Į Lietuvą Jų Didenybės atvyks iš Rygos gegužės 26-ąją priešpiet, o išvyks lygiai po paros. Trumpos viešnagės metu jie ne tik susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi ir ponia Alma Adamkiene, bet ir porą kartų trumpai bendraus su paprastais gyventojais.

Šeštadienį vidurdienį svečiai po susitikimo su pirmąja Lietuvos pora išeis į S. Daukanto aikštę pasisveikinti su žmonėmis. Ten planuojamas ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos pasirodymas.

Popiet imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko lankysis folkloro festivalyje „Skamba, skamba kankliai“. Čia jie žada pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiais savo tautiečiais ir lietuviais, vienaip ar kitaip susijusiais su Japonija, apžiūrės amatininkų darbus.

Japonijos ambasadorius Lietuvai Masaki Okada ketvirtadienį žurnalistams pabrėžė, jog imperatoriškajai šeimai labai svarbus bendravimas su paprastais žmonėmis. Dėl to jie Vilniuje bus vežiojami ne šarvuotu automobiliu. Mat svečiai pageidavo atidaryti mašinos langą, kad galėtų pamojuoti gyventojams, tačiau dėl saugumo sumetimų langai neatsidaro.

„Jo Didenybė nori paragauti vietos patiekalų – kibinų su sultiniu, cepelinų, braškių, jei iki to laiko jos prinoks“, – sakė M. Okada.

Paklaustas, kodėl į vizito programą neįtrauktas apsilankymas Kaune, kur veikia muziejus Č. Sugiharai, ambasadorius teigė, jog tam nepakanka laiko. Tiesa, svečiai nueis prie Neries pakrantėje esančio atminimo akmens šiam diplomatui. Be to, jie apsilankys Antakalnio kapinėse.

Kadangi Japonijos konstitucija draudžia imperatoriui kištis į politiką, jis Vilniuje nesakys jokios oficialios kalbos ir nekalbės politinėmis temomis.

73-ejų Akihito ir metais jaunesnė Michiko po imperatoriaus įžengimo į sostą 1989-aisiais yra aplankę tik 20 šalių. Į Lietuvą jie atvyks po viešnagės Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje, vėliau vyks į Didžiąją Britaniją. Šiais metais daugiau jokių imperatoriškosios šeimos kelionių į užsienį nenumatoma.

Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje imperatorius dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti garsaus švedų gamtininko Karlo Linėjaus, sukūrusio pirmąją augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemą, gimimo 300 metines. Imperatorius Akihito pats domisi biologija ir yra Londone įsikūrusio Linėjaus draugijos garbės narys.