aA
Šiandien paleidžia Astravo AE, myliu jus visus, jeigu ką. Tokiu liūdnesniu sarkazmu penktadienį dalijasi baltarusiai, kurie dar turi jėgų nukreipti dėmesį nuo priešrinkiminių protestų savaitgalį į oficialaus Minsko pasididžiavimu ir nepriklausomybės simboliu vadinamą atominės elektrinės projektą – jį Lietuva laiko nesaugiu ir formaliai protestuoja. Bet iki tikro jėgainės įjungimo dar toli.
Astrave prasidėjo negrįžtamas procesas: Lietuva protestuoja ir laukia, kas bus
© Itar-Tass / Scanpix

Daugiau nei dešimtmetį trunkantis, vėluojantis, su įvairiausiais sunkumais ir kritika susidūręs Astravo AE projektas, atrodo, finišo tiesiojoje. Jau kurį laiką anonsuotas ir Vilniaus visaip kaip siektas atitolinti atominės elektrinės paleidimas, regis, virsta realybe. Bet ar išties?

Ironiška, kad nesaugiu vadinamas „Rosatom“ projektas Baltarusijoje paleidžiamas dviejų istorinių branduolinių tragedijų sandūroje – 1945-ųjų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV panaudojo atomines bombas, susprogdindamos jas virš Hirošimos ir Nagasakio.

Detonuoti šiuos užtaisus tetruko keliasdešimt sekundžių, kai atitrūkusios nuo bombonešių jos krito ant Japonijos miestų. Tuo metu Astravo AE paleidimo procesas yra gerokai ilgesnis ir nesiejamas su vieno mygtuko paleidimu. Astravo AE iš viso nėra vieno didelio raudono mygtuko, kuris paleistų visą jėgainę, bet penktadienį prasidėjęs procesas pirmiausiai siejamas su elektrinės užpildymu branduoliniu kuru.

Branduolinis kuras – tai dar ne energetinis paleidimas

Lietuva dar ketvirtadienį gavo oficialų patvirtinimą, kad į Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo bloko reaktorių pradedamas vežti branduolinis kuras. Apie tai pranešė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), sulaukusi pranešimo iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kad į Baltarusijos atominės elektrinės pirmąjį energijos bloką pradėtos vežti nenaudoto branduolinio kuro rinklės, kurias planuojama pradėti krauti į reaktorių.

Astrave prasidėjo negrįžtamas procesas: Lietuva protestuoja ir laukia, kas bus
© Rosatom

Anot inspekcijos, apie tai ją informavo ir Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija, su kuria yra pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas dėl keitimosi informacija.

„Branduolinis kuras bus pradėtas krauti į reaktorių, vadovaujantis Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos branduolinės ir radiacinės saugos departamento išduotu leidimu ir suderinta darbų programa. Tokio leidimo išdavimą numatė Baltarusijos teisės aktų pakeitimai, atlikti liepos 30 dieną“, – teigia VATESI.

Branduolinio kuro rinklių įkrovimas į reaktorių, VATESI teigimu, yra svarbus AE pirmojo bloko paleidimo etapas. Vis dėlto tai yra ilgas, ne vieną dieną trunkantis procesas, nes reikės įkrauti 163 rinkles, kurių viena sveria apie 800 kg. Ir tik įkrovus rinkles prasidės tolesni veiksmai – fizikinis, energetinis bei bandomasis pramoninis reaktoriaus naudojimas.

VATESI vadovo Michailo Demčenko teigimu, paleidimo pirmas arba fizikinis etapas jau prasidėjo, bet elektra dar gaminama nebus, tačiau labiausiai neramina tai, kad paleidimo procedūra skubinama.

„Mus tai neramina, nes procese gali būti klaidų ir tai gali paveikti saugą. Antras dalykas, su kuro įkrovimu į reaktorių pirmasis blokas tampa branduoliniu įrenginiu ir atsiranda branduolinių incidentų, avarijų galimybė.

Praktiškai pradėtas pirmojo bloko paleidimas neįgyvendinus visų saugos priemonių ir rekomendacijų. Mes neturime informacijos, kad tos rekomendacijos įgyvendintos ir mums tai kelia nerimą“, – teigė M. Demčenko, pabrėžęs, kad tęsiant kuro įkrovimą įgyvendinti rekomendacijas bus tik dar sunkiau. Pasak M. Demčenko, fizikinis paleidimas truks kelis mėnesius, dar du mėnesius iki pirmos elektros gamybos truks energetinis paleidimas ir bandomasis eksploatacinis paleidimas truks dar keturis mėnesius.

Pykstasi su jėgainės statytojais

„Kituose etapuose įjungsime galingumą iki minimalaus kontroliuojamo lygio, po to energetinio galingumo lygio, reaktoriaus įjungimo į tinklą. Energiją tieksime po paleidimo, kai mūsų generatorius bus įjungtas į tinklą. Tai yra kelių mėnesių laikotarpis“, – pažymėjo Astravo AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Dmitrijus Zavialovas.

Ar per tuos kelis mėnesius gali būti kokių pokyčių kol kas nežinoma, mat neaiški ir Baltarusijos politinė ateitis: su Astravo AE siejama Rusija pastaruoju metu nesutaria su Aliaksandru Lukašenka, kuris siekia perrinkimo ir jau prabilo apie bandymus surengti perversmą jo šalyje, kuriai jis vadovauja autoritariniais metodais nuo pat 1994-ųjų.

Astrave prasidėjo negrįžtamas procesas: Lietuva protestuoja ir laukia, kas bus
© Itar-Tass / Scanpix

Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius ketvirtadienį LRT radijui sakė, kad Astravo AE galėtų pradėti veikti ne anksčiau negu šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. „Tai, kas gali įvykti artimiausiu metu, yra susiję su artėjančiais rinkimais šį savaitgalį, kuomet galbūt yra noras nukirpti objekto atidarymo juostelę“, – sakė jis.

Tiesa, toks scenarijus jau yra pakoreguotas, mat prezidentas Gitanas Nausėda dar liepos viduryje teigė, kad į Astravo AE atidarymą turėtų atvažiuoti pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis lyg tyčia smarkiai pašlijus Rusijos ir Baltarusijos santykiams, toks simbolinis V. Putino vizitas tapo mažai tikėtinas, o Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pabrėžtinai ėmė kalbėti apie Astravo AE – kaip apie nepriklausomybės ir suverenumo simbolį, nors pačią jėgainę statė Rusijos bendrovė „Rosatom“.

Bandė švelninti Lietuvos požiūrį

Pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios. Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką.

Pasak VATESI, Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos Astravo AE ir toliau lieka neatsakyti, taip pat neįgyvendintos streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktos bei TATENA misijų rekomendacijos, ypač susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais, avarijų prevencija bei valdymu, ir tai yra netoleruotina. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

Anot Prezidentūros, Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia. Šalies vadovas akcentavo griežtą Lietuvos poziciją nepirkti elektros energijos, pagamintos šalyje, kurioje veikia nesaugi atominė elektrinė, bei nesuteikti Kruonio HAE rezervų Baltarusijai.

„Šis objektas yra grėsmė mūsų šalies nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Lietuva turi būti pasirengusi apsaugoti Lietuvos gyventojus ir gyvybinius interesus“, – sakė prezidentas.

Pranešime teigiama, kad užsienio reikalų ministrui pavesta sustiprinti Lietuvos institucijų ir ekspertų koordinaciją bei „teisingos informacijos sklaidą“ ES ir tarptautiniams partneriams apie Astravo AE saugą, taip pat sutelkti jėgas ir „mobilizuoti diplomatines pastangas, kad nesaugiai pagaminta elektros energija nepatektų ne tik į Lietuvos, bet ir į regiono bei ES rinkas“.

Tarsi siekdamas sušvelninti Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu, Minskas ėmėsi netikėtų veiksmų. Pavyzdžiui Astravo rajone, Rimdžiūnuose Baltarusija kaip tik šiomis dienomis perkėlė darželį lietuvių vaikams į naujas patalpas. Kaip pranešė Baltarusijos ambasada Lietuvoje, darželis naujose patalpose Rimdžiūnų vidurinėje mokykloje atidarytas penktadienį, per iškilmingą ceremoniją.

Pasak ambasados, iki šiol Rimdžiūnų kaime, Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centre veikė dvi vidurinės mokyklos, kuriose buvo mokoma lietuvių ir baltarusių kalbomis, abi įstaigos naudojosi kultūros centro sale ir biblioteka.

Lietuviškas darželis Rimdžiūnuose veikė nuo 1994-ųjų, atskirame pastate. Kaip teigia ambasada, nerekonstruotas pastatas buvo avarinės būklės, todėl darželis buvusiose 170 kv. metrų patalpose nebegalėjo tęsti veiklos. Iškelti jį į mokyklą sutarta šių metų vasarį, Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikime Rimdžiūnuose

Kaip Lietuva tikina ruošiasi incidentams

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (VRM) jau išplatino pranešimą, kuriame ragina gyventojus domėtis, kaip reikėtų apsisaugoti ir apsaugoti savo artimuosius, atsitikus galimai nelaimei Baltarusijos atominėje elektrinėje, – svarbu būti informuotiems, budriems ir sąmoningiems, o savivaldybėms ir kitoms atsakingoms institucijoms atsakingai sustiprinti civilinės saugos parengtį.

„Tai dar viena situacija, kuriai turim būti pasiruošę, – civilinės saugos kontekste atsiranda naujas scenarijus. Labai mažai tikėtina, bet tai, kaip ir kitų įvykių – gaisrų, cheminių nelaimių, pandemijų – scenarijai, turi didelį poveikį. Atsižvelgiant į tai, svarbu dar kartą prisiminti principus, kaip turime elgtis“, – teigė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės ir savivaldybių institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, prireikus – skubus gyventojų evakavimas.

Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės skiria ypatingą dėmesį, kad galimai avarijai būtų pasirengta.16 savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės, yra aprūpintos stabiliojo kalio jodido preparatais, o Vilniaus rajono savivaldybė šiuos preparatus jau ir išdalijusi dalies seniūnijų gyventojams.

Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© AP / Scanpix

Radiologinį pavojų yra pasirengusios fiksuoti Aplinkos apsaugos agentūros radiacinio monitoringo stotys, kurių pasienyje su Baltarusijos Respublika tinklas yra atnaujintas ir veikia 24/7 režimu. Už antžeminę ir oro žvalgybą yra atsakingi ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai.

Vidaus reikalų viceministro teigimu, tiek valstybė, tiek savivaldybės turi savo veikimo planus ir yra pasirengusios veikti pagal įvairius scenarijus, tačiau gyventojai savo ruožtu taip pat turėtų galima avarija pasidomėti – neatidėlioti ir apsilankyti ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje, sukurtoje remiantis geriausia tarptautine praktika – www.lt72.lt.

„Taip, kaip gauname perspėjimus dėl vėjo, gausime juos ir dėl visų kitų nelaimių. Svarbu, kad kiekvienas iš mūsų turėtume visko, ko reikia trims paroms – maisto ir vandens atsargų, jei būtų rekomenduojama likti namuose, ir suprastume, kad reikia stengtis nepasimesti ir laukti informacijos iš tarnybų. Svarbiausia – sekti oficialius informacijos šaltinius, nes kai būna tokios situacijos, pasklinda daug netikrų žinių. Su Astravo grėsme turėsime susitaikyti, kaip dabar atrodo, neapibrėžtam laikui“, – sakė VRM viceministras.

Anot viceministro, ne mažiau svarbu yra pasitikrinti, ar jūsų telefone yra nustatyta korinio transliavimo funkcija, kitaip apie nelaimę perspėjanti informacija jūsų gali nepasiekti.

Ministerija pažymi, kad yra inicijavusi klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, siekdama sukurti regioninius civilinės saugos CBRN pajėgumus, kurie būtų naudojami cheminiams, biologiniams, radiaciniams ir branduoliniams incidentams likviduoti. Šie pajėgumai taptų Europos Komisijos valdomų civilinės saugos pajėgumų (rescEU) dalimi ir būtų finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

VRM primena, kad 2019 m. spalio 1–4 d. buvo surengusi valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kurių metu buvo imituotas branduolinis ar radiologinis incidentas. Pratybos sulaukė didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio, jų metu buvo tikrinamas valstybės atsakingų institucijų (iš viso 22) ir savivaldybių (iš viso 6) pasirengimas reaguoti į galimą tokio pobūdžio nelaimę pagal Valstybinį gyventojų apsaugos planą.

Šiose pratybose dalyvavo 19 ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų, buvo pasitelkta per 300 civilinės saugos sistemos subjektų atstovų, pavojaus zonoje buvo perspėti 128474 gyventojai, buvo parengti 6 radiologinio užterštumo žemėlapiai su rekomendacijomis gyventojams. Tiesa, pratybose dėl jų netikroviško ir patogaus jų organizatoriams scenarijaus atsisakė dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybė. Būtent Vilnius yra

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
2.4167

Top naujienos

Kaunietis seną automobilį iškeitė į paspirtukus, bet liko be 800 Eur kompensacijos: lėšos ištirpo per porą dienų (1374)

Kaunietis Tomas nusprendė savo seną taršų automobilį iškeisti į du elektrinius paspirtukus ,...

„Bloomberg“: Lukašenka su Erdoganu juokiasi iš ES (184)

Štai ji, didingoji Europos Sąjunga, ekonominės galios atžvilgiu nusileidžianti tik JAV. Štai...

Su tariamai 30-mečiu vyru susitiko automobilių aikštelėje: tada ir prasidėjo „linksmybės“ (96)

Kadangi buvo laikas, kai dažnai vaikščiodavau į pasimatymus, todėl norėčiau aprašyti ne...

Ginekologė atsakė į aktualius klausimus apie mergystės plėvę: kam ji reikalinga ir kodėl moterys ryžtasi jos atstatymo operacijai (44)

Nekaltybės praradimas daugelio siejamas su mergystės plėvės plyšimu. Bet ar žinote, kokia yra...

Jurga Jurkevičienė | D+ nariams

Vyriškumo triumfas rugsėjo vendemijos fone specialiai Delfi Plius iš Romos

Pamenate vieną ekspresyviausių pasaulio kinematografo scenų – rugsėjo vendemiją (vynuogių...

Nekalta dukters frazė padėjo vyrui atskleisti žmonos neištikimybę (4)

Vyras papasakojo, kaip dukters frazė atskleidė jam žmonos neištikimybę su jų kaimynu, rašoma...

Schilleris pakomentavo gandus: Blaževičių tikrai matau sudėtyje, dėl Dimšos – pažiūrėsime (1)

Rungtynėms prieš Alytaus „Dzūkiją“ Martinas Schilleris vėl neregistravo Kauno...

„Chimki“ lieka be pergalių, Gudaitis debiutavo „Zenit“ gretose

Rimas Kurtinaitis ne šiaip sau nuogąstavo dėl problematiško komandos pasirengimo sezonui....

Ekspertai: Lavrinovičių atvejis – netipiškas, tačiau atsakomybė turėtų kristi ne tik ant jų (329)

Lietuvą ir vėl supurtė skandalas, kuris priminė praeityje brolių Darjušo ir Kšyštofo...

|Maža didelių žinių kaina