„Vidutinė paros oro temperatūra vėl tapo žemesnė už 0 laipsnių ir bent trečdalyje Lietuvos susidarė laikina sniego danga.
Gruodis ir sausis, priešingai, labiau priminė vėlyvą rudenį, nei žiemą, o sausio mėnesio paskutinė savaitė jau labiau priminė kovo vidurį ar pabaigą. Kalbant detaliau, sausio mėnuo Lietuvoje buvo nuo 2 iki 5 laipsnių šiltesnis už normą, o paskutinė savaitė – šiltesnė 6–7 laipsniais Rytų Lietuvoje ir 2–5 laipsniais Vakarų.
Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo teigiama (1,2 laipsnio šilumos), žemiausia minimali per mėnesį tik 6,9 laipsnių šalčio, o aukščiausia net – 7,6 laipsnio šilumos. Pajūryje statistiniai duomenys labai panašūs: vidutinė temperatūra siekė 3,1 laipsnio šilumos, minimali ir maksimali – atitinkamai 6,8 laipsnius šalčio ir 8,6 laipsnius šilumos. Šįmet sausį aukščiausia oro temperatūra buvo beveik 10 laipsnių šilumos, tačiau iki mėnesio rekordo 14,9 laipsnių šilumos dar trūko“, – socialinėje erdvėje rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Jis rašė, kad ir kaip matavimo duomenys būtų analizuojami, svarbiausios yra to priežastys.
„Dažnai girdime, kad pagrindinė priežastis yra klimato kaita, bet pats terminas mums nieko nesako. Paprastai klimato kaita veikia ir per pasikeitusią (anomalią) atmosferos cirkuliaciją. Praeitą mėnesį zoninis (vakarų–rytų krypties arba nuo vandenyno link žemyno) oro srautas buvo labai sustiprėjęs virš Šiaurės, o ypač Rytų Europos. Tokia situacija buvo palanki jūrinių oro masių advekcijai į žemyno gilumą.
Paskutinę mėnesio savaitę be didelio masto oro pernašos labai pasitarnavo gilių ir labai intensyvių Atlanto ciklonų serija, pasiekusi Vakarų Europą. Pirmasis buvo „Eowyn“, uraganiniais vėjais smogęs Airijai ir Britanijai sausio 24 dieną.
Sekantis buvo kiek silpnesnis „Herminia“, štorminių ir uraganinių vėjų zona „atakavęs“ pietvakarinę Britaniją, Bretanės sritį Prancūzijoje ir Lamanšo sąsiaurį.
Paskutinis serijoje „Ivo“ labiausiai paveikė Biskajos įlankos pakrantes ir Pirėnų kalnus. Tokie labai intensyvūs ciklonai funkcionuoja kaip gerai veikiantys oro siurbliai, perpumpuojantys orą nuo subtropinių Atlanto akvatorijų link aukštesnių platumų. Pasiekę Vakarų ir Vidurio Europą jie su nedideliais nuostoliais tokį šiltą orą geba „perkelti“ ir į Baltijos regioną“, – reiškinius vardijo klimatologas.
Anot jo, sniego danga šiuo metu Eurazijoje labai atsitraukusi į rytus ir pastovios sniego dangos Lietuvos platumoje visai nėra iki Kostromos, Žemutinio Naugardo dalyje ir Saratovo sričių Rusijoje, didesnėje Ukrainos dalyje, vakarinėje Kazachstano dalyje ir kitur.
„Remiantis kritulių ir oro temperatūros prognozėmis sniego danga Vidurio Rusijoje, Rytų Ukrainoje ir dalyje Baltijos valstybių per artimiausias savaites susidarys ir, matomai, išsilaikys ilgiau.
Jūrinis ledas Arkties baseine taip pat nesiekia normos. Šiuo metu jūrinio ledo plotas bent 0,5 mln. km2 mažesnis už rekordinę 2011–12 metų žiemą, tačiau iki kovo vidurio, kai ledo dangos plotas būna pats didžiausias, situacija dar gali pasikeisti.
Dabar anomaliai mažai ledo yra Botnijos įlankoje, šiaurinėje Barenco jūros, rytinėje Ochotsko jūros dalyse, Centrinėje Arktyje į šiaurę nuo Svalbardo salyno bei Labradoro jūroje“, – žiniomis feisbuke dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.
Pasak klimatologo, pastarosiomis dienomis gilūs Atlanto ciklonai keliauja šiauresnėmis trajektorijomis, negu prieš savaitę (nuo Islandijos per rytinę Grenlandiją link Svalbardo), todėl ir didžiausi pernešamos okeaninės šilumos kiekiai tenka aukštoms platumoms.
„Rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje vyraus aukštesnio slėgio laukas, per kurį trečiadienį–penktadienį slinks neaktyvus ir silpnėjantis atmosferos frontas.
Oro temperatūra artimiausiomis dienomis bus labai panaši: nuo 1–5 laipsnių šalčio naktimis iki 3 laipsnių šalčio–2 laipsnių šilumos dienomis, beveik visomis dienomis truputį pasnigs, pajūryje numatomas lietus su sniegu.
Nuo penktadienio oro srautas ims keistis, sustiprės aukšto slėgio branduolys virš šiaurinės Rusijos ir virš didesnės Europos dalies įsivyraus rytinė oro pernaša. Stiprių šalčių nelaukiama, tačiau pragiedrėjus naktimis oro temperatūra kris iki 4–8 laipsnių šalčio, dienomis nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio“, – artimiausių dienų orus įvardijo klimatologas.
Na, o ilgalaikių orų prognozių duomenys, pasak klimatologo G. Stankūnavičiaus, rodo, kad šalčiausias Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio Europoje, bus antras vasario dešimtadienis, o šilčiausia – paskutinė vasario savaitė.