Pigiausią nakvynę naujam gyvenimui prikeltuose Druskininkuose siūlanti sanatorija „Nemunas“ jau kelerius metus kursto politikų ir verslininkų aistras. 2004-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teismas sanatoriją paskelbė bankrutuojančia, nors kitos kurorte esančios gydymo ir apgyvendinimo įstaigos sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.
Šiandien bankrutavusioje „Nemuno“ sanatorijoje šeimininkauja A.Balsienė ir jos komanda, nors nei pastatas, nei jame esantys dar sovietų laikais pirkti baldai, patalynė ir kiti įvairūs daiktai buvusiai parlamentarei nepriklauso.
Sanatorijos pastatu naudojasi neatlygintinai?
Sanatorijoje esantys daiktai – bankrutavusio „Nemuno“ nuosavybė, o daugiau kaip 20 mln. litų įvertinti „Nemuno“ sanatorijos bei Druskininkų gydomosios kūno kultūros ambulatorinio gydymo centro pastatai priklauso valstybei. Tiesa, statiniai anksčiau priklausė profesinei sąjungai „Solidarumas“ (buvo perdavusi valstybė), tačiau Konstituciniam Teismui išaiškinus, jog profsąjungoms turtas atiteko neteisėtai, viešąjį interesą gynusi Vilniaus apygardos prokuratūra pasiekė, kad sanatorijos turtas būtų grąžintas valstybei.
Dar tada, kai „Nemunas“ priklausė „Solidarumui“, sanatoriją išsinuomojo viename Kauno daugiabučių registruota bendrovė „Desola“. Netrukus pagal bendros jungtinės veiklos sutartį valdymą iš kauniečių perėmė A.Balsienės įkurta ir vadovaujama bendrovė „Profsąjungų mokymo ir tyrimo institutas“. Būtent ši bendrovė teikia paslaugas bankrutavusios sanatorijos pastate.
Tiesa, menkavertį turtą pastato viduje valdanti sanatorija „Nemunas“ už esą išnuomotas lovas, patalynę ir kitus daiktus nieko neuždirba. Nors pastatas priklauso valstybei, už nuomą jai taip pat nėra mokami nuompinigiai. A.Balsienė teigia atsiskaitanti su „Solidarumu“, nors šiam sanatorija nepriklauso.
„Nieko mes negauname iš nuomos, mes dar patys bandome prisiteisti 200 tūkst. litų, kuriuos sumokėjome už „Nemuno“ šildymą, - stebėjosi A.Balsienės teiginiais naujoji „Solidarumo“ pirmininkė Aldona Jašinskienė. – Pastatas šiuo metu priklauso valstybei, todėl nėra jokio pagrindo, kuriuo remdamasi A.Balsienė galėtų vadovauti „Nemuno“ sanatorijoje. Mums net keista, kaip šios moters niekas nepastato į vietą“.
Išnuomojo vyną ir morkas
„Prieš porą savaičių kreipėmės į teismą ir paprašėme, kad už sanatorijoje esančių daiktų nuomą mums būtų mokamas nuomos mokestis“, - DELFI sakė už solidų atlyginimą bankroto procedūrą tvarkančios bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ atstovas Antanas Eišmantas. Pasak jo, gautos įmokos bent kiek sumažintų kreditinius įsipareigojimus.
Bankrutuojančios „Nemuno“ sanatorijos skolos – daugiau kaip milijonas litų, iš jų – 150 tūkst. litų nepavyksta atgauti darbuotojams. 900 tūkst. litų administratoriai siekia atgauti iš jau likviduojamos bendrovės „Desola“, kuriai buvo išnuomotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Kadangi už bendrovę laidavo „Solidarumas“, todėl nesėkmės atveju bankrutuojanti sanatorija skolą galėtų atgauti iš profesinių sąjungų. Tiesa, „Solidarumas“ jam pareikšto ieškinio nepripažįsta – esą anksčiau profesinėms sąjungoms vadovavusi A.Balsienė sutartis sudarė savo nuožiūra ir pati išnuomojo sanatoriją „Desolai“, iš kurios vėliau perėmė „Nemuno“ valdymą.
Kad išnuomojant bankrutuojančios sanatorijos turtą buvo labai skubama, patvirtina keletas dokumentų. Sanatorijos kreditoriai stebėjosi ir piktinosi, kaip pagal nuomos sutartį „Desolai“ buvo galima išnuomoti kavą, arbatą, vyną, kitus gėrimus ir netgi daržoves. Jau seniai suvartotas „išnuomotas turtas“ galėjo atsieiti maždaug 5 tūkst. litų.
Raudonkepuraitė, kurią visi taikosi suėsti
Visą bankrutuojančios sanatorijos turtą įvertinti ir bei užfiksuoti dokumentuose buvo pavesta Druskininkų antstolei Janei Jakimavičienei. Tačiau nuvykusi į sanatoriją ji susidūrė su neįtikėtina kliūtimi: antstolei viena moteris uždraudė užeiti į sanatoriją.
„Kai ponios paklausiau, kas ji tokia ir kodėl man neleidžia užfiksuoti esančio turto, ši moteris man atkirto: „Esu Raudonkepuraitė, kurią visi taikosi suėsti“, - prisiminė antstolė. - Netrukus sužinojau, kad Raudonkepuraitė prisistačiusi moteris – buvusi Seimo narė A.Balsienė“.
Antstolės užfiksuotoje ataskaitoje nurodyta, kad sanatorijoje nerasta įvairaus turto už daugiau kaip 215 tūkst. litų. Kur jis prapuolė, niekas negali atsakyti. Likusieji daiktai – taip pat mažaverčiai, įsigyti dar sovietų laikais, tačiau net jei atsirastų norinčiųjų juos pirkti, vargu ar pavyktų visiems kreditoriams atgauti skolas.
Vaikų ir statybininkų geradarė
A.Balsienė praėjusių metų kovą pasitraukė iš Seimo – nuo tada bene kasdien „Nemuno“ lankytojai ir darbuotojai ją gali pamatyti sanatorijoje. Buvusi politikė neslepia norinti Druskininkuose pasilikti ir ilgesniam laikui, tačiau esą „papūtus naujiems politiniams vėjams“ ji greičiausi bus priversta grįžti į Vilnių.
„Jeigu teismas priims galutinę nutartį, kad sanatorijos turtas priklauso valstybei,- tvarkoje, jis atiteks Valstybės turto fondui, - DELFI sakė A.Balsienė. – Koks man skirtumas, kieno bus pastatas. Mes juk turime sutartį su sanatorija, atrodo, ji dar penkerius metus galioja. Jeigu naujieji savininkai norės sutartį nutraukti, - tvarkoje, mes susikrauname žaislus ir išeiname. Tikrai nesilaikau įsikibusi į šį pastatą“.
Tačiau A.Balsienė tikina, kad jai būtų gaila, jog ne vienos dienos darbas nueitų perniek. „Dabar žmonės džiaugiasi, kad jiems pigiausiai Druskininkuose pasiūlome nakvynę, - sakė A.Balsienė. – Juk ir vaikai atvažiuoja į ekskursijas, ne visi tėvai išgali mokėti už nakvynę brangiuose viešbučiuose. Jeigu sanatoriją uždarytų, tai būtų nemažas nuostolis, žmonės negalėtų naudotis mūsų paslaugomis. Dabar Druskininkai atsinaujina, vyksta nemažai statybų, todėl sanatorijoje mes apgyvendiname ir statybininkus. Vietoj to, kad žmonės miegotų vagonėliuose, dabar jie gyvena kaip viešbutyje. Neslėpsiu, jaučiuosi daranti žmonėms gerą darbą“.
Sanatorija turėtų atitekti kurorto žmonėms?
A.Balsienė prisipažino, kad sanatorijai pavyko sudaryti nemažai sutarčių su užsienio turizmo kompanijomis, šiuo metu laukiama svečių iš Lenkijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos. „Būtų gerai, kad nors sezoną leistų pradirbti, tačiau matau, jog valstybėje pradėta įgyvendinti kitokia politika, todėl sunku pasakyti, kiek čia pratempsime“, - sanatorijai vadovaujanti buvusi politikė baiminasi, kad bus priversta palikti „Nemuną“.
Paklausta, ar nesigaili, jog paliko Seimą, A.Balsienė sakė: „Ką aš galėčiau padaryti Seime? Čia tai nors padėjau žmonėms. Šitiek žmonių neišmesta į gatvę, turi darbą. Seime būčiau gavusi geresnę nei čia algą, tačiau ten visi tik barasi, iki rimto darbo dar nepriėjo. Todėl šiandien man atrodo, kad niekur nepavėlavau“.
Kalbėdama apie ateities planus, A.Balsienė prasitarė turėjusi vilčių „Nemuną“ paversti druskininkiečių turtu. Esą sanatoriją būtų galima išlaikyti iš minimalių įmokų už nakvynę. „Druskininkiečiai gali turėti puikią bazę, kur normaliomis kainomis galėtų atstatyti sveikatą, atsikratyti streso. Ne tiek svarbu, kokioje lovoje tu guli, ar kiek investuota į sienų remontą. Kam skirti milijonus, jeigu gali paimti kelis tūkstančius litų ir nupirkti tapetus ar dažus, kokį gražesnį kilimuką patiesti. Namuose žmonės gali gražiai gyventi, tačiau čia – sanatorija, prabanga nebūtina“.
Šiuo metu „Nemune“ dirba apie 70 žmonių, vasaros metu – beveik dvigubai daugiau. Paklausta, kokį pelną gauna sanatoriją, buvusi profesinių sąjungų lyderė sakė: „Neturiu turtų. Mes per daug žiopli, kad darytume normalius nusikaltimus. Aš nesiaukoju, aš - dirbu dėl žmonių. Žinoma, gaunu atlyginimą, tačiau jis žymiai mažesnis už tą, kurį būčiau gavusi Seime“.