Be to, savivaldybės taryba paprašė Vyriausybę kaip kompensaciją už suteikiamus artilerijos pozicijoms sklypus ir su tuo susijusius nepatogumus, rajono gyventojams bei infrastruktūros plėtrai į Švenčionių rajono biužetą kasmet skirti po 2 milijonus litų.
Švenčionių valdžios iškeltos sąlygos pasirodė visiškai nepriimtinos Krašto apsaugos ministerijai. KAM valstybės sekretoriaus Valdemaro Serapino Švenčionių merui išsiųstame laiške teigiama, jog savivaldybės keliamos sąlygos yra "nerealios".
Anot KAM, lėšos, skirtos krašto apsaugos tikslams ir uždaviniams vykdyti, negali būti naudojamos kitų institucijų tikslams. Tačiau, suprasdami sunkią rajono padėtį, KAM siūlo Inžinerijos bataliono jėgomis ir technika vieną tiltą, esantį Centrinio poligono karinio mokymo teritorijoje, jeigu savivaldybė arba urėdija tam skirtų statybinių medžiagų.
"Švenčionių rajono savivaldybė kelia nerealias teisiniu ir finansiniu požiūriu sąlygas", - BNS sakė KAM sekretorė Jūratė Raguckienė.
Vilniaus apskrities viršininkas Feliksas Kolosauskas BNS susidariusią situaciją apibūdino kaip aklavietę.
"Kol Švenčionių rajono savivaldybės taryba ir Krašto apsaugos ministerija tarpusavyje nesusitars, mes nesiimsim jokių veiksmų, susijusių su sklypų perdavimu", - sakė apskrities viršininkas.
Pernai gruodį Švenčionių rajono taryba nepritarė Pabradės centrinio poligono išplėtimui papildomais žemės sklypais. Kovo pradžioje kariškiai Pabradėje surengė parodomuosius šaudymus. Į juos pakviesti kai kurie vietos politikai įsitikino, kad iš naujų pozicijų triskart per metus rengiami mokomieji šaudymai nesukels grėsmės aplinkiniams gyventojams, nedarys žalos gamtai ir netrukdys turizmo plėtrai Švenčionių rajone.
Tąkart rajono meras Vytautas Vigelis vylėsi, kad mainais į rajono tarybos palankumą centrinė valdžia galėtų padėti rajonui plėtojant turizmo infrastruktūrą, tiesiant ir remontuojant kelius ir tiltus, kitais klausimais.
Artilerijos bataliono haubicų "M50" šaudymo nuotolis siekia 11,2 km, tačiau Centrinis, o juo labiau kiti kariuomenės poligonai yra per maži, todėl būtinos penkios naujos, už poligono ribų iškeltos pozicijos. Be to, papildomos pozicijos reikalingos, siekiant tobulinti iš karto kelių baterijų manevringumą, tarpusavio sąveiką.
Vyriausybė ir Vilniaus apskrities administracija numatė žemės sklypus už poligono ribų, kuriuose su mažiausia žala aplinkai galėtų būti įrengtos artileristų pozicijos.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2006 metų pertvarkyti nuolatinės parengties brigadą "Geležinis vilkas" pagal NATO šalims taikomus karinius kriterijus. Artilerijos batalionas bus vienas iš keturių šios brigados batalionų.
Artilerijos batalione yra 3 baterijos po 6 haubicas, jame tarnaus maždaug 500 žmonių.
Galimybė kurti brigados Artilerijos dalinį atsirado, kai Danijos kariuomenė pasiūlė perduoti Lietuvai perginkluojamo danų artilerijos bataliono ginkluotę, techniką ir šaudmenų. Šiuo metu įgyvendinamas jau ketvirtasis, paskutinis LITART projekto etapas - privalomosios pradinės karo tarnybos mokymas.
Artilerijos batalionas, kurio kūrimas turėtų būti baigtas dar šiemet, dislokuotas Rukloje, Jonavos rajone.
Daugiau kaip 60-tyje pasaulio kariuomenių naudojamos haubicos "M50" buvo sukurtos JAV 1942 metais. Lietuviškajame batalione - 1956 metais pagaminti pabūklai. Jų šaudymo taiklumas užtikrinamas, naudojant lazerinius taikiklius, termovizorinę ir naktinio matymo įrangą, palydovinės navigacijos prietaisus.