aA
Ketvirtadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pripažino, kad netrukus pradėti veikti galinti Astravo atominė elektrinė (AE) kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Nuspręsta, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų apsaugoti gyventojai ir Lietuvos interesai.

Kaip jau skelbta, „Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo AE, pareiškė Baltarusijos branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas.

Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, rašė BNS.

„Labai atsakyti į klausimą dėl datos negalime, kadangi datos klausimas jau ne vieną kartą buvo nukeliamas, bet vertiname, kad tos deklaracijos, jog Astravo AE gali pradėti veikti (ta prasme, kad būtų pradėti daryti pirmieji fizikiniai veiksmai) artimiausiu metu“, - po VGT posėdžio prezidento vyriausias patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

Prezidento vyriausiasis patarėjas priminė, kad Astravo AE yra pažeidusi tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, tarptautines konvencijas, yra neįgyvendinti „stress testo“ rekomendacijų reikalavimai.

„Todėl mes vertiname, kad elektrinė šiandien dienai kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Mūsų tikslas yra reaguoti ir būti pasiruošus“, - sakė D. Kuliešius.

Pasak prezidento patarėjo, VGT darbotvarkėje buvo skiriama dėmesio dviem svarbiems klausimams – civilinei saugai ir nesaugios AE gaminamos elektros trečiosiose šalyse nepatekimui į Baltijos šalių rinką.

VGT posėdyje buvo pristatyta situacija dėl civilinės saugos, turimi planai ir sutarta, kad civilinės saugos sistemos efektyvumas yra tikslas, kuris turi būti pasiektas.

„Tai reiškia, kad turimi planai yra gerai, bet turime juos išbandyti praktikoje, kaip jie veikia. Turime atsižvelgti į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos yra poreikis atnaujinti turimus rezervus, yra kiti svarbūs dedamieji dalykai, kurie turi užtikrinti civilinę saugą ir tam turi būti pasiruošta kuo greičiau“, - sakė D. Kuliešius.

Kalbant elektros energijos iš Astravo AE nepatekimą į Baltijos šalių rinką, prezidento patarėjas informavo, kad sutarta, jog Baltijos šalys turi siekti susitarimo, kad trečiosiose šalyse AE pagaminta elektra nepatektų į jų rinką.

„Tam, kad lygiagrečiai būtų įgyvendinamos kitos priemonės, buvo susitarimas užtikrinti Lietuvos elektros sistemos savarankiškumą ir įgyvendinti kitas priemones, kurios garantuotų mūsų elektros sistemos didesnį saugumą“, - sakė D. Kuliešius.

Pasak jo, Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad šiandien dienai Astravo AE kelia grėsmę , ir ji turi apie galimus saugos pažeidimus informuoti tarptautinę bendruomenę, ir siekti užtikrinti saugą ir saugumą regione ir Lietuvoje.

Planuojama steigti nacionalinį civilinės saugos centrą

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po posėdžio informavo, kad jau Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje birželį buvo aptarta 2019 m. pasirengimo analizė. 2019 m. įvyko valstybinės pratybos imituojant incidentą Astravo AE.

„Išsiaiškinę spragas, jas taisome. Tai susiję, pirmiausia, su savivaldybių ekstremalių situacijų pasirengimu, kolektyvinių apsaugos vietų parengimu (kad gyventojams būtų užtikrintas maistas, poilsis, reikalingos apsaugos priemonės), valstybės rezervo papildomais poreikiais užtikrinti gyventojų apsaugai įvykus nelaimei, informavimo sistemos gerinimu ir nuolatiniu gyventojų informavimu“, - sakė R. Tamašunienė.

Pasak ministrės, sutarta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų žinoti, ką daryti, jeigu tokia nelaimė įvyktų.

„Jau kitą antradienį vyks VESK posėdis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra gavęs pavedimą patikrinti savivaldybių pasirengimą, jų planus. (…) VRM mato, kad reikia stiprinti visą civilinės saugos sistemą Lietuvoje“, - kalbėjo R. Tamašunienė.

Ministrė informavo, kad Vyriausybėje jau buvo pristatyta idėja dėl Civilinės saugos nacionalinio centro įsteigimo. Ši institucija būtų atsakinga už prevencinį darbą, gyventojų informavimą, grėsmių vertinimą, ir kitas užduotis.

Stiprins rezervą

Rita Tamašunienė
Rita Tamašunienė
© DELFI / Domantas Pipas


Ministrė informavo, kad apsaugos priemonių rezervas yra nuolat pildomas.

„Kalbant apie COVID-19 ekstremalią situaciją ir aukščiausią parengties lygį, koks yra dabar valstybėje, mes turime apsauginių priemonių dviem mėnesiams visiems pareigūnams ir medikams, kurie dirbtų toje situacijoje.

Bet kalbant apie radiologinius incidentus, tai be abejo – tai paliestų didesnę visuomenės dalį. Lietuva yra suskirstyta į pavojingumo zonas: 30 kilometrų, 100 kilometrų nuo atominės elektrinės. Mes kalbame apie maisto atsargas, švarinimo įrangą, gyventojų perrengimą, jų patalpinimą į saugias vietas. Tuo rezervu mes privalome pasirūpinti. Turime numatę ir pateikę Vyriausybei konkretų planą“, - sakė R. Tamašunienė.

Pasak ministrės, pasirengimas Astravo AE grėsmėms kainuos 135 mln. eurų. Ta suma būtų skirta įsigyti priemonėms, kad būtų galima pasirūpinti gyventojais 14 dienų.

„Tą galima įgyvendinti etapais, stiprinant tam tikras pajėgas“, - sakė R. Tamašunienė.

Išskyrė tris pasirengimo etapus

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas išskyrė tris pasirengimo Astravo AE punktus:

1. „Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentiniais tinklais yra pats tvariausias apsaugos būdas tiek sistemine, tiek rinkos prasme, nuo elektros energijos iš nesaugių AE nepatekimo į rinką. Sutarta, kad turi būti tęsiamos derybos su Latvija ir Estija. Tikslas yra po 2025 m. nepirkti elektros energijos tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Iki 2025 m., paleidus Astravo AE, turi būti siekiama, kad ta elektra nepatektų į Baltijos šalių elektros rinką“.
2. „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės nenaudojimas (Astravo AE reikmėms). Kaip žinia yra pašalinta automatika, kuri egzistavo iki šiol, ir tas neleidžia Kruonio automatiškai panaudoti rezervavimui. Turime užtikrinti ir papildomas priemones, kad nebūtų ne tik praktinių, bet ir teorinių galimybių pasinaudoti Kruonio rezervais“.
3. „Skatinti elektros energijos gamybą Lietuvoje. Turime sėkmingai įgyvendinamus atsinaujinančios energetikos planus, bet dabartinėje situacijoje tiek praktine prasme (turint mintyje dujų kainas), tiek strateginiu požiūriu, Lietuvai būtų svarbu užtikrinti elektros energijos gamybą Elektrėnuose kogeneracinėje elektrinėje. Reikia ieškoti sprendimų, kad ta gamyba būtų, kiek įmanoma, nepertraukiama“.

Apeliuoja ir į baltarusių savigarbą

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI / Domantas Pipas


Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nepriklausomai nuo to, kada prasidės fizinis, o vėliau ir energetinis, paleidimas, visi argumentai ir Lietuvos neigiamas požiūris į šią elektrinę išlieka.

„Mes toliau akumuliuosime bendrą nuomonę tarptautinėse institucijose – EK, regione. Į mūsų argumentus nėra atsakyta“, - pabrėžė L. Linkevičius.

Pasak ministro, pagrindinis tikslas yra sinchronizacija.

„Negalime vėluoti, turime ją įvykdyti, ir į tai bus nukreiptos visos pastangos“, - sakė L. Linkevičius.

Ministras taip pat paantrino savo kolegai Ž. Vaičiūnui, kad toliau bus tęsiamos derybos su Baltijos šalimis.

„Tikslas yra labai aiškus. Jis turi atitikti ir mūsų įstatymo reikalavimus, ir patį faktą, kad į Baltijos šalių rinkas nepatektų elektros energija iš nesaugių AE, o po sinchronizacijos iš trečiųjų šalių elektros energija negalėtų patekti pas mus“, - kalbėjo L. Linkevičius.

Ministas informavo, kad pokalbiai vyksta ir su Baltarusijos puse.

„Paskutinį kartą, būdamas Minske, ne taip seniai bendravau ir su savo kolega V. Makėjumi, ir su Baltarusijos ministru pirmininku. Labai aiškiai išsakiau mūsų priekaištus. Tada pirmą kartą iš jų išgirdome, kad jie pasiruošę pakviesti tarptautinius ekspertus. (…) Mums reikia rezultato. Turi būti pagal europinius standartus įvykę „stress testai“. (…)

Mes suprantame jų situaciją. Tai yra Rusijos geopolitinis projektas. Turbūt tas spaudimas yra ir iš Rusijos. Bet mes tikime, kad baltarusiai irgi turi nacionalinius interesus ir savigarbą, ir jie irgi reikalauja tam tikrų standartų. Mes norime tą irgi priminti“, - sakė L. Linkevičius.

Pasak ministro, tai yra klausimas ir apie profesinę atsakomybę.

„Jeigu išduodamos licencijos tam tikriems veiksmams paleidimo procese, neatliepiant standartų, tai mes apie tai irgi priminsime“, - sakė L. Linkevičius.

Kartu ministras ragino būti realistais.

„Faktas yra tas, kad pirmas reaktorius stovi. Sieksime padaryti viską, kas įmanoma, kad, kiek tai yra įmanoma, stabdytume tą procesą, ir, kad nebūtų vykdomi tolimesni planai“, - sakė L. Linkevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.0000

Top naujienos

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (27)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (92)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Šalia Beiruto uosto driokstelėjo galingas sprogimas: sužeista dešimtys žmonių papildyta (42)

Du galingi sprogimai, antradienį driokstelėję Libano sostinėje Beirute, sužeidė dešimtis...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (8)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Transliacija / Aš ikona. Kokius vyrus myli moterys? (12)

Apie kokius princus svajojame nuo vaikystės prisiklausiusios pasakų, kurios visos baigiasi laimingai...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Tropinėje saloje įstrigę jūreiviai išsigelbėti po to, kai užrašė SOS signalą ant smėlio

Mažutėje Mikronezijos saloje Jungtinių Valstijų ir Australijos gelbėtojai surado tris prieš...

Prestižiniam Lazdijų restoranui – įtarimai be licencijos prekiaujant alkoholiu (15)

Prieš pusmetį pompastiškai atsidariusiam UAB „Noselis“ restoranui „777“, įsikūrusiam...

|Maža didelių žinių kaina