Rudenį žmonės spėliojo, kokia bus žiema, dabar – ar labai pavasarį tvins upės. Pernai sulaukėme ne tik įprasto potvynio pamario krašte, vandens stichija siautėjo ir Kauno, Jonavos, Panevėžio, Joniškio rajonuose.
Šiemet ledo danga nėra labai stora, tačiau gausiai iškritęs sniegas ir išlikęs gana aukštas upių vandens lygis pakrančių gyventojams kelia nerimą. Kauno rajono valdžia sulaukia įvairių pasiūlymų, kaip pažaboti neprognozuojamą Nerį, tačiau teigiama, kad šiemet nieko pakeisti nepavyks.
Nukentėję skambina varpais
Pernai Kauno rajono Radikių ir Salių gyvenviečių pirmus namų aukštus užliejo patvinusi Neris. Šioje vietoje dėl upės vingio ir iš sąnašų susidariusios salos ledai užstrigo, ir Neris staigiai ištvino. Tada stichija padarė beveik 2 mln. Lt nuostolių, nukentėjo apie 80 sodybų. Valdžia gyventojams išmokėjo pinigines kompensacijas – vidutiniškai per 4 tūkst. Lt. Dabar gyventojai vėl su nerimu laukia pavasario ir prašo valdžios imtis priemonių.
Radikių sodininkų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis pateikė savivaldybei pasiūlymą nukasti susiformavusią Neryje salą. „Kai atsikėliau gyventi į Radikius prieš 30 metų, upėje salos nebuvo, ji susiformavo iš sąnašų, todėl gamta nenukentėtų, jei salą nukastume, – įsitikinęs jis. – Būtent dėl šios salos pernai ledai užstrigo ir užtvenkė Nerį.“ Be to, pirmininkas mano, kad jei sudėtinga nukasti salą, pakrantėse būtų galima supilti pylimus.
Tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius sako, kad valdžia negali skirti daug lėšų. „Radikiai yra ne kaimas ir ne gyvenvietė, o sodininkų bendrija, todėl savivaldybė neturi finansiškai spręsti bendrijos gyventojų problemų, bet sudarėme komisija ir žadame atlikti galimybių studiją“, – teigė jis.
V.Sūnilaitis sakė nusivylęs valdžios vangumu. „Senovėje lietuviai piliakalnius pylė, o dabar negali nieko, – piktinosi jis. – Tai būtų proga sutvarkyti ir Neries pakrantės krūmynus, išvalyti vagą, pritaikyti tai turizmui.“
Mokslininko niekas neklausė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Petras Punys aiškino, kad gera priemonė sumažinti potvynių pavojų yra dambos, pylimai. „Birštone tokios dambos nedarko gamtovaizdžio ir puikiai saugo miestą nuo Nemuno, – kalbėjo jis. – Pamario potvynius taip pat galima sumažinti tokiais statiniais. Tiesa, jie labai daug kainuoja.“
Mokslininko nuomone, Radikių ir Salių gyvenviečių žmones apsaugotų ir salos nukasimas. „Tai sumažintų potvynio grėsmę 80 proc.“, – teigė jis. P.Punys yra dalyvavęs rengiant teritorijų planavimo nuostatas ir prieš 5 metus buvo pateikęs siūlymą neleisti statyti netoli upių gyvenamųjų namų. „Tačiau šis punktas buvo išbrauktas, nes nekilnojamojo turto verslui, architektams tai buvo labai nenaudinga, juk pakrančių sklypai kainavo didžiulius pinigus“, – skėstelėjo rankomis P.Punys.
Išties pernai per potvynį ledai buvo suvirtę prie Neries naujai suformuotų ir jau apstatytų gyvenviečių sklypuose. Nukentėjo ir prie pat upės esantys Kauno sklypai šalia Kleboniškio miško parko.
Didelių bėdų gal išvengsime
Pamaryje potvyniai paprastai prasideda antroje kovo pusėje. Tačiau gausiai pasnigus gruodį ir atšilus orams sausį, kai kur vanduo jau rodo galią. Šilutės rajone keliu į Rusnę eismas nesutriko, bet vanduo šią savaitę teliūskavo 6,6 km kelio ruože ir pakilo iki 2 centimetrų. 8 rajoniniuose keliuose vanduo buvo pakilęs net iki 30 cm ir ten eismas sustojo. Taip pat neišvažiuojami buvo 4 Pagėgių savivaldybės keliai, kur vandens lygis buvo apie 60 cm.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis aiškino, kad po lietingos vasaros daugelio upių ir žiemą vandens lygis aukštesnis nei įprasta, o pamaryje jis pasiekęs artimą stichiniam. „Todėl prasidėjus atodrėkiui kai kurie keliai patvino, tačiau tai dar nėra potvynis. Tai turėtų greitai baigtis, kai vėl paspaus šaltukas“, – teigė vedėjas.
A.Kajutis prognozuoja, kad neįprastai didelių potvynių šį pavasarį turėtume išvengti. „Pamaryje jis, aišku, bus, bet abejoju, ar nukentės kiti regionai“, – mano hidrometeorologas.
Pernai upėse ledo storis kai kur buvo iki 50 cm, taip pat dėl gilaus grunto įšalo tirpstančio sniego vanduo mažai gėrėsi į žemę ir plūdo į upes. „Šiemet sąlygos visai kitokios: ledo storis yra 10–15 cm, todėl tikėtina, kad nebus didelių ledo sangrūdų, o nelabai įšalusi žemė sugers dalį vandens, – svarstė A.Kajutis. – Vis dėlto tikslesnes potvynių prognozes galima bus teikti prasidėjus kovui.“