„Penktadienį pagal pateiktus pasiūlymus Konstitucinis įstatymas su teisininkais dar šiek tiek bus pakoreguotas. Ir tuomet šią ar kitą savaitę jau padarysime galutinius sprendimus, paruošime taip pat ir pasiruošimo planą, kurį šiandieną suderinome su institucijomis, ir pateiksime kovo 9 dieną Seimo valdybai“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
Pasak jos, darbo grupė dėl Konstitucinio įstatymo formuluotės jau yra praktiškai apsisprendusi.
„Tai yra paskutiniai štrichai, nes būna, kad diskutuoji, diskutuoji ir staiga dar kažką pamatai. Tai norisi visiškai išdiskutuoti, kad jau būtų sutarimas dėl kiekvieno kablelio, tai toks gludinimas.
Principinis sutarimas yra“, – patikino D. Asanavičiūtė.
„Tai yra absoliučiai bendras sprendimas, kad Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, EBPO piliečiai gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Arba, kitaip sakant, išsaugoti Lietuvos pilietybę, jeigu yra tų organizacijų valstybių piliečiai. Ir, aišku, negali gauti tie, kurie gyvena valstybėse, kurios yra sudariusios buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu karines, ekonomines ir politines organizacijas. Tai ties tuo mes tikrai sutariame“, – taip pat pažymėjo ji.
Pasak jos, dar yra abejonių, ar nereikėtų į įstatymo formuluotę įtraukti šalių, kurios, nors nepriklauso minėtoms organizacijoms, tačiau jokios grėsmės Lietuvai nekelia.
„Siūliau įtraukti į Konstitucinį įstatymą, kur yra tikrai gausios bendruomenės, bet nėra priklausoma nei vienai organizacijai, bet tai yra valstybės, kurios grėsmės nekelia. Pavyzdžiui, Brazilija, Argentina, ta pati Ukraina“, – sakė ji.
Visgi, akcentuoja D. Asanavičiūtė, greičiausiai darbo grupė pasiliks prie pirminės įstatymo formuluotės.
„Čia kyla diskusija, kodėl taip, o ne kitaip, kodėl vienas įvardintas, o kiti neįvardinti. Taigi dar spręsime, galbūt apskritai paliksime tik organizacijas ir joms priklausančias valstybes. Ir tuo mes, ko gero, apsiribosime. Bet čia dar diskusijai klausimas“, – pabrėžė politikė.
Darbo grupė kovo 9 dieną turi pateikti Seimo valdybai Konstitucinį įstatymą dėl referendumo dėl daugybinės pilietybės.
Planuojama, kad Konstituciniame įstatyme būtų apibrėžta, kad galima turėti Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių ir Lietuvos Respublikos pilietybes, o nėra galima turėti buvusių Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtų organizacijų, tokių kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos, valstybių ir Lietuvos pilietybes.
Kaip jau anksčiau informavo D. Asanavičiūtė, išimtis bus taikoma tik lietuvių tremtiniams, politiniams kaliniams, jų vaikams, vaikaičiams.
