Kiek vėliau paaiškinti savo sprendimo motyvų į tribūną išėjo ir pats A. Brazauskas. Politiko tvirtinimu, tarp sprendimo nedalyvauti valstybės vadovo rinkimuose priežasčių yra amžius, sveikatos problemos bei susiklosčiusi politinė situacija, kai valdančiajai daugumai parlamente vadovauja konservatoriai-krikdemai.
„Nenoriu skųstis asmeninėmis bėdomis, sveikata, vaikais, anūkais, proanūkiais, dar kuo nors. Aš manau, kad ateina naujas laikmetis – ne pats geriausias. Žinot, aš pabandžiau tas pareigas ir galiu pasakyti, kad prezidentas yra kaip fetišas, iškeliamas prieš visą visuomenę. Rodos, kad tas žmogus turi aureolę ant galvos“, - tarybos posėdyje kalbėjo A. Brazauskas.
Politikas pasakojo, jog prezidentaujant 1993-1997 m. jis patyrė, ką reiškia būti valstybės vadovu, kai Seime vyrauja artimos politinės jėgos ir kai parlamentą kontroliuoja partijos, kurios su prezidentu idėjinių sąsajų neieško arba neranda.
„Labai daug priklauso (ir tą labai pajutau), kad kai mes turėjom mūsų daugumą Seime, mūsų Vyriausybę, ir kai aš buvau prezidentu, tai tikrai jaučiau, kad aš galiu padėti eiliniam Lietuvos piliečiui, valstybei, atstovauti tai jai. O po to buvo šaltas dušas, kuris prasidėjo 1996 m. Kaip žinot, buvo nauji rinkimai, prisimenate, kas atėjo į valdžią. Aš nenorėčiau čia guostis, bet tai liko kaip tos bendravimo su kitos politinės orientacijos žmonėmis patyrimas“, - sakė socdemų patriarchas.
A.Brazauskas svajojo apie V.Blinkevičiūtės kandidatūrą
„Ne“ prezidento rinkimams tarė ir kita socialdemokratų svarstyta kandidatė – Seimo narė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Pasak G. Kirkilo, susidarius tokiai situacijai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prezidento rinkimuose kels būsimo partijos lyderio kandidatūrą, kad ir kas juo taptų. Tokiam sprendimui pritarė ir ketvirtadienį posėdžiavęs socdemų prezidiumas.
DELFI primena, kad dėl socialdemokratų lyderio posto šeštadienį vyksiančiame suvažiavime kausis dabartinis partijos pirmininkas G. Kirkilas, frakcijos Seime seniūnas Zigmantas Balčytis, parlamentarai – Juozas Olekas, Algirdas Butkevičius bei Vytenis Andriukaitis.
Tuo metu A. Brazauskas sakosi, jog iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į G. Kirkilo idėją apie tai, kad naujasis partijos pirmininkas turėtų tapti partijos keliamu kandidatu valstybės vadovo rinkimuose. Pasak socdemų patriarcho, V. Blinkevičiūtė jam atrodžiusi labai kandidatė, tad jos sprendimas nedalyvauti prezidento rinkimuose jį kiek nuvylė.
„Aš pradžioje buvau skeptiškas, kad tas, kurį mes išrinksim partijos pirmininku, būtų automatiškai kandidatas. Bet dabar taip jau išeina. Galvojau, kad ne – reikia žmogų konkretų kelti. V. Blinkevičiūtė buvo, apie ją aš svajojau, prisipažinsiu, bet ką padarysi“, - apgailestavimą išsakė A. Brazauskas.
Norą dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose iš viso jau pareiškė 9 kandidatai: jokiai politinei jėgai nepriklausanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas bei Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmasis pirmininko pavaduotojas bei Seimo narys Valentinas Mazuronis, valstiečių liaudininkų garbės pirmininkė Kazimira Prunskienė, atsargos generolas Česlovas Jezerskas, leidėjas Algirdas Pilvelis, publicistu prisistatantis Vytautas Kundrotas, smulkusis verslininkas Jonas Jankauskas bei išsamesnių duomenų apie save neteikiantis kaunietis Vidmantas Sadauskas.
Darbo partijos prezidiumas kandidatuoti valstybės vadovo rinkimuose yra pasiūlęs Seimo narei Loretai Graužinienei, bet galutinį sprendimą turėtų priimti tiek pati politikė, tiek partijos taryba.