E. Macronas vėl prakalbo apie V. Putino interesus
Kremliaus atstovai nuolatos tikina pasirengę deryboms dėl ugnies nuraukimo su Ukraina ir jos vadovus kaltina nenoru derėtis. Propagandos ruporai ir oficialūs Kremliaus atstovai transliuoja, kad Volodymyras Zelenskis esą reikalauja neįmanomo – išvesti kariuomenę, o sienas grąžinti į tas ribas, kurios buvo 1991 metais, o tik tada derėtis.
„Aš tik baisiausiame sapne regiu tai, kad Rusijai pavyks priversti Ukrainą derėtis tomis sąlygomis, kurias ji kelia: kad visos aneksuotos teritorijos liktų Rusijai. Apie tokias derybas negali būti nei kalbos“, – Ukrainos naujienų kanalui „ATR“ sakė Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis KGB veteranas, geopolitinių procesų analitikas Jurijus Švecas.
Tačiau kaip paaiškinti kartas nuo karto nuskambančius Vakarų šalių lyderių pareiškimus, kad jie pasirengę deryboms su Maskva, nors jos išankstinės sąlygos iš principo nepriimtinos teritorinį vientisumą atkurti siekiančiai Ukrainai?
Paskutinis toks pareiškimas nuskambėjo iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono lūpų, kai šis viešėdamas JAV susitiko su prezidentu Joe Bidenu.
Jis pareiškė, kad Vakarai turėtų pagalvoti, kaip išspręsti Rusijos saugumo garantijų poreikį, kad užbaigtų karą Ukrainoje.
„Tai reiškia, kad vienas iš esminių klausimų, kuriuos privalome spręsti – kaip visada sakė prezidentas (Vladimiras) Putinas – yra baimė, kad NATO artėja prie pat jos durų, ir ginklų, kurie gali kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – interviu Prancūzijos radijo stočiai TF1 sakė E. Macronas.
„Ši tema bus vienas iš klausimų dėl taikos, todėl turime pasiruošti, ką esame pasirengę padaryti, kaip saugosime savo sąjungininkes ir valstybes nares ir kaip suteiksime garantijas Rusijai, kai ji grįš prie derybų stalo“, – akcentavo E. Macronas.
Kalbėdami apie derybas Vakarų lyderiai siekia nuraminti rinkėjus
Vertindamas pasipiktinimo ne tik Ukrainoje sulaukusį Prancūzijos lyderio pasisakymą, analitikas J. Švecas pastebi, kad iš tiesų toks viešas kalbėjimas turi kelias prasmes ir toli gražu nereiškia, kad Vakarai ruošiasi išduoti Ukrainą.
„Supraskite, dėl vidaus politikos niuansų Vakarams taip pat reikia kalbėti apie derybas. Tam, kad nuraminti rinkėjus“, – pastebėjo J. Švecas.
Kalbėjimą apie derybas analitikas tiesiogiai sieja su artėjančia recesija, ekonomikos sąstingiu Europoje, nerimu dėl energijos išteklių kainų svyravimo bei jautria tema tapusių svarstymų, kaip pavyks išgyventi šią žiemą.
„Visuomenėje, tarp rinkėjų jaučiama įtampa, o ji daro įtaką valdžiai. Nes tam, kad tęstųsi parama Ukrainai, valstybių vadovai turi gauti pinigus iš savo parlamentų. O parlamentai turi užsitikrinti visuomenės palaikymą.
Žmonės, savo ruožtu, nori žinoti, ar tai tęsis be galo, ar egzistuoja kokia nors perspektyva, kad visa tai pasibaigs. Savaime suprantama, pasibaigs sėkmingai, pirmiausia – Ukrainai.
Todėl Vakarų lyderiams reikalingos kalbos apie tai, jog jie pasirengę deryboms“, – aiškino J. Švecas.
Viską paaiškina lakoniškas JAV lyderio pastebėjimas
Dekonstruodamas daug aistrų sukėlusį E. Macrono pasisakymą analitikas atkreipia dėmesį į tai, ką apie pasiruošimą derėti su Rusija pareiškęs JAV prezidentas J. Bidenas pasakė vėliau.
Šis akcentavo, kad derybos galėtų prasidėti, kai tik V. Putinas pademonstruos norą, kad jos sėkmingai pasibaigtų.
„JAV ir NATO šalių formulė tokia: tam, kad parodytų pasirengęs deryboms, V. Putinas privalo išvesti savo karius iš okupuotų teritorijų.
Reaguodamas į tai Dmitrijus Peskovas (Kremliaus atstovas – red.) pareiškė, kad (tokiomis sąlygomis – red.) jokių derybų nebus. Todėl, tai uždaras ratas, o viskas spręsis mūšio lauke“, – reziumavo KGB veteranas J. Švecas.
