Šios kolonos yra svarbios bima vadinamos sakyklos dalys. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą trečiadienį.

„Mes atrodome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų. Ankščiau šios kolonos siekė net 9 metrus. Atidengta vieta yra ypatinga – būtent čia pamaldų metų stovėdavo rabinas“, – pranešime cituojamas archeologinių tyrimų vadovas Jonas Seligmanas.

Atliekant kasinėjimus aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.

Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai tęsis iki liepos 19 dienos. Po to archeologinių tyrimų eiga bus pristatyta vilniečiams ir miesto svečiams, vyks pažintinės ekskursijos.

Atrastų kolonų pagrindai atpažinti iš turimų Sinagogos nuotraukų.

Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai prasidėjo 2011 metais. Pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o praėjusių metų liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį maldos namų grindų ir dalį bimos.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja sutvarkyti Didžiosios sinagogos aplinką. Jau baigiamas rengti Žydų istorinės gatvės atkūrimo ir sutvarkymo techninis projektas.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Lietuvos sostinei Šiaurės Jeruzalės vardą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis.