Pasak jo, nuo pat nepriklausomybės laikų Lietuvos ekonomika buvo grįsta ne konkrečia veikla, žiniomis, o „tuščių pinigų pumpavimu“ - tai yra dauguma lietuvių bei Lietuvos įmonių gyveno iš paskolų, arba, kitaip tariant, leido ne savo pinigus, tad dabar, anot A. Šliogerio, kaltę turėtų prisiimti pati tauta, o ne A. Kubilius.
„Kaltę dėl dabartinės situacijos reikia brangiai lietuvių tautai mesti, nes jie pakibo ant bankų kabliuko ir (ėmė paskolas – DELFI). Nelaukit rytdienos, gyvenkit šiandiena. Žmogus uždirba 3 tūkst., o ima 0,5 mln. Lt paskolą – tai kas jis yra? Durnius! O kiek tokių durnių buvo?“, - piktinosi filosofas ir pridūrė, jog premjerui A. Kubiliui ir jo ministrų kabinetui jaučia tik gailestį, kad tokiu nelemtu metu teko ateiti valdžion.
Sėdim nuogu užpakaliu ant ledo?
Lietuvos situaciją A. Šliogeris apibūdina kaip sėdėjimą „nuogu užpakaliu ant ledo“, mat šalis, jo teigimu, negamina jokios produkcijos, nekuria realios pridėtinės vertės, o visa ekonomika pagrįsta tik vartojimu bei paslaugomis.
„Dar 1990-1991 m. buvo aišku, kad sėdim ant ledo ir mums reikia pradėti gaminti. Reikia mažiausiai 7-8 modernaus profilio modernių ir originalių technologijų gamyklų. O pas mus jų yra? Pavyzdžiui, lazerių rinkai. Manot, kad į tuos siūlymus kas nors atkreipė dėmesį? Spjovė į juos. Tai dabar sėdim nuogu užpakaliu ant ledo“, - DELFI sakė filosofas.
Šiomis sąlygomis, pasak A. Šliogerio, konservatorių-krikdemų, liberalcentristų, liberalų ir Tautos prisikėlimo partijos suformuota Vyriausybė dar neblogai laikosi, nes jai nėra kas daryti, tik visuomenę sukrečiančias reformas: „Įsivaizduokit, į kampą jus įspraudžia didelis šuo, tai kas belieka daryti? Gintis tik. Tai ir tos Vyriausybės situacija tam tikra prasme yra beviltiška“.
Filosofas, be kita ko, ypač neigiamai įvertino buvusio, socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovauto ministrų kabineto palikimą, o esamą kritiką iš socialdemokratų stovyklos vadina „nesusipratimu“. Tuo pačiu žodžiu A. Šliogeris apibūdina ir sausio 16 d. prie Seimo kilusias riaušes, kurios, jo nuomone, buvo nukreiptos ne tiek prieš A. Kubiliaus Vyriausybę, kiek prieš „rankas tyliais nusiplovusius LDDP‘istus“.
„Mes turim užmiršti visas Miunhauzeno ar Čipolino svajones, kad mes gyvensim kaip Švedijoje, uždirbdami 3 tūkst. statysim namus už 1 mln. Lt, prabangiai gyvensim, šoksim ir dainuosim, saldžiai gyvensim“, - sakė A. Šliogeris, kuris A. Kubilių ir jo Vyriausybės 100 dienų veiklą įvertino ypač gerai, bet pasigedo kai kurių radikalių žingsnių.
Būtų gerai, kad iš koalicijos dingtų A.Valinsko partija
Nepaisant pagyrų, A. Šliogeris pasigedo kai kurių reformų, tarp kurių jis paminėjo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, „piniguočių apipešiojimą“, biurokratinio aparato mažinimą. Filosofas užsimena ir apie būtinybę išformuoti nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“, kurią vadina „aferų afera“.
Kalbėdamas apie koalicijos ir Vyriausybės ateitį A. Šliogeris sako nežinąs, ar kabinetas ir valdančioji dauguma ištvers ilgai, tačiau teigia, kad šiuo atveju būtina melsti Dievą, kurio nėra, kad tik A. Kubiliaus Vyriausybė nesubyrėtų.
„Aš nežinau, ar subyrės Vyriausybė, ar ne, bet melskime Dievą, kurio nėra, kad ji nesubyrėtų. Žinoma, būtų gerai, kad iš tos koalicijos dingtų pseudo politikai ir pseudo partija. Aš turiu galvoje tuos „prisikėlėlius“, nes šita publika yra pasityčiojimas iš visų – valstybės, politinės sistemos, vilčių, idealų, pagarbos mūsų valstybei. Jeigu jie iš ten dingtų – būtų puiku, bet aš nenoriu pasakyti, kad turi subyrėti koalicija - šito aš nenorėčiau“, - DELFI sakė profesorius.
Klausiamas apie dažnai A. Kubiliaus Vyriausybei išsakomą kritiką, jog ji nebendrauja su visuomene, neaiškina savo sprendimų, nekonstruoja funkcionuojančios komunikacinės erdvės, A. Šliogeris nukerta, jog tai esanti demagogija, mat kas nori, informaciją susiranda, o jeigu nesusiranda – tai esanti jų pačių problema.
„Ne visi šitoje šalyje yra Immanuelio Kanto intelekto lygio žmonės, bet čia jų pačių bėda“, - sako filosofas.
Atsidūrė pralaimėtojo pozicijoje
Skirtingai nei A. Šliogeris, Vilniaus universiteto filosofas Nerijus Milerius laikosi nuomonės, kad esama Vyriausybė viešųjų ryšių požiūriu atsidūrė pralaimėtojo pozicijoje ir tai, pasak pašnekovo, yra kliūtis efektyviam valdymui.
„Jei po rinkimų visų valdančiųjų – tiek Arūno Valinsko, tiek kitų valdančiųjų – reitingai buvo pakilę (nes pasikeitus valdžiai, jai suteikiamas minimalus pasitikėjimo kreditas), tai, man atrodo, tuo buvo šiek tiek spekuliuojama –atrodė, kad laimėtojai turi teisę elgtis bet kaip iškart po rinkimų. Ir dabar viskas, klaida fundamentali, matom, kad tie vadinami nugalėtojai reitingus išbarstė labai greitai ir Vyriausybė atsidūrė pralaimėtojo pozicijoje“, - sakė N. Milerius.
Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad viskas baigta. N. Mileriaus nuomone, situacija dar keisis šimtąkart, reitingai kils ir kris. Apibendrindamas 100 dienų Vyriausybės veiklą, filosofas sako galinti rašyti 7 dešimtbalėje sistemoje, tačiau pabrėžia, kad tiek rašo tik atsižvelgdamas į ekonominio sunkmečio sąlygas.
P.Gyliui nepatinka Vyriausybės veiklos filosofija
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Povilui Gyliui, kuris pats prisipažįsta esąs „kitų pažiūrų“ nei esamoji valdžia, sako, jog jam nepatinka A. Kubiliaus kabineto veiklos filosofija bei tai, kad demokratiškumo Lietuvoje sumažėjo.
„Vyriausybė darbą pradėjo nelengvomis sąlygomis, bet reakcija į tą blogėjančią ekonominę situaciją, mano supratimu, nebuvo adekvati – Vyriausybė vadovaujasi neteisinga ekonomine filosofija – neoliberalizmu, vietoje to, kad kaip Vakarų šalys, galvotų „keinsistiškai“ (pagal britų ekonomisto Johno Maynardo Keyneso, pasisakiuso už intervencionistinę monetarinę politiką, pavardę – DELFI)“, - svarstė P. Gylys.
Profesorius, be kita ko, teigia, kad A. Kubiliaus vadovavimo laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo demokratiškumo, mat profsąjungų lyderiai yra persekiojami dėl to, kad sausio 16 d. suorganizavo taikų mitingą prie Seimo ir Vyriausybės, kuris vėliau peraugo į riaušes, o aukštojo mokslo reforma vykdoma neišklausant prieštaraujančiųjų ir kritikuojančiųjų nuomonės.
Tačiau P. Gylys teigia matąs spindulėlį Lietuvos užsienio politikoje, tiksliau santykiuose su Rusija, nors pokytį sieja ne tiek su Lietuvos, kiek su JAV valdžios kaita. „Gal tai susiję su tuo, kad pasikeitė valdžia JAV, tad sušvelnėjo pačios Amerikos pozicija Rusijos atžvilgiu. O mes iki šiol vykdėm Vašingtono norus – sušvelnėjus JAV pozicijai, sušvelnėjo ir mūsų. Tačiau, kaip ten bebūtų, yra požymių, kad padėtis užsienio politikoje gerėja ir ji darosi racionalesnė“.