nepamenančios moters mįslę jos kurtus papuošalus pirko Holivudo žvaigždės (31)

Nustatyta Kroatijai priklausančioje saloje rastos moters tapatybė. Išgelbėtoji nesugebėjo...

Du pratęsimai Alytuje – jokia raudona vėliava Schilleriui: svarbiausia – pergalė įvertino Ulanovo situaciją (1)

„Betsafe-LKL“ pirmenybėse ketvirtadienį vakare Alytaus „Dzūkija“ (1/1) metė rimtą...

Šarūnas Meškys | D+

Ugnikalnio išsiveržimas Kanaruose prikėlė prieš 20 metų paskelbtą Ameriką nušluosiančio megacunamio scenarijų: mokslininkai pateikė naują versiją (5)

Iki šiol Cumbre Vieja ugnikalnis La Palmos saloje Kanaruose paskutinį kartą buvo išsiveržęs...

Galinga audra slenka per Lietuvą: įspėja dėl savaitgalio - kai kur situacija tik prastės (1)

Šiandien per Lietuvą keliaus galingas ir aktyvus ciklonas. Numatomi debesuoti, vietomis (daugiausia...

Medikai kovoja dėl sunkia COVID- 19 forma sergančio vaiko gyvybės: aiškėja, kad tėvai nebuvo pasiskiepiję (575)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys feisbuke pasidalijo trumpa informacija apie reanimacijoje...

Klaipėdietės kurtus drabužius vilkės net pati Jennifer Lopez: juos išvysite „Netflix“ filme (20)

Šis ruduo Klaipėdoje įsikūrusiam prekės ženklui „Salanida“ išties ypatingas, ir ne tik...