Anot ministrės, pastaruoju metu girdima pasipiktinimų dėl galimybių paso, tačiau jei jis būtų atšauktas, susirgimų atvejams toliau augant, tektų įvesti karantiną.
„Tikslas yra visomis priemonės siekti, jog Lietuvoje nebūtų karantino, kad nereikėtų uždaryti veiklų, riboti verslų darbo laiko ir kitų dalykų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.
„Griežtesni apribojimai esant galimybių pasui, galbūt dar jų ir bus, aš neatmetu. Tokių, kur reikėtų laikytis didesnių atstumų, aukštesnių higienos reikalavimų, tvarkingai užsidėti kaukę, o ne ant smakro.
Jie išliks ir jie reikalingi, jie yra būtini“, – pridūrė ji.
Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse, kuriose gyventojai aptarnaujami be galimybių paso, įsigaliojo papildomas reikalavimas užtikrinti minimalų 30 kv. metrų prekybos plotą vienam klientui arba vienu metu aptarnauti tik vieną žmogų.
Vaistinėms tokią tvarką sukritikavus, A. Armonaitė teigė, kad dėl ploto užtikrinimo vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija konsultuojasi ir planuoja pokyčius.
Armonaitė: neįsivaizduoju Vyriausybės, kuri pandemijos metu mėgintų dirbtinai neskiepyti savo žmonių
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jai buvo apmaudu išgirsti šalies vadovo Gitano Nausėdos mintį, jog skiepijimo tempai šalyje galbūt galėjo būti tikslingai sulėtinti. Pasak jos, mintys sąmoningai neskiepyti pandemiją išgyvenančios šalies gyventojų galėtų kilti tik diktatūrinės šalies valdžiai. Ministrė akcentuoja, kad siekiant spręsti su COVID-19 kylančius iššūkius, jos komanda dirba itin sunkiai, todėl tokie prezidento žodžiai yra „labai neteisingi“.
„Būdama Vyriausybės nare ir dirbdama toje ministerijoje, kuri buvo viena iš tų, kuri dalyvauja pandemijos valdyme, man, tiesą sakant, yra apmaudu tai girdėti. Nes žmonės dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, kai kurie iš jų nemato dienos šviesos ir galvoti, kad kažkas specialiai gali to nedaryti, yra labai neteisinga“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė įsitikinusi, kad jokios demokratinės šalies Ministrų Kabinetui net nekiltų idėja sąmoningai lėtinti šalies gyventojų vakcinacijos tempus.
„Tiesą sakant, neįsivaizduoju pasaulyje Vyriausybės, kuri globalios pandemijos metu mirštant žmonėms, žmonėms gulint intensyvios terapijos skyriuose, bandytų kažkaip dirbtinai neskiepyti savo žmonių. Gal kažkokia diktatūra, kažkur toli ir galėtų sugalvoti tokį dalyką, bet tikrai ne Europos Sąjungos šalis, kuri jau buvo išgyvenusi gana sunkų karantiną“,- tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda praėjusį ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas teigė, kad prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams praėjusią savaitę komentavo G. Nausėda.
Vėliau Prezidentūra patikslino šalies vadovo išsakytą mintį. Išplatintame komentare akcentuota, kad, prezidento vertinimu, būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui. Prezidentūra taip pat pažymi, kad kritiškai svarbiais mėnesiais buvo visos galimybės užtikrinti efektyvius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją, kurti pozityvias paskatas gyventojams.