Maža to, R.J. Dagys balsavo už Antikorupcijos komisijos išvadas, kuriose smerkiamas FNTT vadovų atleidimas, nors teismas dėl to dar nėra paskelbęs savo verdikto.
Šiuo du atleidimus posėdyje sugretino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas, drauge pridūręs, jog teisinėje valstybėje prieštaravimus Konstitucijai paprastai nustato Konstitucinis Teismas.
„Valstybėje yra tokių atvejų ne vienas, kai ministras atleidžia pareigūną ir po to teismas grąžina jį į darbą, o valstybė sumoka didelę pinigų sumą. Ir man keisčiausia, kad tas asmuo, kuris būdamas ministru tą atliko, balsuoja už tai, kad kitas, darydamas tą patį, pažeidė Konstituciją. Aš kalbu apie poną R.J. Dagį ir Darbo biržos vadą. R.J. Dagys, būdamas ministru, atleido Darbo biržos vadovą, teismas grąžino į darbą, valstybė patyrė nuostolį ir ponas R.J. Dagys balsuoja, kad R. Palaitis galimai pažeidė Konstituciją“, - stebėjosi A. Salamakinas.
Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį apklausė Antikorupcijos komisijos vicepirmininkę Agnę Bilotaitę. Į etikos sargus kreipėsi liberalcentristai, kurie klausė, ar Antikorupcijos komisija, rekomendavusi premjerui teikti vidaus reikalų ministro R. Palaičio atleidimą, taip pat atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį bei priimti į darbą buvusius FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą, neviršijo savo įgaliojimų.
4 komisijos nariai neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija
Etikos ir procedūrų komisijai ėmusis aiškintis, ar Antikorupcijos komisija neviršijo įgaliojimų, pirmiausia kilo klausimas, ar visi jos nariai turėjo teisę susipažinti su įslaptinta informacija. Antikorupcijos komisijos vicepirmininkė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad keturi komisijos nariai išties neturi tokio leidimo, tačiau, jos teigimu, susipažįstant su tokio pobūdžio informacija tokie parlamentarai būdavo išprašomi iš posėdžių.
„Galiu pažymėti, kad kai vyko tyrimas ir apskritai kai vyksta koks nors svarstymas, kai dirbama su slapta informacija, tie žmonės nedalyvauja tuose posėdžiuose ir neturi galimybės susipažinti su slapta informacija. Tai griežtas reikalavimas ir jo yra laikomasi“, - teigė A. Bilotaitė.
Pasak politikės, teisės dirbti su įslaptinta informacija neturintys Seimo nariai taip pat nevyko į išvažiuojamuosius posėdžius, kuriuose būdavo susipažįstama su slaptais duomenimis.
DELFI primena, kad galutinai balsuojant dėl Antikorupcijos komisijos išvadų dalyvavo 9 Seimo nariai: konservatorius Jurgis Razma, jo partijos kolega R.J. Dagys, pati A. Bilotaitė, konservatorė Aurelija Stancikienė, konservatorius Pranas Žeimys, Krikščionių partijos frakcijos atstovas Ligitas Kernagis, Mišrios Seimo grupės narys Žilvinas Šilgalis, „darbietis“ Saulius Bucevičius bei socialdemokratas Edmundas Jonyla, kuris balsavo „prieš“.
Posėdžiuose dalyvavo ir konservatorius Naglis Puteikis, tačiau galutiniame balsavime jis nedalyvavo, nes bendravo su televizija.
Teisės dirbti su slapta informacija neturi N. Puteikis, P. Gražulis, S. Bucevičius ir S. Giedraitis.
„Keturi komisijos naria ineturėjo teisės dirbti su slapta informacija. Kaip apskritai jie galėjo dalyvauti šitame tyrime, o po to balsuoti, neturėdami pilnos informacijos ir tikrų žinių, kaip viskas vyko“, - stebėjosi liberalė Dalia Teišerskytė.
„Na, žinote, pas mus labai dažnai susidaro situacijos... Aš negaliu kalbėti apie šį konkretų atvejį, bet Seime labai dažnai būna, kad žmonės, neturėdami pakankamai daug informacijos ar nepakankamai įsigilinę, balsuoja ir nulemia sprendimus. Bet šiuo atveju, kalbant apie tuos žmones, kurie balsavo, tai jie turėjo teisę dirbti su slapta informacija, išskyrus N. Puteikį“, - atsakė A. Bilotaitė.
DELFI primena, kad Antikorupcijos komisija atliko parlamentinę kontrolę ir nutarė rekomenduoti premjerui teikti vidaus reikalų ministro R. Palaičio atleidimą, taip pat atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją D. Raulušaitį bei priimti į darbą buvusį FNTT direktorių V. Gailių ir jo pavaduotoją V. Giržadą.
Galutinių išvadų Etikos ir procedūrų komisija nepriėmė, jos bus paskelbtos po dviejų savaičių.