„Šiandien, kai pasaulis susiduria su ekonominiais iššūkiais, iš įvairių pusių girdime siūlymus kurti naujas taisykles, saugoti savo ekonomiką, ją daryti nacionaline, raginimus „Pirk prekę amerikietišką, pirk prekę vokišką, pirk prekę latvišką“. Nemanau, kad tai yra gera išeitis“, - kalbėjo Latvijos diplomatijos vadovas.
Anot V. Ušacko, ekonominis nacionalizmas, užmojai Rytų Europoje įkurtas didelių kompanijų gamyklas perkelti į savas šalis nėra tinkamas atsakas į pasaulinę krizę. „Mums reikia daugiau Europos, didesnės integracijos, nes takoskyra ne tap Rytų ir Vakarų, o tarp šalių, kurios yra įsivedusios eurą ir jo neturi“, - teigė ministras.
Savo ruožtu U. Paetas ragino stengtis į sunkmetį žiūrėti kuo optimistiškiau: „Pesimizmas niekam nepadės. Didelė krizės dalis yra negatyvios emocijos, kurios silpnina pasitikėjimą ir taip gilina krizę.“
Estijos ministras taip pat paragino kuo greičiau imtis naujos atominės elektrinės statybų bei susitarti dėl elektros kabelio į Švediją tiesimo, kad Baltijos šalys galėtų įsilieti į Šiaurės bei ES rinkas ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Tiek U. Paetas, tiek M. Riekstinis pabrėžė, kad regione būtina vystyti atominę energetiką, ir tvirtino, esą jų šalys kol kas neketina trauktis iš naujos jėgainės projekto.
„Jei nesusitariate, kabelį galime tiesti mes“
Energetinis saugumas ir bendri projektai šioje srityje tapo vienu iš klausimų, apie kuriuos sukosi diskusija. Kaip žinoma, Lietuvoje turėtų iškilti nauja atominė elektrinė (AE), tačiau jos statybos dar nepradėtos. Kol kas tik popieriuje kalbama apie elektros tilto iš mūsų šalies į Lenkiją ir elektros kabelio į Švediją tiesimą. Dėl pastarojo ginčijasi Lietuva ir Latvija – abi šalys pageidauja, kad kabelis eitų jų link.
„Jei nesusitariate, galime kabelį tiesti iš Estijos“, - juokais pasiūlė U. Paetas. Jau rimčiau jis pažymėjo, kad energetika yra svarbiausias Baltijos šalių galvos skausmas. Kol kas regionas su Vakarų elektros rinka yra sujungtas tik vienu kabeliu – „Estlink“, einančiu iš Estijos į Suomiją. Ateityje planuojama nutiesti dar vieną analogišką kabelį.
„Atominė energetika yra neišvengiama, norint padidinti energetinį saugumą. Būtina, kad naujos jėgainės projektas būtų įgyvendintas kaip įmanoma greičiau. Pirmiausia reikia naudotis jūsų (Lietuvos –DELFI) patirtimi, bet laikas yra ne mūsų pusėje. Reikia projektą pagreitinti“, - kalbėjo U. Paetas.
Latvijos ministras, kalbėdamas apie „Swedlink“, ragino nepolitizuoti šio projekto, nes tai esą gryna ekonomika: „Tai yra ne politinis klausimas, kai paimi pieštuką ir nubrėži liniją, kur kabelis turi eiti. Ekspertai turi nurodyti ekonomiškai geriausią kelią tarp Baltijos šalių ir Švedijos. Mūsų vyriausybei nėra prioritetas tiesti kabelį būtinai į Latvijos teritoriją. Kai turime bendrą rinką, tai nebesvarbu.“
M. Riekstinis taip pat patikino, kad Latvija pageidauja dalyvauti naujos atominės elektrinės statybose ir neketina trauktis iš projekto. „Neturime savo ambicijų statyti jėgainę patys“, - pažymėjo jis.
„ES nėra Sovietų Sąjunga“
Kalbėdamas apie narystės ES privalumus ir trūkumus, U. Paetas ragino nelyginti jos su Sovietų Sąjunga. „Bet kokios šnekos, kad galime lyginti ES su SSRS, yra visiškai neadekvačios. Nereikia net skirti laiko diskusijoms apie panašumus ir skirtumus. Yra vien skirtumai ir jokių panašumų.“
Anot ministro, narystė ES ir NATO didina Baltijos šalių saugumą ir piliečių laisves bei galimybes, pavyzdžiui, išvažiuoti mokytis į užsienį. Dabar narystę bloke esą remia apie 90 proc. – dar daugiau nei pritarė narystei referendume, panašiai vertinama ir narystė NATO.
Po debatų užsienio reikalų ministrai ir JAV ambasadorius užsuko į Daugailių (Utenos r.) pagrindinę mokyklą, kur vaikai juos sutiko duona ir lietuvišku varškės sūriu, liaudies šokiais ir dainomis.