Pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę 5 proc. rinkimų kartelę peržengusių partijų sąrašų lyderiai aptarė pirmojo turo rezultatus ir tai, ko tikėtis po dviejų savaičių. „Lietuvos politikos forume“ taip pat dalyvavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Darbo partijos sąrašo lyderis Vigilijus Jukna, „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų“ partijos sąrašo lyderis, premjeras Saulius Skvernelis ir „Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
TS-LKD siūloma plati koalicija – kas tai?
„Pagrindinė mintis buvo ta, kad mes telktume partijas, kurioms yra svarbios tam tikros vertybės. Ne tik sprendimai, apie kuriuos daug diskutavime debatuose <...>, bet taip pat ir tos vertybės, kurioms pareigos mes pasigedome. Visų pirma, tai kalbame apie pagarbą žodžio laisvei, teisės viršenybei, demokratiniams principams, kuriuos mes, kaip europietiška valstybė turėtume puoselėti. Mintis labiausiai tokia ir būtų, kad visos politinės jėgos, kurios norėtų pasirašyti už sprendimus mums svarbiausiose srityse ir už šitų vertybių puoselėjimą, palaikymą ir gynybą atskirais atvejais, kai tai yra reikalinga. Tai ir galėtų būti tokio sutarimo sudėtinės dalys.“ – sakė I. Šimonytė.
Nors šansai formuoti centro kairės koaliciją yra labiau teoriniai, S. Skvernelis kol kas neatmetė tokios galimybės: „Viskas yra realu, kol nepasibaigė antrasis turas. <...> Šiandien turime tokią situaciją, kai keliais mandatais pirmauja dešinioji pusė, bet antrame ture dar matysime, kaip žmonės balsuos.<...> Manau, tikrai nebus taip, kad vien TS-LKD vienmandatėse šimtu proc. laimės, ar LVŽS. Gerai, kad mums, galimiems partneriams, tarpusavio kovos nėra daug, tik kelios apygardos.“
Kas ką parems antrame ture?
Lietuvos socialdemokratų partija valdyboje pirmadienį aptardama rinkimų rezultatus, kalbėjo ir apie tai, ką kvies palaikyti antrame rinkimų ture tose vienmandatėse, kur patys socialdemokratai nesivaržys. Pasak partijos pirmininko, viskas gan paprasta ir elementaru – kairieji rems kairiuosius ir priims tokią pačią paramą. LSDP kovos 12-oje vienmandačių.
„Pagalbos siūlymus iš kairiųjų priimame. <...> Visiškai natūralu, jos centro kairės buvę kandidatai ir partijos grupuojasi, telkiasi, mėgina sutelkti kairiųjų pažiūrų rinkėją tam, kad Seime būtų daugiau kairiųjų pažiūrų Seimo narių.<...> Yra 12 vienmandačių, einame ir laimime. Ten kur santykis su kolegomis valstiečiais, tai ten jau kažkaip išsiaiškins vietoje. Tokios yra trys. O kur santykis su dešiniosiomis partijomis, tai be jokios abejonės būriuojasi ir telkia kairį rinkėją centro kairiosios partijos. “ – sakė G. Paluckas.
Darbo partijos sąrašo lyderis J. Jukna sakė, kad kol kas konkrečiai partijoje nekalbėjo apie kitų partijų ir kandidatų palaikymą, bet tą padarys artimiausiu metu partijos prezidiume.
Liberalų sąjūdžio pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen nuomone, kol kas anksti kalbėti apie savaime suprantamą bendradarbiavimą tarp konservatorių ir Liberalų sąjūdžio, nes partija yra savarankiška ir dar tikisi gero partijos pasirodymo antrajame rinkimų ture, kur dėl vietų Seime jie varžysis 9 vienmandatėse. Iš jų - net šešiose susitiks su konservatorių atstovais.
„Būtų normalu iki antrojo turo kalbėtis, tačiau dėl susitarimų kol kas negaliu pasakyti. Partijos valdyboje tarsimės, ar reikšime palaikymą kažkokiai kitai partijai ar politinei jėgai. Tą darysime už kelių dienų, artimiausiu metu.<...> Neatmetu galimybės, kad tais atvejais kai TS-LKD konkuruoja su Laisvės partija, mes liksime neutralūs, bet tai priklauso ir nuo konkrečių asmenybių, skyrių, miestų ir pan.“ – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ką parodė rinkimų pirmasis turas?
Kalbėdami apie tai, kokią žinią pasiuntė rinkėjai, visi diskusijos dalyviai sutiko, kad rinkėjai aiškiai pasisakė, kad nori pokyčių.
„Šie rinkimai parodė, kad mūsų visuomenė yra kitokia, nei interpretuoja kai kurie žmonės viešojoje erdvėje, ar politikai Seime. Žmonės nori pozityvios politikos, nori kalbėti apie ateitį, mažiau gilinti į tai, kas buvo praeityje. Taip pat rodo, kad visuomenėje pradeda dominuoti ne tik materialių gėrybių poreikis, kuri svis dar svarbus, tačiau ir postmaterialių vertybių, tokių, kaip pagarba žmogaus teisėms, švietimas, kaip prioritetas.<...> Aš norėčiau, kad šioje technokratinėje diskusijoje, kas ką pritrauks ir palaikys, nepamestume politikos turinio ir prioritetų.“ – sakė daug ką rezultatu nustebinusios Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė.
„Pirmiausia, tai Lietuvoje nėra vietos tai politikai ir darbotvarkei, kuri yra nukreipta į amžiną kovą su kažkokiomis imperializmo, globalizmo ir panašaus – izmo užmačiomis. Tikrai turime kartelę praėjusias tradicines partijas, plius laisvės partiją , kuri pasiekė puikų rezultatą šiuose rinkimuose.<...> Daug partijų liko už brūkšnio, kurios turėjo labai radikalią darbotvarkę daugeliu klausimų. <...> Vis dėl to rinkėjai pasiilgo šiek tiek kitokios politikos.<..> Galima čia mėtytis kirviais ir bandyti aiškinti, aks yra Lietuvos priešas, bet niekas nesame Lietuvos priešas ir norime Lietuvai gero. Gal tik skirtingai suprantame, kaip tą gerą pasiekti.“ – sakė I. Šimonytė.
„Rinkėjai parodė, kad jie nori pokyčių.<...>Mane asmeniškai tai džiugina. Manau, kad atėjo laikas šiek tiek kitokiai politikai. Dabar tai yra tik tarpinis rezultatas. Už poros savaičių matysime, kaip susidėlioja labai svarbi dėlionės dalis<..> ir matysime, ar tie pokyčiai įvyks“ – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Yra toks posakis „duonos ir žaidimų“. Tai kai duonos klausimas išspręstas, atsiranda poreikis kažkam kitam. <...> Yra dalis Lietuvos, kuri sočiai ir ramiai gyvena, nori pokyčių, kitokių prioritetų. Rinkimų rezultatai parodė, kad esame nevienodi ir tai labai gerai. Dabar tik vėl klausimas, kaip mes tuos skirtingus interesus ir prioritetus suderinsime. Nieko keisto, tragiško ar blogo neįvyko.“ – sakė S. Skvernelis.
Darbo partiją rinkimų rezultatai džiugina. Pasak jų sąrašo lyderio, tai nėra joks atsitiktinumas, o labiau darbo rezultatas.
„Darbo partijai tai yra sėkmė ir ji atėjo ne atsitiktinai. Labai atsakingai rengėme partijos programą, subūrėme kompetentingą komandą jai įgyvendinti, išrinkome patį geriausią kandidatą į premjerus – Viktorą Uspaskich ir tą deklaravome nuo pat pradžių.“ – kalbėjo V. Jukna.
Kur kas liūdnesni šie rinkimai socialdemokratams, kuriuos dalis rinkėjų greičiausiai iškeitė į Darbo partiją. Vis dėl to partijos pirmininkas sakė matantis šviesią socialdemokratų ateitį.
„Mes pastaruosius ketverius metus žengiame atsinaujinimo keliu, tai ne tik yra vertybės, prie kurių socialdemokratams reikėjo grįžti per šį laikotarpį, bet taip pat tai yra ir rinkėjų bazės išplėtimas.
Akivaizdu, kad esame spaudžiami iš abiejų pusių (Darbo partijos ir LVŽS – red. past.). ir kolegos iš Darbo partijos pasirodė labai gerai kaimiškose teritorijose, regionuose, kur mes paprastai būdavome stiprūs. Tai ir demonstruoja Lietuvoje egzistuojančią didelę socialinę atskirtį, kai žmonės dėl pažado, dėl geresnio gyvenimo <..> renkasi balsuoti.<..> Aš esu didelis optimistas ir tikiu socialdemokratų ateitimi.“ – sakė G. Paluckas.
A. Armonaitė spėliojo, kad ko gero dažnas jaunas, pirmą kartą balsuojantis rinkėjas šįkart rinkosi Laisvės partiją, tačiau čia pat pridūrė, kad jų partijos sėkmę rinkimuose lėmė ir tai, jog partija pasiūlė ilgalaikį ambicingą planą. „Mes dažnai galvojame apie vidurkius – ES vidurkis toks ir anoks. Ambicijų norėtųsi turėti. Taip, ne viskas iš karto, ne viskas šiandien, tačiau reikia turėti planą. Laisvės partija pasiūlė programą 10-čiai metų, ką įvertino ir TSPMI profesoriai. Tai man atrodo, kad tos perspektyvos pažiūrėjimo, savęs suradimo politiniame kelyje perspektyvos žmonės taip pat norėjo.“ – kalbėjo A. Armonaitė.
Laidoje taip pat diskutuota apie Laisvės partijos prioritetus ir tai, kaip jie derėtų su TS-LKD vertybinėmis nuostatomis, jei partijos nuspręstų eiti į koaliciją.
„Jei apskritai toks pokalbis būtų, būtų sudėtinga, bet žiūrėsime po finalų, po tų 12-os antrų turų, kuriuos mes turėsime su Tėvynės sąjunga.<..> Prioritetai būtų švietimas, žmogaus teisės<..> ir tie ekonominiai dalykai.<...>Tėvynės sąjunga dabar yra susipozicionavusi, kaip ekonominės kairės partija, tai reikėtų žiūrėti, aks kairuoliško būtų pasiūlyta ir koks mūsų santykis su tuo. Mes esame klasikinė liberali organizacija, kuri pasisako už darbo vietą sau ir kitam kuriantį žmogų ir daugiau laisvės jam.“ – savo prioritetus vardijo A. Armonaitė.