Prieš išeidamas į laisvę, M.Burokevičiaus perdavė ligoninės direktoriui Rimantui Gagiui raštą, kuriame teigia, jog jis dėl sveikatos būklės nenori bendrauti su žiniasklaida. „Jis manęs paprašė perduoti, jog jo pažiūros nepasikeitė“, - sakė R.Gagys, DELFI paklaustas, ar M.Burokevičius ir toliau save laiko Lietuvos komunistų lyderiu, ar nelaisvė pakeitė jo pažiūras.
"Esu pavargęs", - tiek tepasakė į laisvę iš kalėjimo išėjęs M.Burokevičius. Jis neatrodė labai išsekęs ar stipriai pasikeitęs.
Jį pasitiko raudonų gvazdikų puokšte nešinas buvęs "Jedinstvo" lyderis Vladimiras Ivanovas, žmona Veronika ir kiti jo buvę bendražygiai.
M.Burokevičiaus išėjimą į laisvę stebėjo gausus būris ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žurnalistų. Taip pat atvyko televizijos laidos "Dviračio šou" herojai, kurie prisistatė kaip žurnalistai ir kandžiai juokavo, todėl V.Ivanovas jiems kibo į atlapus.
M.Burokevičius laisvu žmogumi tapo sausio 13-ąją - praėjus penkiolikai metų po savo įvykdyto nusikaltimo. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena. 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną.
Dėl šių įvykių M.Burokevičius buvo teisiamas ir kalėjo 12 metų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus 2-siuose pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
"Aš manau, kad tas sutapimas nemaloniai nuteikia net tą dieną, kada mes minime žuvusiųjų atminimą, bet jis (M.Burokevičius - DELFI) atliko bausmę, atbuvo ilgus metus kalėjime ir gavo tai, ko nusipelnė", - sakė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, paklaustas, kaip vertina sutapimą, jog minint Laisvės gynėjų dieną iš kalėjimo paleistas perversmininkas.
A.Paulausko nuomone, "buvo galima biurokratiniais kanalais sutvarkyti, kad ne tą dieną būtų priimtas toks sprendimas (paleisti M.Burokevičių - DELFI)".
"Aš nesureikšminčiau šio įvykio. Tai faktas teisinėje valstybėje - žmogus nubaustas, terminas praėjo, laikomės teisinių normų ir išleidžiame. Mano supratimu, geriausia būtų ignoruoti šį faktą, tai nėra joks reikšmingas dalykas, kad jį pakeltume į tokį lygį", - žurnalistams penktadienį Seime sakė prezidentas Valdas Adamkus.
Pasak BNS pranešimo, premjeras Algirdas Brazauskas irgi laikosi pozicijos, jog Laisvės gynėjų diena turi būti skirta jų paminėjimui, o ne kalboms apie sovietų perversmininkus.
"Visa Lietuva mini sausio tryliktąją ir galima kalbėti tik apie tai, apie Burokevičių aš visiškai nelinkęs kalbėti. Aš manau, kad čia ne toks įvykis, apie kurį reiktų kalbėti", - žurnalistams sakė premjeras.
Per 12 nelaisvės metų M.Burokevičius išbandė visas galimybes anksčiau laiko išeiti į laisvę, tačiau pataisos namų administracijos teikimuose teismams buvo pabrėžiama, kad jis nepasitaisė ir nesigaili dėl padarytų nusikaltimų. Jis su kartu su buvusiu vyriausiuoju komunistų propagandininkų Lietuvoje Juozu Kuoleliu buvo parašęs skundus Europos žmogaus teisių teismui, tačiau šis skundų nenagrinėjo.
J.Kuolelis į laisvę iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų išėjo 2004 metų rugpjūtį.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje perversmininkai vykdė antivalstybinius nusikaltimus. Pripažinta, kad LKP (SSKP) vadovai, tarp kurių buvo ir M.Burokevičius, J.Kuolelis bei Juozas Jermalavičius, vykdė SSRS vadovybės nurodymus ir veikė kartu su ja, siekdami grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį.
Jie koordinavo LKP (SSKP) ir jos sukurtų organizacijų antivalstybinius veiksmus, ruošėsi įsikurti užgrobtuose Spaudos rūmuose, Radijo ir televizijos komitete bei Televizijos bokšte, ruošė draugoves SSRS kariuomenės akcijoms paremti.
M.Burokevičius, J.Kuolelis ir J.Jermalavičius jėga užgrobtose Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose 1990 m. birželį įkūrė radiją „Tarybų Lietuva“, kuriam vadovavo Leonas Bartoševičius ir Stanislavas Mickevičius, bei kitas organizacijas, kurios ten veikė iki 1991 metų rugpjūčio mėnesio. Šis radijas buvo priemonė vykdyti kitų valstybių ir užsienio organizacijų užduotis, viešai raginti smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti valstybinę valdžią.
Išėjus į laisvę J.Kuoleliui, pataisos namuose buvo likęs vienintelis perversmininkas - 78 metų M.Burokevičius.
1991 metų sausį nuo sovietinės kariuomenės ir vietos kolaborantų veiksmų Lietuvoje tiesiogiai arba netiesiogiai nukentėjo 1782 asmenys.