Apie tai buvo kalbama pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“.
„Šeimų maršo“ perspektyvos
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sakė manantis, kad „Šeimų maršo“ judėjimas yra truputį išsikvėpęs.
„Bet dalykai arba temos, kurias jie liečia, išlieka aktualios rinkėjams. Kadangi pats judėjimas šiek tiek susikompromitavo dėl įvairių žmonių buvimo ir bendrai neapibrėžtumo – kas ten kam priklauso, kokie yra vadovai, kokia jų reputacija, tai šie visi klausimai sukėlė daug abejonių žmonėms. Dėl to jie tiesiog nesimobilizuoja, nes nepasitiki“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė A. Lašas.
Jo teigimu, kai kurie „Šeimų maršo“ keliami klausimai yra visuomenei vis dėlto svarbūs – tema, susijusi su Stambulo konvencija, pandemijos valdymo, šeimos rolės, bažnyčios vaidmens niuansai.
„Aš manau, kad jie niekur nedingo. Mūsų vis tiek visuomenė yra pakankamai konservatyvi tam tikrais atžvilgiais vertybių prasme ir dėl to kai kurie dalykai, kurie ateina iš Vyriausybės, susikerta su visuomenės dominuojančiomis vertybėmis“, – sakė politologas.
Ši trintis, pasak A. Lašo, turi potencialą protestams, nors jis ir sumenkęs.
„Tiesiog dabar kai kurie dalykai ir Vyriausybėje šiek tiek nuėjo į antrą planą, nebėra apie tai tiek diskutuojama ar nėra kažkokių įstatymų pasiūlymų, kuriuos dabar spręstų. Dėl to dabar tas potencialas šiek tiek sumenkęs“, – paaiškino KTU Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.
Delfi apžvalgininko Vladimiro Laučiaus vertinimu, „Šeimų maršo“ judėjimo perspektyvos neatrodo labai šviesios ir įtikinamos.
„Bet protestinis potencialas Lietuvos visuomenėje dabar tikrai yra susikaupęs nemenkas. Pirmiausia – dėl pačių problemų, kurios nuo pat šios kadencijos pradžios egzistavo“, – sakė apžvalgininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visuomenę dirgino tai, kad, tuo metu nesugebant pilnai apsaugoti šalies sienų, tos sienos savotiškai buvo pradėtos statyti viduje, tarp savivaldybių, kai buvo uždrausta žmonėms laisvai judėti dėl COVID-19 pandemijos.
„Tai iš tikrųjų buvo drastiškas sprendimas. Aš jau nekalbu apie visas diskusijas dėl skiepų. Valstybė staiga parodė savo ribojančią ir baudžiančią kietą ranką tokioje situacijoje, kurioje tikrai kilo daug pagrįstų klausimų, ar ta ranka nepersistengė“, – sakė V. Laučius.
Antras nepasitenkinimo etapas, pasak jo, buvo šiemet, kai visuomenė priešingai – pasigedo valstybės įsikišimo – ten, kur buvo tikėtasi.
„Kalbu apie energetikos krizę ir infliaciją. Praėjusi vasara buvo turbūt paženklinta valstybės stoka daugelio žmonių sąmonėje, kai kylant kainoms ir gaunant sąskaitas už elektrą, žmonės laukė, kada gi valstybė imsis kažko konkretaus“, – teigė V. Laučius.
Visgi šis protestų potencialas, jo vertinimu, kol kas neturi formos, kaip galėtų realizuotis.
„Tos opozicinės partijos nemaža dalimi neatitinka tų lūkesčių, kuriuos turi tie protesto rinkėjai – nei S. Skvernelio vadovaujama opozicijos dalis, nei socialdemokratai nėra tos politinės jėgos, kurios galėtų politiškai imtis lyderystės ir iškelti šių protestinių nuotaikų vėliavą“, – sakė Delfi apžvalgininkas.
Dėl to, anot jo, žmonės, ieškantys išeičių, gali rasti vadinamųjų „gelbėtojų“ kažkur kitur.
„Bet ar tos paieškos bus sėkmingos, kol kas labai sunku pasakyti. Ką mes matome pagal paskutines apklausas, tai, kad opozicinių partijų reitingai tikrai nėra aukšti“, – pastebėjo V. Laučius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nei viena opozicinė partija nesugebėjo pasinaudoti visuomenės protestų potencialu ir reitinguose aplenkti valdančiuosius konservatorius.
„Tikėtina, kad tos protestinės susikaupusios nuotaikos ras kitokią išraišką, formą, jei tik atsiras tokia jėga – ar tai bus koks visuomeninis judėjimas, ar lyderis“, – sakė V. Laučius.
Ar Vėgėlė – naujasis „maršistų“ gelbėtojas?
A. Lašo vertinimu, naujasis „gelbėtojas“ gali tapti ir advokatas Ignas Vėgėlė.
„Tuos pirmuosius žingsnius I. Vėgėlės, kurie buvo, aš vertinčiau dvipusiškai. Iš vienos pusės, žmogus kaip ir gaudosi situacijoje, gali kalbėti, gali sutelkti, gali atspindėti žmonių rūpesčius. Iš kitos pusės, yra truputį ir konspiracinio ten visokio reikalo, kuris, aš manau, ir truputį kai kuriuos žmones atstumia“, – teigė politologas.
Jei I. Vėgėlė per daug „nenuvažiuos“ į konspiracinius reikalus, tada, pasak A. Lašo, jo potencialas bus didesnis.
„Žiūrint į reitingus, man įdomu tai, kad jis paima rinkėjus visų pirma iš dabartinio prezidento, tai jei jis eitų į prezidento rinkimus, tada ta dinamika būtų įdomi, nes jie konkuruotų abu dėl panašių rinkėjų“, – sakė KTU fakulteto dekanas.
Eksperto manymu, advokato I. Vėgėlės ambicija yra didesnė nei tiesiog būti išrinktam Seimo nariu.
„Galbūt kartu su prezidentu kažką telkti ir formuoti kažkokią jėgą? Aš nežinau, bet galbūt, nes kol kas prezidentas truputį, politiškai žiūrint, kabo ore – neturi stiprios atramos nei opozicijoje, nei pozicijoje. Galbūt čia kažkoks didelis planas, sunku man pasakyti“, – svarstė A. Lašas.
Politologas taip pat paaiškino, kad iki Prezidento rinkimų dar yra labai daug laiko, tad tikrai neaišku, ar I. Vėgėlė sugebėtų išlaikyti stiprų ir platų savo rėmėjų ratą.
V. Laučius pritarė, kad I. Vėgėlės ir G. Nausėdos rinkėjas iš tiesų yra labai panašus.
„Bet, ko gero, šiandien nėra tokios politinės jėgos, kurios bent jau gabalas su G. Nausėdos rinkėjais nepersidengtų, išskyrus Laisvės partiją, bet tai turbūt vienintelė partija, kurios visai su G. Nausėdos rinkėjais nesutampa“, – sakė apžvalgininkas.
Jo nuomone, I. Vėgėlė galėtų veikti kaip naujos partijos, palaikančios prezidentą ir oponuojančios tik dabartiniams valdantiesiems, lyderiu.
„Kol kas man susidaro įspūdis, kad jis ateis į politiką ir galbūt visai tikėtina, kad kurs politinę jėgą ar politinę partiją“, – pridūrė V. Laučius.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį žiūrėkite čia:
