65 metų pensinis amžius – ne riba. Jau dabar prabilta apie tai, kad jį neišvengiamai teks dar didinti. Esą ilgėjant žmonių amžiui, subyrės valstybės socialinė sistema, todėl į užtarnautą poilsį ateityje reikėtų išeiti bent jau sulaukus 67-erių arba dar vėliau.
© Shutterstock nuotr.

Statistika – nevienoda

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tinklalapyje pateikiama tokia informacija: „Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų, tolesnio gyvenimo trukmė yra: vyrų 13,38 metų, moterų – 18,25 metų“.

Tačiau to paties Statistikos departamento gyventojų amžiaus trukmės lentelėse matomi visai kitokie skaičiai: „2010-aisiais vidutinė moterų amžiaus trukmė buvo 78,8 m., o vyrų – 68 m. Miesto moterų vidutinis amžius siekė 79,5 m., vyrų – 69, kaimo moterų amžius – 77,5 m., vyrų – iki 66“.

Pagal šią statistiką, žmonių, sulaukusių 65-erių, tolesnė vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 3 m., moterų – 13,8 m.

Kaimuose išėję į pensiją vyrai vidutiniškai išgyvena tik vienus metus. Taigi statistika akivaizdžiai nesutampa.

„Sodros“ gelbėjimo planas

SADM tinklalapyje teigiama, kad pensinio amžiaus vėlinimas – neišvengiamas.

Esą pagal 2008 m. Eurostato demografines prognozes Lietuvai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrų, sulaukusių 65-erių, ilgės ir 2020 m. sieks 14,9 m., o 2050 – 19 m., moterų 2020 m. bus 19 m., o 2050 – 22,6 m.

„Pensinio amžiaus ilginimas yra būtina priemonė, padėsianti spręsti pensijų sistemos finansinio tvarumo problemas ilgalaikėje perspektyvoje. Tokių priemonių imtis verčia blogėjanti demografinė situacija, augantis atotrūkis tarp socialinio draudimo įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų skaičiaus, dėl ko ateityje nebūtų surenkama pakankamai įmokų į “Sodros„ biudžetą“, – rašoma SADM tinklalapyje.

Esą norėdami ateityje gyventi geriau, šiandien turime priimti sudėtingus ir nepopuliarius sprendimus.

Idealios valstybės link?

Iš tiesų Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja.

Tai patvirtina ir Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros dėstytojas dr. doc. Faustas Stepukonis. Tik ne tokiais tempais, kokius deklaruoja SADM.

Amžiaus ilgėjimo tendencijas mokslininkai stebi pastaruosius dvejus trejus metus. Jei jos išliks, pagal gyvenimo trukmę pavysime Vakarų Europos šalis.

Moksliniai tyrimai byloja, kad žmonių sveikata gerėja.

„Jei neįvyks kokių ekonominių perversijų, manau, kad nukelti pensinio amžiaus ribą – teisingas žingsnis. Šiuolaikiniai žmonės skiriasi nuo praeities žmonių. Pavyzdžiui, protinį darbą jie gali dirbti ir būdami vyresnio amžiaus. Žmonės sensta vis vėliau, tad dirbti galės ilgiau“, – įsitikinęs F.Stepukonis.

Mokslininkų teigimu, dabartiniai senstantys žmonės turi aukštesnį išsilavinimą negu prieš 30 metų, tad jie ilgiau ir išsilaikys.

„Kaime trumpiau gyvena tiek vyrai, tiek moterys. Taip yra visame pasaulyje. Vis dėlto miesto gyvenimo privalumai persveria trūkumus. Mieste turime geresnes paslaugas, daugiau higienos, geriau apsaugoti nuo traumų ir panašiai“, – tvirtino F.Stepukonis.

Žmogaus teisės nepažeidžiamos?

Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, taip pat Belgijoje visuomenė irgi labai sparčiai sensta. Tačiau šiose šalyse yra lanksti socialinė sistema ir ten egzistuoja galimybė į pensiją pasitraukti nuo 60–62 m.

Lietuvoje tokios galimybės tikėtis negalime. Ar verčiant dar vėliau eiti į pensiją nebus pažeidžiamos pagyvenusio žmogaus teisės?

„Mes kalbame apie žmogaus teisių nepažeidžiantį darbą – 8 valandų darbo dieną, adekvatų poilsį ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Žinoma, to nesant, žmogus gali ir neturėdamas sunkių ligų ar neįgalumo jaustis per daug pavargęs dirbti tą patį darbą, kurį dirbo jaunystėje“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė.

Teigiama, kad svarbu įvertinti savo sveikatos būklę, galimas darbo pasekmes. Esą labai didelė dalis į pensiją išėjusių žmonių, kritus jų aktyvumo lygiui, patiria sveikatos būklės pablogėjimą.

„Reikėtų apsvarstyti alternatyvas – lengvesnį darbą, dalies dienos užimtumą ir panašiai. Taigi, nesant ligos ar neįgalumo faktorių, žmogaus teisių pažeidimo čia neįžvelgčiau“, – teigė D.Šakalienė.

Brangina patyrusius darbuotojus?

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška tvirtina, jog nėra pastebėjęs, kad įmonės norėtų atsikratyti vyresnio amžiaus žmonėmis.

Esą jie turi didžiulę patirtį, yra aukštos kompetencijos, pakankamai atsakingi.

Todėl darbdaviai nelinkę skubėti išleisti vyresnio amžiaus žmonių į užtarnautą poilsį.

„Manyčiau, kad klaidingas mąstymas, jog vyresnio amžiaus žmonės užima kažkieno vietą. Iš esmės trūksta pačių darbo vietų. Šiuo atveju jaunimas tikrai turi didesnes galimybes patys susikurti darbo vietas nei pensinio amžiaus žmonės“, – teigė A.Mileška.

Tačiau pripažįstama, kad ne kiekviename darbe pensinio amžiaus žmogus pajėgus dirbti. Į tai turėtų būti labai atsižvelgta. Praktika parodė, kad pensinio amžiaus mokytojai labai sėkmingai atlieka savo pareigas.

„Tačiau kai kalbame apie aktyvų darbą, aktyvius pardavimo vadybininkus ar dar ką nors, tai ten amžiaus vidurkis toli gražu nuo pensinio, jis vyrauja nuo 20 iki 40 metų. Kalbant apie pensinį amžių, labai svarbu atsižvelgti ir į pačią profesiją“, – pasakojo A.Mileška.

Diskriminuoja dėl amžiaus

Pensinio amžiaus žmonių darbe laukia pastumdėlių perspektyva.

Jau dabar neabejojama, kad ilgai dirbantys senjorai patirs diskriminaciją dėl savo amžiaus. Tokios išvados peršasi, stebint šiandienines tendencijas.

„Diskriminacija dėl amžiaus yra labai dažnas reiškinys Lietuvoje. Ypač ji išryškėjo ekonominės krizės laikotarpiu. Jau kokius dvejus metus šis reiškinys – tarp dažniausiai pasitaikančių, ypač darbo santykių srityje“, – neslėpė Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

2011 m. ši tarnyba dėl amžiaus diskriminacijos atliko 36 tyrimus. Iš Klaipėdos sulaukta 7 tokių skundų, o tai sudarė daugiau nei penktadalį visų tyrimų.

Diskriminacija dėl amžiaus skundžiasi tiek vyrai, tiek moterys.

„Visai neseniai turėjome skundą, kad jaunesni vilkikų vairuotojai gauna didesnius atlyginimus, o vyresni už tą patį darbą – mažesnius“, – pasakojo A.Burneikienė.

Kategorija „vyresnis amžius“ gali būti skirtingų darbdavių suvokiama labai įvairiai: vienose įstaigose vyresnio amžiaus darbuotojais yra laikomi asmenys, sulaukę 37–40 metų, kitose – 50 metų.

Kontrolierių ataskaitos išvadoje teigiama, kad didėjantis skundų skaičius dėl diskriminacijos darbe yra ekonominės krizės pasekmė.

„Pas mus labai daug stereotipų, esą žmogus labai nori į tą užtarnautą poilsį. Į tą poilsį kartais nori ir trisdešimtmečiai, kurie labai brangiai save įvertina ir iš viso nedirba, o gyvena iš pašalpų“, – teigė A.Burneikienė.

Pensinis amžius Europos šalyse

Danija – 65 m., siūloma didinti iki 67 m.

Olandija – 65 m.

Suomija – 62–68 m.

Švedija – nuo 61 m.

Latvija – 62 m., ketinama didinti iki 65 m. abiem lytims.

Lenkija – 60 m. moterims, 65 m. – vyrams, siekiama didinti visiems iki 67 m.

Vokietija – 65 m., didės iki 67 m.

Estija – 63 m. vyrams, 60 m. – moterims; abiem lytims ateityje bus 65 m.

Vengrija – 62 m., palaipsniui bus didinamas iki 65 m.

Čekija – vyrams – 62 m., moterims – priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Palaipsniui didinamas, kol vyrams pasieks 63 m., moterims – 59–63 m.

Austrija – 60 m. moterims, 65 m. – vyrams. Moterų pensinis amžius palaipsniui bus didinamas iki 65 m.

Slovakija – iki 2025-ųjų palaipsniui didinamas iki 62 m. abiem lytims.

Belgija – nustatytas amžius – 65 m. abiem lytims, tačiau yra lankstaus pasitraukimo galimybė nuo 60 m.

Ispanija – 65 m., numatomas amžiaus didinimas iki 67 m.

Italija – 65 m. vyrams, 60 m. – moterims.

Graikija – 65 m. abiem lytims.

Prancūzija – 60 m.; planuojama didinti iki 65 m.

Airija – 66 m.

Portugalija – 65 m.

Rumunija – didinamas iki 65 m. vyrams, 60 m. moterims.

Slovėnija – moterims – 61 m., vyrams – 63 m.

Jungtinė Karalystė – vyrams – 65 m., moterims – 60 m.

Norvegija – 67 m. Yra lankstaus išėjimo galimybė nuo 62 m.

Liuksemburgas – 65 m.

Šaltinis: MISSOC.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (28)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...

Rusija karui ruoštis pradeda iš anksto: kaip šifruoti jų siunčiamus signalus Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“  (367)

Konferencijos „ Lūžio taškas 2017 “ susitikę Lietuvos krašto apsaugos viceministras...

Mia apie gyvenimą prieš skolas: sąskaitoje likus 7 tūkst. galvodavau, kad man krizė (13)

Dabar žiniasklaidos akiratyje dažniau ne dėl savo, o dėl savo vyro veiklos atsidurianti atlikėja...

Į Lenkiją apsipirkti išsiruošusių lietuvių laukė dvi nemalonios staigmenos (53)

Įpusėjus rugsėjui, kai mano šuo didele kaip močiutės palto saga nosimi parodė į subliuškusį...

Atsigavęs R. Seibutis pataikė iš aikštės vidurio, „Neptūnas“ LKL startavo pergale (5)

Naująjį „Betsafe-LKL“ sezoną pradėjo dar dvi komandos – Šiauliuose ketvirtadienio vakarą...

Vadovu tapo vos 21–erių, dabar turi savo verslą ir jau sulaukė britų dėmesio (3)

Jaunius Lingys iš samdomo darbuotojo į vadovo kėdę persėdo prieš ketverius metus. Jis pasirinko...

nuo galvos iki kojų aprengs „Gedimino 22“

Ruduo – didžiųjų pokyčių metas ir šią frazę sostinėje įsikūręs drabužių salonas...

Misionierių vienuolyne viešbutis piligrimams (1)

Vilniaus arkivyskupija ėmėsi gaivinti Misionierių vienuolyno ansamblį. Įvykus projektinių...

Sėkmingos „Bulls“ pastangos tapti blogiausia NBA komanda

Vėjuotuoju miestu pramintoje Čikagoje šią vasarą papūtė itin stiprių permainų vėjai. Klubo...

Civilinę technologiją naudos ir slapti kariniai laivai

Kariniai laivai iš dalies yra slapti, tad juos aptikti nelengva net ir taikos sąlygomis.