„Mes su Vyriausybės kanceliarijos atstovais, su VRK atstovais, su Užsienio reikalų ministerijos atstovais diskutavome dėl jų pasiruošimo plano referendumui 2023 metais. Labai svarbu yra pasiruošimas komunikacinei kampanijai, aktyvią komunikaciją pradėti ruošiamasi 2024 metų pradžioje. Tada labai svarbu viską susidėlioti dėl rinkimų teisę turinčiųjų skaičiaus, dėl to, nes dalis galbūt gyvena užsienyje ir galbūt nėra registravę savo išvykimo, tai reikia peržiūrėti balsuoti teisę turinčių registrus“, – Eltai teigė D. Asanavičiūtė.
„Taip pat VRK turi susitvarkyti registrų puslapį, dėl to, kad labai strigo užsienyje norint registruotis balsuoti. Taip pat labai svarbu pasižiūrėti, ar reikalingos papildomos balsavimo vietos“, – taip pat akcentavo ji.
Politikė atkreipia dėmesį, kad užsienyje gyvenančių lietuvių balsas referendume yra svarbus, nes vien Jungtinėje Karalystėje yra užsiregistravusių 300 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
„Aišku tai yra ir vaikai, kurie neturi teisės balsuoti, bet mes matome, kad ne tik Londone gyvena, kaip ir 2019 metais buvo įkurtos papildomos balsavimo vietos, kad žmonėms tai būtų pasiekiama ir būtų papildomas motyvas. Tai čia yra labai svarbu, kaip pagerinti visus procesus, komunikaciją tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio lietuvių tarpe“, – akcentavo D. Asanavičiūtė.
„Tai tiesiog turi būti nedelsiama atlikti elementarią higieną, kaip mes vadiname. Tokie elementarūs, procedūriniai, procesiniai dalykai, kuriuos reikėtų tiesiog susidėlioti ir kad jie vyktų sklandžiai ir pasiektų laiku balsavimo biuleteniai, žmones informacija pasiektų laiku ir kad nebūtų kliūčių užsiregistruoti balsuoti numatytuose taškuose, balsuoti laiku“, – pridūrė ji.
Darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės kovo 9 dieną turi pateikti Seimo valdybai Konstitucinį įstatymą ir sprendimą skelbti referendumą.
D. Asanavičiūtė teigia, kad dėl referendumo formuluotės taip pat jau yra praktiškai apsispręsta. Politikės teigimu, siekis ją padaryti kiek įmanoma supaprastinti.
Planuojama, kad Konstituciniame įstatyme būtų apibrėžta, kad galima turėti Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių ir Lietuvos Respublikos pilietybes, o nėra galima turėti buvusių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų organizacijų, tokių kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos, valstybių ir Lietuvos pilietybes.
D. Asanavičiūtės teigimu, išimtis bus taikoma tik lietuvių tremtiniams, politiniams kaliniams, jų vaikams, vaikaičiams.
