"Prezidento ir A.Drakšo pokalbis yra įslaptintas ir mes negalime jo komentuoti. Ne, jis nebus išslaptintas", - žurnalistams sakė A.Sakalas, paklaustas apie galimą pokalbio paviešinimą.
Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius antradienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog slapta darytas pokalbis, kuriame skamba prezidento balsas, turėjo būti nedelsiant sunaikintas. Trečiadienį BNS A.Klimavičius teigė, jog prokuratūra šio įrašo neturi ir pati negali jo sunaikinti.
Parlamentinė tyrimo komisija antradienį pavedė Generalinei prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui nenaikinti jokių įrašų be komisijos sutikimo.
Susitikime pas Seimo pirmininką prokuratūros ir parlamentinės tyrimo komisijos atstovai aptarė galimybes bendradarbiauti dėl su tyrimu susijusios informacijos paviešinimo.
Pasak A.Sakalo, sutarta su prokuratūra dėl to "bendradarbiauti geranoriškai", tariantis su ja dėl informacijos paviešinimo. "Prokuratūra gali paprašyti mūsų neviešinti, kol jie atliks procesinius veiksmus", - sakė A.Sakalas.
Po susitikimo generalinis prokuroras, paklaustas, ar ir toliau mano, jog slapta darytas prezidento pokalbio įrašas turi būti sunaikintas sakė: "Aš ir toliau manau, jog prieš prezidentą negali būti naudojamos operatyvinės priemonės".
Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu trečiadienį žurnalistams sakė, kad slapta daryti prezidento pokalbių telefonu įrašai "jokiu būdu" negali būti viešinami ir juos reikėtų sunaikinti.
"Įrašas negali būti viešinamas jokiu būdu", - pareiškė V.Greičius. Dienraštyje "Lietuvos rytas" trečiadienį atpasakojamas R.Pakso pokalbis su "Restako" vadovu Algirdu Drakšu. Dienraščio teigimu, įrašas netiesiogiai patvirtina, kad egzistuoja susitarimas tarp R.Pakso ir dosniausio jo rėmėjo Jurijaus Borisovo.
"Operatyvinės veiklos įstatymas reglamentuoja, kad telefoninių pokalbių pasiklausymas negali būti taikomas prezidentui ir tos nuostatos turi laikytis visi - ir pareigūnai, ir politikai", - sakė V.Greičius.
AT pirmininko teigimu, bandymas apeiti šias nuostatas motyvuojant tuo, kad pasiklausoma kitų asmenų, kurie skambina prezidentui, pokalbių telefonu, yra įstatymo pažeidimas.
"Jei žinoma, kad prezidentas gali kalbėti su asmeniu, nebūtina pasiklausyti prezidento telefono pokalbio", - sakė V.Greičius. V.Greičius ragino politikus palaukti, kol ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliks pradėtą tyrimą ir tada daryti savo išvadas.
"Jeigu tyrimą atliks teisininkai, rezultatas bus gana kvalifikuotas ir objektyvus", - sakė V.Greičius. AT pirmininko teigimu, Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui darbas gali būti ne toks sėkmingas, nes dubliuojamas su ikiteisminio tyrimo institucijų darbu.
Prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais Visvaldas Račkauskas pritarė AT pirmininko nuomonei, sakydamas, kad Seimo komisija negali atlikti ikiteisminio tyrimo, negali iškelti baudžiamosios bylos, todėl komisijos nariai turėtų palaukti Generalinės prokuratūros atliekamo tyrimo išvadų.
Tačiau prokuratūros atstovai, pasak A.Sakalo, sutiko, jog būtų paviešinti trys per kratas prezidento rėmėjo Jurijaus Borisovo namuose rasti dokumentai, tarp jų - ir tariamas planas, kaip destabilizuoti politinę padėtį ir kompromituoti premjerą.
"Tai yra geras gestas", - BNS sakė komisijos pirmininkas, komentuodamas prokuratūros sprendimą.
Projektą "Strekoza" ("Laumžirgis") jau paviešino žiniasklaida ir jį komentavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis teigė manąs, jog tai yra Rusijos kompanijos "Almax" specialistų parengtas planas, kaip destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje ir padėti prezidento Rolando Pakso įkurtai Liberalų demokratų partijai pasiekti pergalę kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Prezidentas R.Paksas projektą pavadino "absurdišku" ir palygino jį su "planu, kaip užimti Marsą".
Premjeras A.Brazauskas per savo atstovę spaudai pareiškė plano nekomentuosiąs, kol nepatvirtintas jo autentiškumas ir jo neįvertino parlamentinė komisija galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui ištirti.
Minėtus dokumentus, pasak A.Sakalo, ketinama paviešinti po trečiadienį įvyksiančio komisijos posėdžio. A.Sakalas taip pat pranešė, jog Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus pasirašė sprendimą paviešinti kai kuriuos slapta darytų pokalbių įrašus, išskyrus pokalbį su prezidentu, bei naują VSD pažymą, kuri jau buvo pateikta komisijos nariams.
"Prašysime prokuratūros leisti paviešinti ir šią medžiagą", - BNS sakė A.Sakalas. Susitikime pas Seimo pirmininką dalyvavęs M.Laurinkus išvengė žurnalistų klausimų.
"M.Laurinkus yra Saugumo vadovas ir matyt turi būdų, kaip išeiti slapta", - komentuodamas žurnalistams mįslingą VSD vadovo dingimą juokavo Seimo pirmininko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas. Manoma, kad M.Laurinkus išėjo iš A.Paulausko kabineto pro kitą išėjimą.
Pats A.Paulauskas taip pat atsisakė bendrauti su žurnalistais. A.Žilinskas paaiškino, jog parlamento pirmininkas rengiasi kitiems darbotvarkėje numatytiems susitikimams. Pasak A.Sakalo, susitikime pas Seimo pirmininką sutarta su prokuratūra dėl informacijos "bendradarbiauti geranoriškai".
"Prokuratūra gali paprašyti mūsų neviešinti, kol jie atliks procesinius veiksmus", - sakė A.Sakalas.
Jeigu prokuratūra atsisakys komisijai leisti viešinti informaciją, A.Sakalas neatmetė galimybės, jog Seimas gali priimti įstatymų pataisas, kurios prokuratūrą įpareigotų tai daryti.
Dabar prokuratūros atstovais remiasi Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti paviešinama tik prokurorui sutikus.
Antradienį A.Sakalas teigė, jog komisija gali būti priversta nutraukti savo darbą, jeigu prokuratūra atsisakys leisti paviešinti nors dalį su tyrimu susijusio informacijos, nes tik dirbdama viešai komisija gali įrodyti nesanti šališka.
Seimas priėmė ir prezidentas jau pasirašė įstatymo pataisą, leidžiančią komisijos posėdžius rengti viešai.
Seimas parlamentinę tyrimo komisiją sudarė prieš savaitę gavęs Valstybės saugumo departamento pažymą ir slapta darytus įrašus, kurie atskleidžia įtartinus Prezidentūros atstovų ryšius bei galimą nepageidautiną poveikį Prezidentūros darbui.
Komisija savo išvadas Seimui turi pateikti iki gruodžio 1 dienos.