aA
Įsigaliojus pensijų reformai, į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami visi, iki 40-ties metų asmenys. Tie, kas jau kaupia antroje pensijų pakopoje, galės rinktis – kaupti toliau ar stabdyti kaupimą. Ekspertai tikina, kad kaupimas antroje pakopoje pasiteisins ir žmonės tokiu būdu bent trečdaliu padidins savo pensiją, tačiau net ir uoliai kaupiantys pensiją fonduose vis tiek visą pensiją geriausiu atveju sukaups tik puse sumos. Ar ši reforma išgelbės lietuvius nuo alkanos senatvės?
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Tadas Gudaitis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, europarlamentaras Antanas Guoga ir Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė.

A. Guoga, diskutuodamas apie pensijų reformą, pažymėjo teigiamai vertinantis šią pertvarką.

„Pirmą kartą Lietuvoje matau, kad vyriausybė veikia, daro, įgalina žmones veikti patiems ir taupyti, kaupti, investuoti“, – teigė europarlamentaras.

Jam prieštaravo Vilniaus Bočių bendruomenės vadovė V. Tūrienė. Anot jos, reformoje liko dar daug neaiškumų. Jai įtarimų sukėlė Skandinavijos bankų vaidmuo pensijų kaupimo sistemoje.

„Visi pinigai yra tvarkomi per švediškus bankus, kurie galbūt dėl to, galbūt ne dėl to, bet gauna 29 procentų pelningumą. Kitiems bankas tik reikėtų pavydėti. Kodėl mes neturime savo Lietuvos komercinio banko, kuris galėtų tokias pajamas per save „sukti“?“, – klausė V. Tūrienė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys T. Gudaitis tvirtino, kad pensijų reforma leis žmonėms sukaupti solidesnes pensijas senatvei. Anot jo, vis dėlto lietuviai ne visada orientuojasi, kada kaupti pensijas fonduose verta labiausiai.

„Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės netinkamu laiku keitė pensijų fondus. Kuomet akcijos buvo pačiame pike, jie vietoje to, kad juose liktų, perėjo į obligacijų fondą, o kuomet akcijos buvo pačiose žemumose, žmonės [...] užfiksavo patirtą nuostolį“, – komentavo T. Gudaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis replikavo, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo „gyvenimo ciklų“ strategija, kuria pensijų kaupimo fondai privalo vadovautis.

„Pagal asmens amžių ir pagal (pensijų – LRT.lt) kaupimo galimą trukmę, žmonės bus pasiūlyti fondai“, – tvirtino ministras.

BFK vadovas S. Jakeliūnas pažymėjo niekada nebuvęs prieš pensijų kaupimą antroje pakopoje, o dabartinė reforma, jo įsitikinimu, padės žmonėms išspręsti esmines dilemas dėl pensijų kaupimo.

„Žmonėms nebereikės spręsti dilemų – ar jiems dalyvauti (kaupime – LRT.lt), ar nedalyvauti, kiek „Sodros“ pensija sumažės, kas bus iš tos antros pakopos – ar vienkartinė išmoka, kas nėra pensija, ar pensija, kas yra periodinis išmokėjimas. Šita skausminga dilema, kuri 15 metų kankino ir antrą pakopą, ir „Sodrą“, ir politikų galvose kėlė sumaištį, ji dabar, tikiuosi, visiems laikams bus išspręsta“, – svarstė S. Jakeliūnas.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis neslėpė kritiškai vertinantis svarstymus apie tai, kad valdžia davė pensininkams papildomų lėšų.

„Sukurta tokia iliuzija, kad jūs iš vienos kišenės pasiimate pinigus, jie per biudžetą praeina, pasiimate į kitą kišenę ir jums atrodo, kad esate turtingesnis. Čia yra šizofrenija, Vasaros 5 testai. Kol mes žaisime šituos dalykus, tai mums atrodys, kad kažką stebuklingai padarėme, Trečiąjį pasaulinį karą tarp esamų dirbančiųjų ir pensininkų užbaigėme. Nieko mes neužbaigėme“, – kalbėjo R. Kuodis.

L. Kukuraitis teigė sutinkantis su R. Kuodžio pastabomis. Savo ruožtu ministras tvirtino, kad vyriausybė yra pasirengusi imtis ir kitų priemonių, kad žmonių pensija sudarytų kuo didesnę jų darbo užmokesčio dalį.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Bus ir politiniai sprendimai, sprendžiant tiek demografinius klausimus, tiek sprendžiant ir pensijų finansavimo klausimus, tačiau juos įvertinti ir įdėti į pensijų skaičiuoklę, net kalbantis su rimtais ekonomistais, neatradome būdo“, – komentavo L. Kukuraitis.

Oriai senatvei – atsidėti 10 proc. nuo algos

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys T. Gudaitis neslėpė manantis, kad 10 proc. algos nukreipimas į ateities pensiją galėtų užtikrinti orią senatvę, tačiau Lietuvoje, anot jo, pasiekti šį tikslą dar reikia papildomų mechanizmų.

„Tam, kad turėti orią, gerą senatvę vidutiniam pajamų gavėjui reikėtų taupyti apie 10 procentų nuo savo pajamų. Tai padaryti nėra lengva, bet tai yra pradžia. Yra tada trečia pakopa, ko Lietuvoje nėra ir labai tikimąsi, kad atsiras ateityje, tai yra, kad prie žmogaus pensijos prisidėtų darbdavys“, – komentavo T. Gudaitis.

R. Kuodis skaičiavo, kad įskaitant turto, žinių, pajamų kaupimą, egzistuoja iš viso šešios pensijos kaupimo pakopos.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas tvirtino, kad siekiant tikslo, kad asmens pensija sudarytų apie 80 proc. jo mėnesinės algos, reikėtų imtis pensijos kaupimo antroje ir trečioje pakopoje.

„Atidėkite po 100 eurų iš to 1000 eurų ir jau bus žingsnis teisinga linkme. Sutinku su ta diskusija, kad klausimas yra kokiomis formomis kaupti ir tų formų gali būti daugiau negu antra ar trečia pakopa, tačiau tas antros ir trečios pakopos mechanizmas ne veltui buvo sugalvotas. [...] Visiškai teisingai – ne mistinė valstybė iš nieko sukūrė tuos pinigus, o ima mūsų sumokėtus mokesčius, tiesiog naudoja vališkai juos būtent tokiam tikslui, tai yra paskatinti kaupimą“, – aiškino specialistas.

Europarlamentaras A. Guoga, diskutuodamas apie dabartinių ir būsimų pensininkų situaciją, neatmetė galimybės, kad Lietuvai gali tekti kreiptis į Europos Komisiją.

Antanas Guoga
Antanas Guoga
© DELFI / Karolina Pansevič

„Jau E. Macronas ir daug normalių politikų kalba: „šioms valstybėms, kaip Lietuva, Latvija, reikės subsidijų iš Europos Sąjungos“. Mes negalėsime sumokėti, patempti tiems žmonės, kuriuos dabar turime“, – atkreipė dėmesį politikas.

R. Kuodžiui užkliuvo profesinių fondų idėja

V. Tūrienė, kaip ir A. Guoga, kėlė klausimą, koks likimas laukia dabartinių pensininkų, kurie jau nespėjo susikaupti orios pensijos.

„Ori senatvė ir ori pensija numatyta maždaug už 25-30 metų, o iki tol ką jūs žadate daryti su visa armija pensininkų, kurie dabar yra gyvi, kurių yra 650 tūkstančių? Ar mūsų valdantieji gali oriai jaustis, žiūrėdami į varguolius?“, – klausė Vilniaus Bočių bendrijos vadovė.

Laidos vedėjui Raigardui Musnickui užsiminus apie profesinių pensijų kaupimo fondų idėją, šią sukritikavo R. Kuodis.

„Iš kur darbdavys paima tuos pinigus? Jis paima iš jūsų algos ir susidaro iliuzija, kad yra kažkoks geras darbdavys, kuris kažkokius pinigus iš šeimos perveda į jūsų pensijų sąskaitą. Čia yra absurdas“, – rėžė R. Kuodis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda nutarė kirsti atgal: Šimonytės štabo lėšos pasiekė konservatorių partijos narius ir giminaičius (56)

Pirmadienį, likus mažiau nei savaitei iki antrojo prezidentinių rinkimų turo, Ingridos Šimonytės...

Oligarchai nusamdė aukščiausios kategorijos mušeikas, gyventojai įtūžo – galiausiai įsikišo Putinas (137)

Istorija apie nepastatytą bažnyčią Uralo kalnų mieste Jekaterinburge pasižymi visais elementais,...

Gyvai / DELFI Diena. Finalinis Nausėdos interviu: kandidatų kampanijų pinigai ir kiti aštrūs klausimai vyksta apklausa (29)

Išskirtinai „DELFI Dienai“ – kandidato į Prezidentus G. Nausėdos interviu: kodėl papuolė į...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (1)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Zelenskiui – Kremliaus perspėjimas (25)

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti...

Nauja tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų

Pasaulyje daugėja šeimos biurų, kurie skirti padėti turtingoms šeimoms ne tik valdyti jau turimą...

Surplys atleido NMA vadovą Bėrontą papildyta Bėronto komentaru (19)

Šiandien žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą dėl Nacionalinės mokėjimo...

Įvardijo sritį, kurioje Lietuva ir Partugalija yra ES čempionai

Prognozės dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio pasitvirtino – ši miesto arterija žymiai sumažino...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (24)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Vaida Kurpienė – apie nedovanotinas lietuvių klaidas: mano, kad gamina sveikai, o iš tiesų mirtinai sau kenkia (74)

Pastaraisiais metais Lietuvoje grilinimo mada išpopuliarėjo tiek, kad kepti maistą ant žarijų...