aA
Artėjant naujiems mokslo metams, daugiau nei 1000 mokytojų nori palikti savo darbus. Nuotolinis mokymas per karantiną tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimą, laidoje „Delfi diena“ teigia dviejų švietimo darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų vadovai – dirbti reikėjo kone 12–14 valandų per parą. Tiesa, ir dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rugsėjo, mokyklos dar nežino, kaip ugdymo procesas vyks toliau, ir įspėja – mokslo metai sklandžiai gali ir neprasidėti.
Artėjant rugsėjui mokyklos – nežinioje: jei nebus rimtų sprendimų, gresia katastrofa
© DELFI / Kiril Čachovskij

Po karantino mokykloje dirbti nebenori

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų buvo padidėjęs darbo krūvis. Nuotolinis mokymas pareikalavo iš mokytojų daug jėgų. Kitas dalykas – 60-ies metų ir vyresni mokytojai yra rizikos grupėje. Jiems iš pradžių buvo sakoma griežtai neleisti dirbti kontaktinio darbo, paskui tai virto rekomendacijomis, bet tai įnešė painiavos ir mokytojai apsisprendė palikti švietimo sistemą“, – aiškina jis.

Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, mokytojų sprendimą tikriausiai lėmė ne tik iššūkiai karantino metu.

„Tai buvo paskutinis veiksnys visame mažų atlyginimų, vyriausybės neigiamo požiūrio į mokytojus kontekste, etatinio apmokėjimo, kur mokytojai gyveno įtampoje ir buvo priversti skaičiuoti valandas“, – mano A. Navickas.

O nuotolinis mokymas, anot jo, nebuvo neįveikiama užduotis.

„Nemanau, kad neįveikiamas, tiesiog pareikalavo dar daugiau pastangų, kadangi klasėse daug mokinių ir individualus darbas pareikalauja daug laiko ir pastangų iš mokytojų. Norint pasiekti gerus rezultatus reikia dirbti po 12–14 valandų per parą – tai sekinantis darbas“, – kalba A. Navickas.

Artėjant rugsėjui mokyklos – nežinioje: jei nebus rimtų sprendimų, gresia katastrofa
© DELFI / Karolina Pansevič

Milešinas: jei nebus rimtų sprendimų, bus katastrofa

E. Milešino teigimu, didelė dalis mokytojų Lietuvoje – vyresni, todėl šiems pareiškus norą išeiti iš darbo, situacija mokyklose gali tapti gana įtempta.

„Situacija yra žinoma tiek mums, tiek Vyriausybei, kad vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – daugiau nei 55 metai, tai jeigu nebus imamasi rimtų sprendimų, artimiausiu metu tikrai bus katastrofa“, – mano profsąjungos vadovas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ir mokytojų, kurie darbo ieško, yra apie 1800, tačiau jų, svarsto E. Milešinas, matyt, netenkina esami pasiūlymai – nenori dirbti labai mažais krūviais ar važiuoti į mokyklas regionuose.

A. Navickas sutinka, kad mokytojo profesija kol kas vis dar nėra patraukli, bet maži atlyginimai – ne pagrindinė priežastis kodėl.

„Atlyginimai nėra pagrindinis veiksnys. Juk nuo rugsėjo atlyginimai didės mažiausiai 10 proc., bet, kaip matome, mokytojai vis tiek pasitraukia. Sunkus darbas, psichologinė įtampa, dideli krūviai, didelės klasės – tie veiksniai visgi svarbesni apsisprendžiant“, – įsitikinęs LŠDPS pirmininkas.

Prieš naujus mokslo metus – nežinia

Artėjant rugsėjui, E. Milešino teigimu, mokykloms dar nėra aišku, kaip ugdymo procesas vyks toliau.

„Kol kas situacija nėra visiškai aiški, nes ministerija karantino laikotarpiu yra pasakiusi, kad bus paruoštos strategijos, planai, tai kol kas jokių žinių nesame gavę. Klausimas ministerijai – ar jie ruošiasi, ar jie ruošis rugpjūčio paskutinėmis dienomis, kaip įprastai, ar rugsėjo pradžioj pateiks naujoves? Manau, būtų pats laikas padėti viską ant stalo“, – laidoje „Delfi diena“ kalba LŠMPS pirmininkas.

„Kiek man žinoma, jie ruošiasi pakeisti net ugdymo planą, bet kol kas viskas vyksta už uždarų durų. Jei jie nepasiskubins ir nepateiks švietimo bendruomenei visos informacijos anksčiau, kad mokyklos pasiruoštų mokslo metams, tai rugsėjo mėnesį gali būti visokių nesklandumų“, – priduria jis.

Tuo tarpu A. Navickas tikina, kad mokytojai pasiruošę dirbti kad ir toliau nuotoliniu būdu, o mokinių pasiekimams ši situacija įtakos neturėtų daryti.

„Ar mokosi nuotoliniu ar kitu būdu, motyvuoti vaikai tikrai ne prasčiau išlaikys bet kurį dalyką, kurį pasirinko. Ir naujais mokslo metais neturėtų būti kažkokių nesklandumų, nes mokytojai pasirengę dirbti tiek vienu, tiek kitu būdu. Tą puikiai matėm“, – teigia A. Navickas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(92 žmonės įvertino)
4.0217

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (347)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Vytautė Merkytė | D+

Ilgai neviešinta JAV paslaptis: amerikiečių karys spjovė į viską ir dezertyravo į Šiaurės Korėją

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų gėda. Nors ji prasidėjo 1962 metų rugpjūčio 15 dieną, apie...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (379)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Eurolygoje – visiškas CSKA gvardijos krachas: Stambule pralaimėjo 30 taškų skirtumu „Real“ atsilaikė Sankt Peterburge (6)

Eurolygos 28-asis turas prasidėjo dviejų Rusijos komandų – Maskvos CSKA (18/9) ir Sankt...

Įspėja dėl grandiozinio italų mafijos plano: bandys susigriebti viską (9)

Nusikalstamos iniciatyvos – lygiai kaip ir teisėtos – nukentėjo nuo ekonominės krizės, kurią...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui (13)

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Nereguliarios mėnesinės gali byloti ir apie pavojingas ligas: išvardijo dažniausias priežastis ir būdus, kaip sureguliuoti (2)

Netikėtai prasidėjusios mėnesinės gali tapti keblumu arba pokštu, o vėluojančios – sukelti...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (231)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (8)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Toma Miknevičienė | D+

Interneto grobuoniai taikosi į vaikus: jei galite kažkuo viešai nesidalinti, tai geriau ir nesidalinkite

Nuo pat tos akimirkos, kai tik įbruksite savo vaikui į rankas išmanųjį telefoną ar paliksite jį...