Dar turi pritarti Seimas ir Vyriausybė
Lietuvai pasaulyje užėmus gėdingą pirmąją vietą pagal suvartojamo alkoholio kiekį, politikai ieško būdų stulbinantiems girtuokliavimo mastams mažinti.
Netyla diskusijos apie specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, taip svaigalus paverčiant dar sunkiau pasiekiamus. Kai kurie politikai viešai deklaruoja siekius iš privačių prekybininkų atimti galimybę prekiauti alkoholiu, šią teisę perleisti valstybei.
Tikinama, kad suteikus valstybei monopolines prekybos svaigalais teises, ne tik pavyktų sumažinti jo pardavimą, bet ir gautu pelnu papildyti šalies biudžetą.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai su girtavimu užsimojo kovoti savaip – nusitaikė į užkietėjusius svaigalų mėgėjus. Parengtas siūlymas dar labiau sugriežtinti baudas už visuomenę piktinančius nusižengimus – viešą girtavimą.
Kitaip tariant, už alkoholio vartojimą viešosiose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Dabar didžiausia bausmė už pirmą pažeidimą siekia 30 eurų, ją siūloma didinti iki 100 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą iki 200 eurų.
Šiam ministerijos siūlymui dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Galutinį sprendimą turėtų priimti jau kitos kadencijos parlamentarai.
Kaip pasikeis policijos veiksmai, jeigu nuobaudos už alaus ar kito skysčio gurkšnojimą parke ar gatvėje? Ar sankcijų griežtinimas padės išgydyti miestą nuo piktžaizdžių – viešai girtaujančių asocialių asmenų?
Išgėrusių pėsčiųjų negaudys
„Net ir sugriežtinus nuobaudas, policijos pareigūnai dirbs taip, kaip ir iki šiol. Gatvėse nebus gaudomi bent kiek alkoholio išgėrę žmonės. Tikrai nebus tikrinamas pėsčiųjų blaivumas“, − leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Pasak pareigūno, nuobaudų sulauks tik tie, kurie būdami neblaivūs trikdo viešąją rimtį: griuvinėja, garsiai šūkauja, kabinėjasi prie žmonių.
Anot Policijos departamento atstovo, jei asmuo bus neblaivus, bet neįžeidinės kitų asmenų, netriukšmaus, nesikabinės ir nepažeis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, niekas jo nebaus.
Vieša girtuoklystė – retas reiškinys
„Baudas galima padidinti net iki 1000 eurų, bet tai problemos neišspręs. Visada buvo, yra ir bus tam tikra kategorija kauniečių, kuriems nuolatinis girtavimas – gyvenimo būdas. Valkatai ar benamiui visiškai vienodai, kokią baudą jam skirsi, jis vis vien jos nemokės“, − sakė vienas Kauno policijos patrulis.
Pareigūnas pastebėjo, kad situacija gerėja ir be sankcijų sugriežtinimo. Jeigu anksčiau centrinėje miesto dalyje, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje buvo įprasta matyti jaunuolius su alaus skardinėmis rankose, dabar toks vaizdas išskirtinis.
Rugsėjo 1-ąją mieste jau nepamatysi besišlaistančių girtų nepilnamečių su alaus buteliais. Po truputį keičiasi visuomenės požiūris į tai, kas leidžiama.
„Anksčiau pasitaikydavo nemažai situacijų, kai patruliuojant užtikdavome studentiško amžiaus jaunuolius su alaus skardinėmis rankose. Daugeliui jų pakakdavo griežto paliepimo išpilti alų, paaiškinus, kad antrojo įspėjimo tikrai nebus ir teks kartu vykti į policijos įstaigą“, − sakė pareigūnas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vadovė Joana Gudelytė pripažino – jeigu baudos už viešą girtavimą bus sugriežtintos, tiesioginės įtakos tai turės tik tam tikrai gyventojų kategorijai.
„Įstatymas nedraudžia išgėrus alkoholio būti viešosiose vietose, bet žmogus negali įžeisti visuomenės ir asmens orumo. Negalima šlaistytis, voliotis ir t. t.“ − sakė J. Gudelytė.
Pasak jos, patruliuodami pareigūnai nepravažiuoja pro šalį matydami ant žemės gulintį, svaigiųjų skysčių prisiragavusį žmogų. Taip pat reaguojama į gyventojų pranešimus apie vykstančias išgertuves, triukšmą, kabinėjimąsi prie praeivių.
J. Gudelytė įsitikinusi − priverstinis apsilankymas policijos įstaigoje ir baudos skyrimas veikia tik išskirtiniais atvejais, žmonėms, kurie neįvertino savo jėgų ir padauginę alkoholio kur nors nugriuvo. Tiesa, kitai kategorijai žmonių, kuriai girtavimas yra gyvenimo būdas, įstatymuose numatytos sankcijos – nė motais.
„Naivu tikėtis, kad pareigūno įspėjimas kaip nors pakeis valkataujančių ar priklausomybę nuo alkoholio turinčių žmonių elgesį“, − sakė J. Gudelytė.
Kaupsis beviltiškos skolos
Kad ir kiek kartų policija sulaikytų netinkamai besielgiant viešai, kad ir kokias baudas skirtų, tam tikra žmonių kategorija jų niekada nesumokės. Priežastis paprasta – nuolat girtaujantis benamis negausias pajamas, gautas iš tuščios taros ar metalo rinkimo, išleidžia svaigalams.
Besikaupiančios skolos perduodamos išieškoti antstoliams, bet šie nuleidžia rankas – neįmanoma išieškoti pinigų iš namų neturinčio, valkataujančio liumpeno.
Iki šiol egzistuoja vienintelė reali bausmė, pritaikyta baudų piktybiškai nemokantiems nusižengėliams. Tai – administracinis areštas, priverstinis apgyvendinimas policijos areštinėje.
Nuo Naujųjų metų visoje šalyje įsigaliosiantis Administracinių nusižengimų kodeksas panaikins ir šią bausmės formą. Konstatavus, kad laisvės atėmimas – neproporcingai griežta bausmė už įvykdytus smulkius nusižengimus, administracinio arešto visai atsisakyta.
Nuo Naujųjų metų valkatos, girtuokliai ir smulkūs ramybės drumstėjai galės nesibaiminti, kad susikaupus neapmokėtų skolų bagažui pateks į areštinę. Kad ir kiek valdininkai didins baudas, iš esmės tai nieko nekeis.
Tam tikrai kategorijai nusižengėlių jos veiks kaip įspėjimas pagalvoti apie savo elgesį, kita, asociali, visuomenės dalis galės jas sėkmingai kolekcionuoti, žinodama, kad blogiau tikrai nebus. Vienintelė bausmė – viešieji darbai. Galima tik numatyti, kaip dirbs šie žmonės.