aA
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Seimo nario susiliejimas su verslu yra nacionalinė grėsmė, parlamentinė Etikos ir procedūrų komisija paskubėjo užtikrinti, kad verslų ar pareigų neatsisakiusių politikų tarp išrinktųjų nėra.
© DELFI montažas

DELFI pasidomėjo Seimo narių deklaracijomis – jos atskleidžia, kad su sąsajų su verslu, taip pat – žemės ūkio veikla tiesiogiai ar per artimuosius iki šiol turi dalis parlamentarų, priklausančių ne tik valdantiesiems.

Kaip DELFI teigė konstitucinės teisės žinovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, verslininkams nėra draudžiama kandidatuoti į Seimą, taip pat – politikams nėra draudžiama turėti nuosavybės ir gauti iš jos naudos. Tačiau patekęs į Seimą toks asmuo turi nutraukti darbinę veiklą privačioje įmonėje ir perleisti jos valdymą kitiems asmenims.

Be to, pasak V. Sinkevičiaus, Seimas dar prieš keliolika metų, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, turėjo numatyti mechanizmą, kaip būtų galima patikrinti kiekvienu individualiu atveju, ar parlamentaro veika nėra verslas, kuriuo siekiama pelno.

„Jau 14 metų praėjo, bet Seimas nieko nepadarė ir vargu, ar padarys. Intereso yra visose pusėse – ir valdančiųjų, ir opozicijos. Nes turbūt yra ne vienas žmogus, kuris, nors formaliai ir perleidęs savo verslą ar advokatams, ar artimiesiems, bet faktiškai pats vykdo tą veiklą“, – sakė jis.

Ragino politikus apsispręsti

Antradienį transliuotame interviu „Žinių radijui“ prezidentė D. Grybauskaitė, atsakydama į klausimą, ar dabartinė politinė situacija, kai Seime dominuojančios politinės jėgos vadovas yra verslo savininkas, leis parlamentui nubrėžti naujas taisykles mažinant nederamą verslo poveikį politikai, teigė, jog versle dalyvaujantys politikai turėtų „labai rimtai pagalvoti“, ar likti Seime.

Pasak šalies vadovės, kai kurie Seimo nariai vykdo verslą, o dalis jų tai daro užslėptai. „Matome Seimo narius, kurie vykdo verslą ar atvirai, ar užslėptai, o tai jau yra galimai Konstitucijos pažeidimas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Taip ji kalbėjo įsisiūbavusio politinės korupcijos skandalo kontekste. Praėjusį pirmadienį į viešumą patekusi Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija politikų ir verslo santykius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atskleidė, kad koncernas „MG Baltic“ per pastarąjį dešimtmetį, tenkindamas savo interesus, darė poveikį šalies politinei sistemai per jo iniciatyva įsteigtą Liberalų sąjūdį, taip pat – per kai kuriuos kitoms partijoms priklausančius politikus bei susijusius asmenis.

„Todėl manau, kad ši visa istorija taip pat tiesiogiai liečia ir dalį, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus, kurie turi labai rimtai pagalvoti, ar likti Seime“ – pridūrė prezidentė.

Tuo metu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkė Rita Tamašunienė antradienį sakė negalvojanti, kad Seime yra verslus valdančių politikų, nes visi jie „yra įspėti, kad jie negali būti net priimančiose sprendimus institucijose, taip pat turi perduoti įgaliojimus savo kaip įmonės vadovo kitiems – ar šeimos nariams, ar patikėti įgaliojimą kitiems asmenims“.

Karbauskis: bandoma atitraukti dėmesį

Daugiausia vietų Seime turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja „Agrokoncerno“ savininkas Ramūnas Karbauskis. Tik išrinktas į Seimą, jis žiniasklaidai sakė nematantis prasmės atsisakyti arba laikinai giminaičiams perleisti valdomų įmonių akcijas.

„Ką tai pakeistų? O jūsų požiūris į mane ar pasikeistų, jei perleisčiau savo akcijas tėčiui arba broliui? Tikriausiai nepasikeistų. Dėl to manau, kad tas reikalavimas yra niekam netaikomas Lietuvoje“, – tuo metu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo LVŽS lyderis.

Vėliau kilus klausimams dėl „Agrokoncerno“ veiklos, R. Karbauskis praėjusių metų kovą neturtines teises į koncerno valdymą perleido advokatui Evaldui Valčiukui. Tai reiškia, kad politikas formaliai nedalyvauja koncerno valdyme, tačiau toliau išsaugo savo turtines teises, tai yra, akcijas.

Antradienį komentuodamas prezidentės pasisakymą, R. Karbauskis BNS teigė, kad mesdama šešėlį valdantiesiems D. Grybauskaitė bando nukreipti dėmesį nuo politinės korupcijos bylos.

„Aš suprantu, kad prezidentė įsijungė į žaidimą, kai bandoma abejonėmis, kaltinimais nukreipti dėmesį nuo to, kas yra politinės korupcijos skandalas, ir kuriame pati prezidentė tiesiogiai dalyvauja“, – sakė R. Karbauskis. Taip jis užsiminė apie anksčiau paviešintą šalies vadovės ir kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusio buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą elektroniniais laiškais.

Kainuoja postus ir reputaciją

Verslų, tiesa, gerokai mažesnių nei R. Karbauskis, savo rankose ar per susijusius asmenis turi ir kiti parlamentarai.

Balandžio viduryje iš žemės ūkio ministro pareigų teko trauktis „valstiečiui“ Broniui Markauskui. Koją jam pakišo šeimos ūkininkavimo aplinkybės: paaiškėjo, kad ministro motinos Sofijos Markauskienės ūkis dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo, už tai gaudamas ES išmokas. B. Markauskas neneigė talkinęs garbaus amžiaus mamai, tuo pačiu tvirtino finansinės naudos negaudavęs, bet posto išsaugoti tai nepadėjo.

Dėl šeimos verslo apkaltos grėsmė yra pakibusi virš LVŽS koalicijos partnerių socialdarbiečių frakcijos Seime seniūno pavaduotojo Artūro Skardžiaus galvos. Apkalta politikui inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo, Seime proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus.

Pasak parlamentinės Antikorupcijos komisijos, A. Skardžiaus šeimos nariai dalyvauja energetikos versle, o Specialiųjų tyrimų tarnyba komisijai yra pareiškusi, kad parlamentaro teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų.

Artūras Skardžius
Artūras Skardžius
© DELFI / Domantas Pipas

Dėl valdyto verslo su teisėsaugininkais buvo susidūręs ir vienu turtingiausių Seimo politikų laikomas „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. Praėjusių metų pradžioje įmonė „Biržų žemtiekimas“, kuriame V. Rinkevičius jau buvo tik mažasis akcininkas, buvo atsidūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), atlikusios tyrimą dėl bandymo pasisavinti europinę ir Lietuvos biudžeto paramą – 4 mln. eurų.

Tuo metu skelbtais Registrų centro duomenimis, „Biržų žemtiekimas“ turėjo 22 akcininkus, tarp jų buvo ne tik V. Rinkevičius, bet ir jo žmona bei sūnus. Pats V. Rinkevičius iki 2016 lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą, ėjo bendrovės valdybos pirmininko pareigas.

V. Rinkevičius DELFI teigė šiu metu su „Biržų žemtiekimu“ nebeturintis nieko bendro – valdytą akcijų likutį pardavęs praėjusią žiemą. Įmonę turi jo žmona, ilgus metus vadovaujanti bendrovei „Žydruva“. Taip pat žmonai perleistas ir politiko ūkio valdymas.

„Bet jei yra reikalaujama, kad Seimo nariai neturėtų verslo, reikėtų keisti Lietuvos Konstituciją, apriboti galimybes verslininkams kandidatuoti“, – piktinosi politikas.

Jis stebėjosi ir kilusiomis aistromis dėl Seimo narių galimybės valdyti ūkininkų ūkius. „Teko apvažiuoti beveik visas Europos Sąjungos šalis. Ten politikai su pasididžiavimu pasakoja, kaip dirba savo ūkiuose“, – tvirtino jis.

Nenugalima žemės trauka

Su žemės ūkiu iki šiol yra susijęs Seimo Kaimo reikalų komitetui vadovaujantis „valstietis“ Andriejus Stančikas. Iki Seimo rinkimų jis vadovavo Lietuvos Žemės ūkio rūmams, buvo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, žemės ūkio kooperacinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas.

Kaip rodo A. Stančiko deklaracija, jis iki šiol yra bendrovių „Pieno gėlė“ bei „Šarkiai“ narys. Jo turimą ūkį pagal įgaliojimą valdo sūnus.

Klausiamas, ar jo negalėtų paliesti prezidentės raginimas pagalvoti, kuo labiau nori būti – politiku ar verslininku, A. Stančikas nutęsė: „Ką aš žinau“.

„Kartais pradedi galvoti, kad iš tikrųjų ir taip blogai, ir taip, ir su tuo susietas, ir su kitu. Tai kas Seime gali būti? Praktiškai žmogus nuo konteinerio, kuris nieko neturi, nieko nežino, niekam nepriklauso ir niekas jam įtakos nedaro“, – ironizavo politikas.

Dar prieš metus, 2017-ųjų birželį, Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nagrinėjo Seimo „ūkininkų“ klausimą. Tuo metu parlamento etikos sargai nutarė, kad penki Seimo nariai, laiku nedeklaravę turintys ūkius, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir Politikų etikos kodeksą.

Kaip tokie buvo įvardinti „valstiečiai“ B. Markauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis ir Audrys Šimas bei liberalas Juozas Baublys. Tuo metu „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Petras Nevulis, Juozas Rimkus, V. Rinkevičius ir A. Stančikas, komisijos nuomone, neprasikalto, nes ūkius laiku deklaravo ir jų valdymą perdavė.

Verslų nevaldo, bet paskolas iš jų gauna

Nemalonumai dėl verslo problemų buvo ištikę ir LVŽS frakcijos Seime narį Justą Džiugelį, iki parlamentaro karjeros valdžiusį apie 10 įvairių bendrovių. Šiuo metu parlamentaro deklaracijoje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nurodoma, kad jis yra informacinių technologijų įrangos didmeninę bei mažmeninę prekybą plėtojančios bendrovės „ETS LT“ akcininkas. Anksčiau šiai įmonei jis ir vadovavo.

J. Džiugelis savo interesų deklaracija atskleidžia, kad su „ETS LT“ politiką sieja ir paskolos. Dar 2012 metais, kai „ETS LT“ tik buvo įsteigta, jis iš savo įmonės gavo daugiau kaip 36 tūkst. eurų paskolą, po metų – 13 tūkst. eurų, 2014-aisiais – 58,5 tūkst. eurų paskolą. Kadangi deklaracijos grafos apie sandorio pabaigos datą neužpildytos, o to daryti nereikia tokiu atveju, jei sandoris nepasibaigęs, galima daryti išvadą, kad paskolos dar negrąžintos.

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
© DELFI / Karolina Pansevič

Ūkio ministro posto dėl šeimos verslo aplinkybių dar 2011 metais neteko dabartinis Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Dainius Kreivys. Tuo metu paaiškėjo, kad ES lėšos buvo skirtos ministro motinos iš dalies valdomai įmonei „Specializuota komplektavimo valdyba“, su partneriais laimėjusiai du sostinės mokyklų renovavimo konkursus. Renovacijos reikalingumą savo parašu patvirtino D. Kreivys.

Įmonę tuometinio ministro motina valdė, nes D. Kreivys jai buvo perleidęs akcijas. 2012 metais jis, jau neidamas politinių pareigų, susigrąžino anksčiau motinai parduotas Vilniaus verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ (buvusi „Stamija“) akcijas: ši įmonė iš dalies valdo „Moki-Veži“ tinklo operatorę bendrovę „Makveža“, didmeninės prekybos statybinėmis medžiagomis bendrovę „Specializuota komplektavimo valdyba“, statybų vystymo įmonę „Statybų gausa“, statybinių medžiagų gamybos įmonę „Silikatas“ bei su pastarąja susijusią bendrovę „Silikato karjeras“.

Kaip matyti iš politiko deklaracijos, bendrovės „Catus“ akcininkas D. Kreivys yra ir šiuo metu. Praėjusiais metais, būdamas Seimo nariu, jis iš „Catus“ gavo 100 tūkst. eurų paskolą. VTEK deklaracijoje nurodoma, kad konservatorius ją turėjo gražinti iki šių metų gegužės 1-osios.

„Aš savo verslo nevaldau. Mano deklaracijoje nurodoma, kad esu akcininkas. O „Catus“ yra motininė bendrovė, kuri neturi nieko, tik akcijas kitų įmonių. Kitose įmonėse yra valdybos, administracijos ir kiti dalykai. Aš nieko nevaldau“, – sakė konservatorius.

Klausiamas apie antradienį nuskambėjusį prezidentės pareiškimą, D. Kreivys sakė, jog reikėtų skirti keletą dalykų.

„Akcijų turėjimas ir pasidomėjimas, kaip sekasi įmonei, nes tu, kaip akcininkas, rūpiniesi savo turtu, neturi nieko bendro su tuo, kas yra „koncerno partija“. Tai skirtingi dalykai, kuomet realiai per įvairius instrumentus finansuojama politinė kampanija, ar tai būtų festivaliai, ar laikraščiai. Tai skiriasi nuo to, kai turi akcijų, bet įmonė veikia sau, o Seimo narys – sau. Akcininkų mes turime ne vieną dešimtį Seime“, – kalbėjo konservatorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (11)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (3)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (176)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (19)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (60)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (8)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (188)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (356)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...

Raudonuoju kilimu žengusios žvaigždės pažėrė idėjų, kaip rengtis šventiniam vakarui

Nors šįmet jubiliejinė, dešimtoji, „Governors Awards“ ceremonija buvo trumpesnė, šventinius...