KT trečiadienį savo išvadoje paskelbė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.
Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.
Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.
KT išvada įsigalioja nuo paskelbimo "Valstybės žiniose", tad, jei bus paskelbta artimiausiomis dienomis, ji turėtų būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje, kuris numatytas lapkričio 4 dieną.
Tuomet ne anksčiau kaip po 7 dienų turės būti skelbiamas posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo.
Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.
Trečiadienį po KT posėdžio Seimo atstovas apkaltos byloje Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog paskelbus išvadą apkaltos byloje Seimo valdyba skubiai turi šaukti specialųjį posėdį.
Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjo teisės klausimais Egidijaus Rumbučio teigimu, tokia tvarka galiojo prezidento Rolando Pakso apkaltos metu, tačiau po jos apkaltos proceso procedūros pakeistos.
"Galėjo suklaidinti tai, kad tokia tvarka išties galiojo, tačiau proceso metu iškilus neaiškumams ir nesklandumams Seimo statute numatytos apkaltos procedūros buvo pakeistos", - BNS sakė E.Rumbutis.
Trečiadienį paskelbtoje KT išvadoje konstatuota, kad A.Sacharukas sausio 14 ir 19 dienomis vykusiuose plenariniuose posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.
Anot KT, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L.Karalių, A.Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L.Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L.Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus.
"Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Seimo narys A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką", - teigiama KT pranešime.
KT taip pat konstatavo, kad parlamentaro L.Karaliaus veiksmai - išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, sausio 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose - prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais, anot KT, L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
"L.Karalius (...) savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą", - teigia KT.
Jei Seimas panaikintų Su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašu į Seimą išrinktų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatą, į laisvas vietas Seime pretenduotų žemiau jų rinkimų sąraše likę teisininkas Andrius Burba, TPP deleguotas VRK nariu, ir verslininkas Mečislovas Subelis. Tai galėtų valdančiųjų naudai keisti pusiausvyrą Seime.