Dėl demografinės situacijos, kai vis mažėja šaukiamojo amžius jaunuolių, netrukus turės būti įvestas visuotinis šaukimas į kariuomenę, sako LRT.lt kalbinti gynybos analitikai Audrius Bačiulis ir Deividas Šlekys. Kariuomenės atstovai to viešai nekomentuoja, mat tam esą reikia politinės valios.
Conscripts
© P. Čilinsko nuotr.

Diskusijos vyksta uždarose grupėse

Gynybos apžvalgininkas A. Bačiulis sako, kad prieš kelis mėnesius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) buvo organizuota konferencija, kurioje vienas klausimų buvo būtent apie šauktinių perspektyvas.

„Visi puikiai supranta, jog dėl Lietuvos demografinės situacijos, kai šaukiamo amžiaus jaunuolių skaičius tolygiai mažėja ir artimiausią dešimtmetį stipriai mažės, netrukus ateis diena, kai bus kviečiami visi vaikinai po mokyklos. Bus taip, kaip ir turi būti iš principo: kiekvienas jaunuolis žinos, jog baigęs mokyklą eis tarnauti devyniems mėnesiams ar metams, o gal ir ilgiau. [...] Sakyčiau, tai įvyks per 5 ar 10 metų“, – prognozuoja A. Bačiulis.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas ir gynybos analitikas D. Šlekys sako, kad, jei ir toliau į kariuomenę vyrai bus kviečiami tokiais tempais, kokiais kviečiami dabar, visuotinis šaukimas įvyks savaime.

„Šiais metais planuojame daugiau kaip 4 tūkst. kviesti. Dar pridėkime gerą tūkstantį ir turėsime visuotinį šaukimą. Čia šneku apie vyrus, nes merginos į sąrašus kol kas neįtraukiamos. Jei nuspręstume kviesti moteris, skaičiai būtų kitokie. Su tokiu demografiniu smukimu, koks yra dabar, ir turėdami dabartinę šaukimo sistemą, de facto visuotinį šaukimą turėsime net jo teisiškai neaktyvavę, nes situacija – nedžiuginanti. Kiek žinau, tiek KAM, tiek kariuomenė apie tai galvoja ir šiuos skaičius turi omenyje. Diskusijos kol kas vyksta uždarose grupėse tarp specialistų. Žiūrima į skaičius, tik šiuo metu yra kiti prioritetai – aukštojo mokslo reforma, urėdijų reforma, Darbo kodeksas ir pan.“ – aiškino D. Šlekys.

Artėjame prie visuotinio šaukimo į kariuomenę
© DELFI / Tomas Vinickas

Premjeras Saulius Skvernelis dar šių metų pradžioje užsiminė, jog visuotinis šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas per šią Seimo kadenciją, 2019-aisiais. „Manau, kad šios kadencijos metu turi būti pasiekta, kad tai būtų įgyvendinta“, – teigė ministras pirmininkas. Vadovaujantis šia sistema, šaukiami tarnauti būtų visi mokyklas baigę vaikinai. Kasmet į kariuomenės gretas įsilietų apie 6 tūkst. jaunuolių.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra teigęs, kad apie visuotinį šaukimą būtų galima kalbėti nuo 2020-ųjų ar 2021-ųjų.

Kaip šią žinią pasitiktų jaunuoliai? Pasak TSPMI politologo D. Šlekio, viskas priklausys nuo to, kaip stipriai bus dirbama mokyklose. „Pavyzdžiui, kalbant apie pirmuosius šaukimo metus, su jaunuoliais mokyklose apie tai nebuvo šnekama. Nežinau, kas vyksta mokyklose pastaruosius dvejus metus. Ar apie tarnybą kalbama per pilietinio ugdymo ar istorijos pamokas? Tai gali lemti, ar žmonės norės ateiti tarnauti baigę mokyklą“, – svarstė D. Šlekys.

Gynybos analitiko teigimu, jei visuotinį šaukimą planuojama įvesti dar šios Seimo kadencijos pabaigoje, apie tai kalbėti reikės gerokai anksčiau, nes reikia tinkamai paruošti kariuomenę, duoti pinigų kareivinių statymui ir pan.

LRT.lt kalbintas Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Žygimantas Adamonis teigė nenorintis komentuoti situacijos dėl visuotinio šaukimo. „Tai bus politinis sprendimas. Kol jo nėra, negaliu komentuoti“, – atsakė majoras.

Trūksta seržantų, 9 mėnesiai – per mažai

Gynybos analitikas A. Bačiulis sako, kad laikas galvoti ir apie ilgesnį tarnybos laiką, mat devyni mėnesiai esą mažas laiko tarpas tinkamai paruošti karį.

„Devyni mėnesiai iš tiesų yra mažai. Specialistai iš karto kalbėjo, kad tai trumpas laiko tarpas, bet politikai buvo pasidavę burbulo pūtimo įtakai, kad reikia padaryti patį mažiausią tarnybos laiką, kokį tik galima. Realiai parengti karį žiemos, pavasario, vasaros ir rudens kovos sąlygomis reikia vienerių metų tarnybos. Visi tai supranta. Kariškiai taip pat buvo nuteikti politikų, kad reikia atsargiau elgtis su tais šauktiniais, neduok, Dieve, jie neišsigąstų. Bet visi pamatė, kad karinė tarnyba priimama absoliučiai normaliai. Patys kariai supranta, kad dar kelis mėnesius būtų galima pasimokyti. Nereikia manyti, kad keli kairiųjų pažiūrų veikėjai gali pakeisti teigiamą visuomenės požiūrį“, – LRT.lt aiškino A. Bačiulis.

Audrius Bačiulis
Audrius Bačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Sugrąžinus šauktinius, kariuomenė susidūrė ir su dar viena problema – seržantų trūkumu. „Supraskime, kad neužtenka vien tik kariuomenei duoti pinigų ir pašaukti žmones. Kariuomenėje turi būti ir tie žmonės, kurie priima šauktinius, juos apmoko ir perduoda į dalinius, kuriuose yra profesionalūs seržantai, mokantys dirbti su šauktiniais. Galiausiai – jaunesnieji karininkai, kurie vadovauja būriams, kuopoms. Jų visų šiandien siaubingai trūksta. Kariuomenė buvo sumažinta iki minimumo“, – tęsė A. Bačiulis.

Pasak gynybos analitiko, neįmanoma parengti seržanto per kelis mėnesius – geras seržantas, pasak A. Bačiulio, rengiamas trejus metus: „Seržantų ruošimas didinamas, kartais galbūt pernelyg greitai. Bambama, kad reikėtų geriau parengti, bet kariuomenė buvo visiškai apleista ir dabar viską darome pakniopstomis.“

Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Ž. Adamonis tikina, kad situacija dėl seržantų ruošimo gerėja. „Kasmet auga priėmimas į profesinę karo tarnybą. 2015 į profesinę karo tarnybą priėmėme apie 700, pernai – apie 900, o per pirmą šių metų pusmetį – apie 600. Taigi augimas yra, viskas juda į priekį, iš eilinių išauga į seržantus ir pan. Po truputį mes pasieksime reikiamą lygį“, – LRT.lt teigė majoras.

Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktam įstatymo projektui dėl principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo ir pan.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.

2018 m. siūloma nustatyti bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Įstatymo projekte siūloma 2023 m. bendrą ribinį karių skaičių nustatyti nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.

Artėjame prie visuotinio šaukimo į kariuomenę
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Bausmė neatleidžia nuo pareigos

2015 m. pašauktų jaunuolių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo 3010, 2016 m. – 3000, 2017 m. numatyta – 3537.

Kitais metais planuojama pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnyba 4 tūkst. karo prievolininkų, t.y. didinti 463.

Kariuomenės atstovai teigia, jog dabar jaunuolių norinčiųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru pakanka. Tai karo prievolininkai, nepapuolę į šaukiamųjų sąrašus ir karo prievolininkai iš šaukiamųjų sąrašo, tačiau pareiškę norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Pagal savanorių skaičių aktyviausi yra Klaipėdos ir Panevėžio regionai.

„Yra dvi kategorijos šauktinių: ateinantys savo noru ir patekę į sąrašus. Jie pateikia prašymus būti pašaukti šiemet. Šiandien turime 50 proc. tokių ir tokių, iš viso – apie 4 tūkst. prašymų. Tai – tik prašymai. Jie eina procedūras, tikrina sveikatą. Dalis jau baigė patikrinimus ir yra pripažinti tinkamais [tarnybai], dalis – netinkamais. Didelė tikimybė, kad užteks šių žmonių ir šiemet nereikės kviesti šauktinių privalomai atlikti tarnybą“, – LRT.lt komentavo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Ž. Adamonis.

Savanoriams suteikiamos galimybės pasirinkti tarnybos vietą ir laiką, jie gauna ir kitų privilegijų. Ž. Adamonis neslepia, kad yra ir nemažai vengiančių atlikti tarnybą.

„Žmonės laiku neatvyksta [šaukiami] dėl įvairiausių priežasčių, bet tam yra administracinės poveikio priemonės. Yra nemažas skaičius nubaustų, situacija po truputį tvarkosi. Kokia yra bausmė? Priklauso nuo to, kelintą kartą neatvyko. Svyruoja kažkur nuo 20 iki 200 ir daugiau eurų. Be to, bausmė neatleidžia nuo pareigos atlikti tarnybą. Ar asmuo būna nubaustas, ar ne, su juo procedūros yra tęsiamos“, – kalbėjo majoras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvenimo drama: vos 32-ejų, o prieš akis – tik skurdas ir badas (264)

32-ejų Irina viena tris dukras augina vos iš 160 eurų siekiančių mėnesinių pajamų. Maža to,...

Gydytojas perspėja: insultą ar infarktą daug anksčiau gali išduoti ir knarkimo garsumas (16)

Ne, tai ne sunkvežimio garsai už lango. Didelė tikimybė, kad vidury nakties jus prabudino...

Pirmą kartą pas darbdavius atėję jaunuoliai nesikuklina: vardija neadekvačias sumas (731)

Pirmojo darbo ieškančių jaunuolių lūkesčiai dažnai būna nepamatuoti, o algos jie tikisi...

Skandalų poveikis partijų reitingams – netikėtas (59)

Nors socialdemokratus ir liberalus krečia skandalai, dėl kurių buvo galima tikėtis didelių...

Tragiškos avarijos liudininkas: baisiu greičiu pralėkė „Bentley“, iš paskos - „Subaru“ žuvo žmogus ir šuo (114)

Spalio 21-osios naktį, apie 1.55 val., Raseinių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 172 km,...

Savaitgalio pietūs: vištiena, troškinta su pomidorais

Tai labai rudeniškas vištienos patiekalas. Sunaudojame paskutinius dar užsilikusius sultingus...

Apklausa: „valstiečių“ reitingas – žemiausias po rinkimų, vis ryškėja kitos žvaigždės (255)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) reitingų lentelėje užima...

Naktis Vilniuje: 135 km/val. greičiu lėkęs vairuotojas ir dešimtys kitų skraidančių erelių (155)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių patruliai surengė įprastinį reidą....

Sužinokite, kurios rūšies svogūnai naudingiausi sveikatai (20)

Patiekalų, kuriuos gaminant naudojami svogūnai, receptuose retai kada nurodoma kokios rūšies...

Po trejus metus trukusio planavimo, E. Skrolytė su mylimuoju pristato „naujus savo namus“ (27)

Praeivių žvilgsnius Vilniaus centre jau kelias savaites traukia didžiulius langus papuošęs žodis...