aA
Trečiadienį Lietuvos radijo ir televizijos veiklą tyrusi Seimo komisija patvirtino išvadas. Greta nustatytų pažeidimų, kurie buvo padaryti iki 2017 metų, komisija balsavo ir už rekomendacijas, siūlymus, kaip reikėtų keisti LRT valdymą, valdymo priežiūrą ir reguliavimą.
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip suprasti Seimo komisijos rekomendacijas: kaip gerą valią ar šitaip užslėptus ketinimus tiesiogiai kontroliuoti LRT veiklą, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Indrė Makaraitytė klausė Seimo ir LRT veiklos tyrimo komisijos nario Virgilijaus Poderio, Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir LRT tarybos pirmininko, publicisto Liudviko Gadeikio.

– Pone Podery, pradėsiu nuo jūsų. Jūs esate komisijos narys, dirbote nuo sausio. Turbūt niekas nesiginčija, kad reikėtų, jog LRT dirbtų skaidriai, efektyviai ir mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi. Kada jūs pradėjote svarstyti, kad reikia keisti LRT valdymo organų skyrimo tvarką?

V. Poderys: Pagrindinės mintys, jeigu kalbame apie mane, ne apie visą komisiją, kilo dar pradėjus posėdžiauti, perskaičius teisės aktus ar reglamentus, įstatus. Įstatyme iš karto matėsi, kad tai nėra optimali struktūra, kokios paprastai yra akcinėse bendrovėse ir valstybės valdomose įmonėse. Buvo iš karto aišku.

– Jūs buvote tas diskusijų ir galiausiai tų gimusių rekomendacijų iniciatorius, ar ne?

V. Poderys: Buvau tarp tų.

– Pone Radzevičiau, mes galime kritikuoti visaip, kad galbūt LRT nėra efektyviai valdoma, bet kur slypi šių pasiūlymų esmė?

D. Radzevičius: Komisija turėjo išvadas dėl praeities ir pateikė siūlymų dėl ateities. Dėl praeities pasakysiu sąžiningai. Mano galva, jeigu tikrai norėjome pažiūrėti apskritai LRT problematiką, kas su LRT buvo sunkiausia ir blogiausia dėl finansų, ypač ta visa epopėja, prasidėjusi nuo 1996 m. Atvirai kalbant, didžioji problema buvo net ne vien tai, kaip išleidžiami pinigai: skaidriau, mažiau, skaidriau. Apskritai jų skyrimo tvarka daugybę metų kėlė daugiausia klausimų ir mes žinome, kad vos prieš porą metų susitvarkė. Pinigų efektyvus panaudojimas, mano galva, tikrai nieks nesiginčija, kad reikia nuolatos ir dar daugiau skaidrumo. Didysis iššūkis yra tai, ką jūs minėjote, pasiūlymai ateičiai. Ką reikia daryti, kad tai būtų patikimas, geras visuomeninis transliuotojas. Aš čia truputėlį su gerbiamu Virgilijumi galėčiau padiskutuoti. Ar galima LRT, kaip visuomeninį transliuotoją, lyginti su valstybės bet kuria kita įmone, nes kuo skiriasi visuomeninis transliuotojas nuo valstybinio transliuotojo?

– Čia labai svarbus skirtumas ir žiūrovai, labai daug Lietuvos žmonių galbūt nesupranta skirtumo. Gal net ir Seimo nariai ne visi supranta.

D. Radzevičius: Gali būti paralelių dėl pinigų naudojimo, viešieji pirkimai, dar kiti dalykai. Aš sutinku, kai kuriose stadijose visai viskas normalu, kad kaip valstybės įmonė ar kaip savivaldybės įmonė vandentiekio kokio nors užtikrinančio taip toliau, bet visuomeninio transliuotojo misija – užtikrinti įvairovę labai įvairiais parametrais, turiniu. Ir jį rengia žmonės, kurie yra kūrybiški, kurie turi daugybę standartų. Ir kuo skiriasi valdymas suinteresuotų nuo valstybės įmonių, jis susijęs su labai specifinių funkcijų pavyzdžiu, kaip rinkimams užtikrinti visiems prieigą.

Tad standartai, kaip turi būti tvarkomi visuomeniniai transliuotojai, yra jau seniai sukurti UNESCO ir Europos Tarybos, Europos transliuotojų sąjungos, ESBO Žodžio laisvės biuro ir kiek standartai besikeisdavo, jų pagrindinė filosofija – kad valstybės institucijų ir ypač politinių institucijų vaidmuo ir visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių turi būti labai subalansuotas. Jeigu valstybės įmonė labai aišku, kodėl turi užtikrinti vieną ar kitą dalyką, kaip valdyti kaip valstybinė įmonė, tai visuomeninis nuo valstybinio tuo skiriasi, kad politikų atstumas ir valdžios tarnautojų atstumas turi būti pakankamai didelis, kad nekiltų abejonių, jog politikai...

– Politikai labai toli. Pone Podery, visos tarptautinės organizacijos, kurios apskritai vertina transliuotojus, Lietuvą vertina kaip gerąją praktiką. Ypač LRT tarybos skyrimo tvarką. Tai kodėl jūs norite keisti LRT tarybos skyrimo tvarką?

V. Poderys: Tai dabar, kalbant apie Tarybą, pradėkime nuo viršaus. Mes nesiūlome keisti esminio dalyko. Jeigu yra 12 narių, tai 4 skiria prezidentas, 4 – Seimas, per pusę opozicija su pozicija ir 4 – visuomeninės organizacijos. Čia yra esmė ir tai neliečiama. Sakome, kad reiktų išvengti policijos politinės rizikos, kad, tarkim, prezidentas neskirtų urmu iš karto visų. Paskirtų kas pusantrų metų po vieną. Tai yra pasaulinė praktika. Žiūrėkite, ką norite: centrinius bankus, aukščiausius teismus ar Konstitucinį Teismą. Kai prasidėjo skyrimai, buvo ne specialiai taip sudėliotos kadencijos, kad vienu metu nereikėtų keisti urmu, ir taip yra išvengiama politizavimo. Atvirkščiai – jeigu urmu paskiria, tada yra išvengiama politizavimo. Ne, nesutinku.

– Principas – prasilenkiančios kadencijos.

L. Gadeikis: Pirmiausia turime pasakyti esminį dalyką. Kas yra LRT nepriklausomumo garantas? Taryba.

V. Poderys: Sutinku.

L. Gadeikis: Pirmu punktu LRT tarybos galios mažinamos. Tai dabar kyla klausimas: ar nepriklausomumas didinamas ar mažinamas? Jūs pats sakėte, kad reikia išskaidrinti ten, vadinasi, išskaidyti panašiai, bet tiesiog reikia sumažinti Tarybos galias, palikti misiją, strategiją žiūrėti ir panašiai. Man atrodo, nuo čia prasideda. Čia yra pirmas žingsnis į LRT nepriklausomumo mažinimą.

Sakykim, tolesni žingsniai – valdyba ir panašiai – čia atskira kalba, kaip ji bus skiriama, koks bus jos nepriklausomumas, bet Taryba iki šiol, nesvarbu, ar tai bus kasmet ir kas 2 skiriama, bet ji buvo. Ankstesniame įstatyme daugiausia dėmesio skirta tam, kad taryba būtų nepriklausoma. Netgi iki tiek, kad, pavyzdžiui, Seimas arba prezidentas, paskyręs tarybos narį, jo negali atšaukti. Būtent galių mažinimas, mano supratimu, yra pirmas žingsnis į nepriklausomumo mažinimą.

– Gerai, o antras žingsnis tuomet? Kas toliau po šito žingsnio?

L. Gadeikis: Šitie bandymai susieti. Čia irgi buvo, sakykime, vienas iš tų punktų, kad nebūtų susieta su kadencijomis: paskyrei iš principo ne sau, dažniausiai, sakykim, tuo atveju. Aišku, jeigu prezidentas 10 metų išbuvo, tai jis sau paskyrė. Bet tu paskyrei, Seimas ar panašiai, ir tas narys dažniausiai būna jau po Seimo rinkimų, kitiems rinkimams ir panašiai. Tai tu, taip grubiai sakant, iš principo žinai, kad skiri ne sau. Ir kadangi ta istorija LRT valdymo yra labai sena, buvo prieita gana sunkiai ir įvairiais keliais, kaip padaryti, kad būtent šitie galių centrai būtų išbalansuoti, kiek įmanoma.

– O dabar būtent tai ir norima pakeisti. Norima, kad dabartinis Seimas arba bet kuris kitas Seimas turėtų galimybę skirti Tarybos narį dar savo kadencijai. Ar taip reikia suprasti?

D. Radzevičius: Aš dar papildyčiau šį klausimą – kadencijos ilgumas. Mano tikslas buvo, gal labai teisingas, kad politikų gyvenimo ciklas nuo rinkimų iki rinkimų yra trumpesnis negu tarybos narių tam, kad tarybos nariai galėtų ilgiau būti nepriklausomi nuo politinių ciklų. Tačiau antras dalykas, kurį galbūt galime diskutuoti, ir, beje, tai nėra visai tobula su LRT taryba. Taryba, nors ir yra visuomenės atstovai, bet ir dabar, jeigu atvirai kalbant, mano galva, mano asmenine nuomone, aš tą ne kartą deklaravau būdamas tarybos pirmininku, kad politikų įtaka jau yra nemaža. Iš 12 Tarybos narių net 8, tegul ir visuomenės veikėjus, bet skiria jau dabar politikai.

Aš visą laiką buvau šalininkas, kad apskritai taryboje geriau būtų praplėsta bent per pusę valdžios atstovų, visuomenės atstovų. Tai kaip tik būtų pozityvu dar labiau praplėsti ratą ir tada galvoti apie tą nepriklausomumą. Prisipažinsiu, praktika rodo ir gerbiamas Liudvikas irgi puikiai atsimena, kad politinio spaudimo ir be to turėjome labai daug. Buvo laikai, kai, pavyzdžiui, vadovaujantis ekonominės krizės principais, LRT buvo mažinamas biudžetas, kad mums labai aiškiai buvo pasiųstas signalas: jeigu pakeisime direktorių, gal duotų pinigų.

L. Gadeikis: Būtent, 2015 m. buvo pakeistas finansavimas, politikai prarado paskutinį tokį malonų įrankį valdyti. Ateis laikas biudžetą tvirtinti.

– Jūs girdite argumentus. Europos transliuotojai taip pat argumentuoja ir pabrėžia, kad šitas dabartinis tarybos skyrimas ir ta tvarka yra sveikintina, yra gera taktika, o jūsų pasiūlymas turėti per kadenciją skiriamą vieną iš tarybos narių, kad sutaptų tarybos ir Seimo kadencijos.

V. Poderys: Atvirkščiai. Tas nuolatinis, kad kas pusantrų metų vieno nario atnaujinimas tam ir yra skiriamas, kad nebūtų tų ciklų įtakos, politinių ciklų įtakos.

– Bet jų dabar nėra, ar mes neteisingai suprantame?

D. Radzevičius: Kaip jūs suprantate politinius ciklus? Šiandien Taryba jau dabar skiriama tikrai ne urmu, nes nuo pat 1996 m. buvo sugalvota, kas kiek metų atsinaujina Taryba iš principo trečdaliu. Tai yra, kas porą metų iš esmės ciklas yra. Taip, aš sutinku, kad politikai gali visai pagrįstai galvoti, kad šešeri metai – ilgas laikas, kad čia niekas nesikeičia, tuo tarpu gali kadencija praeiti prezidento ar politikų. Bet pagrindinis balansas šiandieną – kad nebūtų dominuojanti jokia politinė viena jėga. Tai ir dabar jau tas principas, mano galva, visai neblogai tvirtintas: du pozicijos, du opozicijos.

Aš pradėsiu nuo Seimo ir, mano galva, pagrindinis mechanizmas, kai kalbame apie atskaitingumą Seimui, ne tarybos skyrimo tvarka čia turėtų būti. Seimo požiūris į LRT ataskaitas, kasmet svarstoma rimtai. Čia iš praeities vėl tos nuodėmės galbūt ne jūsų kadencijoj. Aš pats pamenu, kai mes Seimui teikdavome naujas ataskaitas, o senos nepatvirtintos. Tai čia turbūt didžioji problema buvo apskritai, kad valstybė nelabai rūpėjo kažkada politikams ir galbūt čia yra to skaidrumo problema, nes ji būtų didesnė, jeigu taryba žinotų, ko iš jų nori politikai.

V. Poderys: Sureaguosiu, kad iš tarybos atimtos kai kurios teisės. Taip, tikrai kai kurios atimtos, kurios nebūdingos priežiūros organui. Tai yra tai, ką turi vykdomoji valdžia, ar tai būtų generalinis direktorius, ar valdyba. Tik tiek ir yra sumažinta, nes pareigos ir teisės pagal nusistovėjusią praktiką turi būti atskirtos. Neturi būti ir priežiūrininkas, ir vykdyti vykdomosios valdžios funkciją.

L. Gadeikis: Kaip sakoma, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Tai ir sakykit dabar, pavyzdžiui, jeigu buvo klausimų dėl to valdymo neefektyvumo, finansų tvarkymo, panašiai. Pavyzdžiui, taryba dabar kitame posėdyje svarstys, tikiuosi, kad ir priims, sakykim, administracinės komisijos atnaujintus nuostatus, kad būtent reiktų suteikti didesnių galių. Galbūt kažkas buvo nepadaryta, kad nepakankamai neprižiūrėjo, kad ji būtų, būtent profesionalūs finansų audito specialistai aktyviau prižiūrėtų. Tai čia aš manau, kad, pavyzdžiui, šitą dalį, taip sakant, mes atliksime geriau.

V. Poderys: Man atrodo, savo pasiūlymuose rėmėmės pačios jūsų transliuotojų asociacijos pasiūlymais. Jų teisininkų grupė surašė pasiūlymus. Ten yra aiškiai surašyta, kad tokių transliuotojų korporatyvinis valdymas turi atitikti geriausiųjų privačių bendrovių. Iš principo turi atitikti principai. Bet būtent tose pačiuose principuose dėl tarybos. Ten taip pat yra aiškiai išrašyta, galėsiu parodyti, kad geriausia, kai tarybos nariai keičiasi tolygiai, o ne urmu, ir tai yra depolitizavimo įrankis. Jūsų pačių standartuose tai surašyta.

– Europos transliuotojai kritikuoja konkrečius šiuos Seimo komisijos pasiūlymus.

V. Poderys: Nemačiau tos kritikos tikrai.

– Bet kad iš tiesų panaikinamas pats principas, ne dėl valdybos ir tarybos atsiradimo, bet Tarybos formavimo principas. Dingsta prasilenkiančių kadencijų taisyklė, kad politizuota, galimai politizuota, taryba jau rinks valdybą, kuri, na ir logiška, gali būti politizuota.

V. Poderys: Dėl politizavimo, pagal tai, kaip dabar yra ir ką mes siūlome, lygiai tiek pat bus politizuota, nei daugiau, nei mažiau.

L. Gadeikis: Kiek suprantu, valdybą rinks jau iš parengtų žmonių, nebe visiškai savarankiškai.

– Paskutinė replika.

V. Poderys: Pažiūrėkime iš Amerikos: kiek triukšmo yra, kai Trumpas dabar skirs Aukščiausiojo Teismo teisėją. Vieną vienintelį. Ir kiek sakot čia visko keistis. Dabar įsivaizduokit, jei visus urmu skirtų, pusę arba trečdalį. Tai aš noriu atkreipti dėmesį, kaip svarbu tolygiai po dieną, tam tikrais periodais keist, o ne urmu.

– Beveik garantuoju ir tikiuosi, kad šitos diskusijos dėl LRT valdymo nedings niekur, mes išdiskutuosime, pasieksime visiems geriausią rezultatą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šaro rimbas padėjo: „Žalgiris“ Stambule parodė tikrąjį savo veidą (226)

Kauno „Žalgiris“ trečiadienio vakarą Stambulo „Sinan Erdem Dome“ arenoje ieškojo pirmos...

Sostinės pakraštyje – garsių prekių ženklų išparduotuvė, apie kurią nenorėtumėte niekam prasitarti (134)

Pasakoti ar nepasakoti – štai kur klausimas, kai kalba nukrypsta apie neseniai duris pravėrusias...

Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais (69)

Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje,...

Spekuliantai pelnosi krentant Džeimso Bondo automobilio gamintojo akcijoms (12)

Galbūt investuotojams Džeimso Bondo automobilis ir patinka, bet gamintojo akcijomis jie spekuliuoja...

Patenkintas Šaras „gražuolių“ matyti „Žalgiryje“ nenori: turime iš naujo tapti žvėrimis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo

Kauno „Žalgiris“ pademonstravo įspūdingą žaidimą puolime bei atidarė pergalių sąskaitą...

Liberalai panaikino Šimašiui palankų sprendimą narystė partijoje gali būti sustabdyta (148)

Remigijui Šimašiui paskelbus, kad antrosios kadencijos Vilniaus miesto mero kėdėje jis sieks su...

Metė siaubingus kaltinimus medžiotojo pašautam dviratininkui – mama vadina monstru ir gailisi, kad tiek mažai kankinosi buvusi mergina kaltina žvėrišku elgesiu (21)

Netekties palaužta dviratininko iš Didžiosios Britanijos Marco Suttono, kurį per klaidą Alpės...

Vieną tritaškį per rungtynes pataikęs „Rytas“ namie nusileido vokiečiams (181)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės turnyre patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės....

Antrąją „Neregėtą Lietuvą“ išleidęs Jovaiša: pirmasis albumas buvo naudojamas ne pagal paskirtį (22)

Fotografas Marius Jovaiša prieš 10 m. pristatęs jau dabar bene žymiausią Lietuvos fotografijų...

Adomaitis: pametame kažkur galvas – nežinau, kaip paaiškinti (41)

„Ryto“ sirgaliai likus pusei minutės iki ketvirto kėlinio pabaigos traukė ne pergalės dainas,...