„Anksčiau eidavau apsipirkti į parduotuves, bet dabar internetu užsisakau net pietus”, – ketvirtadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje teigė arkivyskupas.
Paklaustas, ar dar ne laikas kalbėti apie kunigų santuokas, G. Grušas sakė jog pats vienu metu buvo rimtai galvojęs apie santuoką, tačiau sąmoningai pasirinko celibatinės kunigystės kelią.
„Teko mokytis seminarijoje, kuri buvo skirta dvasininkams, vėliau suvokusiems savo pašaukimą. Ten buvo ir iš Anglikonų bažnyčios perėjusių kunigų, o šioje bažnyčioje yra ir susituokusių kunigų, ir gyvenančių celibate. Pasirodė, kad tie, kurie gyvena santuokoje, svajoja apie pilną atsidavimą celibatinei kunigystei, o tie, kurie celibate, galvoja apie santuokinę. Dažnai atrodo, kad kaimyno žolė žalesnė”, – juokėsi studijų metus prisiminęs ganytojas.
Paklaustas, kokios iki šiol eitos pareigos buvo arčiausiai širdies, dvasininkas sakė iki šiol neturėjęs pareigų, kuriomis nesidžiaugė.
„Būdamas seminarijos rektoriumi gavau patirti tą tėvišką ryšį, kuris yra kunigiško pašaukimo centre. Manau, kad dabartinis ganytojiškas darbas dar labiau padės tą išgyventi”, – sakė DELFI svečias.
20 metų Lietuvoje
Klausiamas apie buvimo išeivijos lietuviu privalumus ir trūkumus, arkivyskupas negalėjo vienareikšmiškai atsakyti.
„Žinoma, tai ir privalumas, ir trūkumas. Aš atsinešu daugybę patirčių iš savo gyvenimo užsienyje, bet Bažnyčios ir visuomenės išgyventus sunkumus stebėjau iš šalies. Vis dėlto, jau 20 metų esu Lietuvoje ir, manau, kad per tą laiką tiek aš tapau savas, tiek Lietuva ir Lietuvos žmonės man tapo labiau savi”, – sakė nuo antradienio Vilniaus arkivyskupo pareigas pradėsiantis eiti dvasininkas.
Netiki, kad žemė 6000 metų senumo
DELFI skaitytojas klausė, ar arkivyskupas tiki Biblijine žemės sukūrimo istorija, kad žemei yra 6000 metų, kad žmonės gyveno drauge su dinozaurais ir kad Nojus visus žemės gyvūnus sutalpino į vieną laivą?
G. Grušo žodžiais, Bažnyčios supratimas apie šv. Raštą yra daug kompleksiškesnis ir subtilesnis nei pažodinis skaitymas.
„Kaip ir poezija išreiškia gilią tiesą, bet nebūtinai pažodžiui, taip ir šv. Rašto tekstai atskleidžia tiesą, tačiau kad Žemė yra 6000 metų senumo, tikrai netikiu”, – sakė arkivyskupas.
Abejojo Dievo buvimu
Besidomintiems, ar tikrai niekada nesuabejojo Dievo buvimu, ganytojas pripažino, jog abejonių yra buvę, tačiau jam Dievas visada buvo labai arti.
„Tikėjimo kelionėje kažkokiu momentu visada būna abejonių. Ypač kai užgriūna sunkumai ir nesėkmės. Tačiau sunkumuose gal ir labiausiai patirdavau Dievo artumą”, – sakė DELFI svečias.
Norintiems sužinoti, kokie pokyčiai laukia Vilniaus arkivyskupijos, kokie žmonės dirbs kurijoje, kokių darbų pirmiausia imsis, arkivyskupas kartojo: iš pradžių norėsiu susipažinti su situacija.
Ingresas per Jurgines
Arkivyskupas G. Grušas naujas pareigas pradės eiti po iškilmingo ingreso Šv. Mišių, kurios vyks Šv. Jurgio, Vilniaus arkivyskupijos globėjo šventėje, balandžio 23-osios vidurdienį, Vilniaus Arkikatedroje.
DELFI primena, jog arkivyskupas G. Grušas gimė 1961 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone, JAV.
Augdamas lietuvių šeimoje, įsitraukė į tautinę ir katalikišką išeivių veiklą. Aktyviai dalyvavo Los Andželo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos gyvenime, Ateitininkų federacijos veikloje, 1983–1987 m. buvo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys.
Prieš stodamas į seminariją baigė matematiką ir informatiką Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), dirbo IBM korporacijoje. Dvasines studijas pradėjo Pranciškonų universitete Steubenville, Ohajuje, vėliau dvejus metus mokėsi Romoje, Popiežiškojoje Šv. Bedos kolegijoje.
1992 m. Vilniuje buvo įšventintas diakonu ir paskirtas Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi. Grįžęs į Romą, tęsė studijas gyvendamas Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, teologijos bakalauro laipsnį įgijo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete.
Bažnytinės teisės daktaras
1994 m. birželio 25 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupo A. J. Bačkio įšventintas kunigu. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi. 1997 m. grįžęs į Romą tęsė studijas Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, kur 2001 m įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 2001–2003 m. buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, dėstė kanonų teisę. Nuo 2002 m. eina Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.
Pastarąjį dešimtmetį buvo Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos narys ir konsultorius, vadovavo komisijai, rengiančiai lietuvišką Kanonų teisės kodekso redakciją. Nuo 2006 m. – Ateitininkų federacijos Dvasios vadas. Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos tarybos narys, leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“ valdybos pirmininkas, išeivių organizacijos „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ valdybos vicepirmininkas. Šventojo Tėvo kapeliono, monsinjoro, titulas vyskupui G. Grušui buvo suteiktas 2003 m.
Moka keturias kalbas
2010 m. liepos 2 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI monsinjorą Gintarą Grušą paskyrė Kariuomenės ordinaru. Vyskupas nominantas buvo konsekruotas 2010 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje. 2011 m. spalio 26 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos nariu ir LVK Švietimo komisijos pirmininku.
2013 m. balandžio 5 d. Popiežius Pranciškus paskyrė jį Vilniaus Arkivsykupu Metrolpolitu.
Arkivyskupas G. Grušas moka lietuvių, anglų, italų ir prancūzų kalbas.