„Algirdas Šemeta yra biurokratas ir ministru tapo tik todėl, kad yra asmeninis A.Kubiliaus draugas. Šiaip esu girdėjęs labai gerų atsiliepimų apie jį kaip Statistikos departamento direktorių. Dar mano laikais buvo atvažiavusi delegacija iš „Eurostato“, mūsų Statistikos departamentą labai gyrė. Bet yra žmonių, kurie iš biurokratų taip ir nevirsta politikais“, – aiškina G.Kirkilas, buvęs premjeras, šiandien kaltinamas tuo, jog šalies visiškai nerengė krizei ir paliko milijardines skyles biudžete.
Algirdas Šemeta nėra vienintelis ministras iš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, kuriam tenka atlaikyti nemenką puolimą, bet dozė, kuri tenka jam, turbūt yra bene didžiausia. Jį kritikuoja ne tik opozicija, o tai yra jos priedermė, ekspertai, kiekvienas siūlantis savą ekonomikos gaivinimo planą, bet ir saviškiai – Tėvynės sąjungos gretose buvo kilęs zuikių sukilimas prieš Algirdą Šemetą.
Gal taip yra todėl, kad, kai šalyje siaučia krizė, finansų ministras yra net svarbesnis žmogus nei premjeras. O gal todėl, kad A.Šemeta yra gana uždaras, nelinkęs daug bendrauti su žiniasklaida ir jo praeityje – darbas su šiandien jau nevienareikšmiškai vertinamu Gediminu Vagnoriumi ir „žiauriosiomis“ pramintos akcijos, kai buvo „medžiojami“ mokesčius slėpę verslininkai.
Už šiandieninius darbus A.Šemeta irgi kaip reikiant atsiima. Ypač daug kritikos sulaukė naktiniai sprendimai, kai mokesčių sistemą keičiantys teisės aktai buvo priimami paskubomis. Tai sukėlė nemenką sumaištį ir dėl to po kelių mėnesių klaidas reikėjo taisyti.
Ir vis dėlto atrodo, kad kol kas finansų ministras yra ramus ir atsilaikys dar ne prieš vieną socdemų interpeliaciją.
Viena vertus, A.Šemeta per tą pusmetį, kol yra Vyriausybėje, šiek tiek pasikeitė. Nors Lietuvos ekonomika kol kas vis dar traukiasi, įtampa iš A.Šemetos veido po truputį dingsta ir įgauna žmogiškųjų bruožų. Žurnalistai pastebi, kad jis jau daugiau bendrauja su žiniasklaida ir pakalbinti finansų ministrą jau nėra neįveikiama užduotis.
Nors viešųjų ryšių specialistai sako, kad A.Šemetos viešieji ryšiai yra paveldėti iš anos vadovybės ir jis jiems, kaip, beje, ir A.Kubilius, neteikiąs didelio dėmesio. Vargu bau, sako „Atgimimo“ kalbintas, bet nenorėjęs, kad jo pavardę minėtume, viešųjų ryšių specialistas, ar A.Šemeta išaugs iš „Kubiliaus buhalterio“ įvaizdžio, kaip tai pavyko padaryti Daliai Grybauskaitei, kažkada vadintai premjero Algirdo Brazausko buhaltere.
„Bet gyvenimas keičiasi ir žmonės keičiasi“, – sako pokalbininkas.
Su A.Šemeta dirbantys žmonės sako, kad finansų ministras bene labiausiai pasikeitė po sausio 16–osios riaušių. „Lyg kas jam per tas riaušes būtų buteliu pataikęs“, – pokyčius apibūdino vienas kolega.
Bet žiniasklaida tikrąja ta žodžio prasme, – o ne valstybės finansai – yra vienas iš didžiausių A.Šemetos išbandymų.
A.Šemetos žmona žurnalistė Ramunė Sotvarienė dirba „Lietuvos ryte“. Visai neseniai po vieno R.Sotvarienės komentaro, perskaityto per Lietuvos radiją, kuriame ji aiškino, jog nereikėtų mistifikuoti Tarptautinio valiutos fondo, iš kurio vieną dieną vis tiek teks skolintis, greit pasklido įtarimai, kad tekstą jai galėjęs padiktuoti vyras – finansų ministras. Ir taip esą jis ruošiąs visuomenę.
Be ne tik tai komplikuoja A.Šemetos darbą. Šeimos draugai pasakoja, kad vis dėlto sunkiausia yra laviruoti tarp žmonos darbdavio interesų – kurį laiką naujoji A.Kubiliaus Vyriausybė, o ypač A.Kubilius ir A.Šemeta, būtent “Lietuvos ryto“ buvo puolami dėl kiekvieno sprendimo. Neoficialiai kalbama, kad didžiausią „Lietuvos ryto“ vadovų rūstį galėjo sukelti Vyriausybės žingsnis panaikinti lengvatas, kuriomis naudojosi žiniasklaida.
Nežinia, ar tikrai A.Kubiliaus Vyriausybė nebandė kaip nors užčiaupti G.Vainausko, „Lietuvos ryto“ savininko, bet Šemetų šeimai tas laikas buvo dramatiškas. Esą darbdavys iš žmonos tikėdavosi daugiau konfidencialios informacijos, tuo tarpu kita pusė stebėdavo, ar niekas nepapuola į žiniasklaidą per A.Šemetą ir jo žmoną. Be to, stebėti, kaip yra puolamas vyras, neretai visiškai asmeniškai ir be rimto pagrindo, laikraštyje, kuriame pati dirba, buvo labai sunku ir R.Sotvarienei. Apie tai gana atvirai ir net su užuojauta kalba ir jos kolegos „Lietuvos ryte“.
Bet A.Šemeta visada turėjo premjero palaikymą. Taip yra todėl, kad, anot „Atgimimo“ kalbintų viešųjų ryšių specialistų, A.Šemeta – A.Kubiliaus žmogus. Kol A.Kubilius turi palaikymą Seime ir vis dar – visuomenėje, jis dirbs ne tik su A.Šemeta, bet ir su kitais saviškiais – Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu, Saulėlydžio komisijai vadovaujančiu Valentinu Milakniu, ūkio ir energetikos ministrais Dainiumi Kreiviu ir Arvydu Sekmoku. „Jie visi yra A.Kubiliaus rankos“, – sako ekspertai.
Būtent toks „kumštinis“ darbas yra A.Kubiliaus Vyriausybės išskirtinumas, nors jis baisiai nepatinka buvusiam premjerui G. Kirkilui – jis sako, kad toks technokratinis valdymas Europos Sąjungos valstybei visiškai nepritinka.
„O kaip vertinate A.Šemetos profesines žinias?“ – klausiu G. Kirkilo. Ir buvęs premjeras sutinka, kad kaip finansininkas A.Šemeta yra gan geras. Tik mąstąs biudžeto eilutėmis ir skaičiukais, o nevertinąs bendro konteksto. Štai esą kodėl jam sukurpta interpeliacija.
Bet socdemams labiausiai kliūva, kad Algis ir Andrius (Šemeta ir Kubilius), kaip sako G.Kirkilas, yra draugai. Jų bendri draugai sako, kad A.Šemeta yra nepakeičiamas kelionėse, kai reikia ką nors tiksliai suplanuoti ar suskaičiuoti. Nors kartais pedantiškas planavimas ir skaičiavimai erzina, o A.Šemeta sulaukęs priekaištų irgi grasinasi daugiau neprisidėti, artėjant naujoms išvykoms visi vėl kreipiasi į jį.
Baidarių žygiuose suplyšusias baidares klijuoja taip pat Andrius ir Algis. O folklorininkė A.Šemetos sesuo jį yra išmokiusi ir dainuoti, ir šokti.
Kad A.Kubilius juo visiškai pasitiki, kartais net netikrindamas juo remiasi, buvo ne viena proga įsitikinti. Paties premjero aplinkos žmonės sako, kad A.Šemetą A.Kubilius vadina savo finansų ir ekonomikos mokytoju. A.Šemeta esą A.Kubiliui yra pataręs, kur ieškoti informacijos, kaip skaičiuoti valstybės finansus.
Kiek šis tandemas nepakeičiamas, galima bus pasižiūrėti po Prezidento rinkimų. Bet kurio kandidato pergalės atveju pokyčiai Vyriausybėje yra neišvengiami.
„Atgimime“ taip pat skaitykite:
Andrius Raskazovas: „Elektros tiltą į Švediją ties. Tačiau kas?“ Baltijos šalių energetinių projektų įgyvendinimas, regis, pajudėjo, tačiau juos Lietuvoje įgyvendinti turinčios „Leo LT” likimas neaiškus. Kas ties tiltus ir statys naują atominę elektrinę.
Ričardas Čekutis: „Visavertės šventės ilgesys“. Šiuolaikinio pasaulio sąžinę slegia kruopščiai slepiama arba nutylima tiesa apie Antrąjį pasaulinį karą, todėl vadinamoji Pergalės diena niekada nebus visavertė šventė.
„Nuo maišto ir kiaulės žudikės iki...“ Rasa Gečaitė pristato festivalį „Naujasis Baltijos šokis’09” ir pirmuosius įspūdžius.