aA
Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova.
Nobelio premijų įteikimo ceremonija
© Reuters/Scanpix
Nobelis už pasiekimus ekonomikoje – tik anekdote

Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjo Romo Lazutkos, artimiausiu metu Lietuva Nobelio ekonomikos premiją galėtų gauti nebent anekdote.

„Ekonomikos srityje Lietuva labai atsilikusi. Didelę žalą ekonomikai padarė sovietmetis, ideologizuotas mokslas, – teigė R. Lazutka. – Dabar ekonomikos mokslo vystymuisi situacija nėra palanki. Vos prakutęs ekonomistas išviliojamas į privatų sektorių, kuriame vykdydamas praktinę, su mokslu nesusijusią veiklą, uždirba kelis kartus daugiau už dirbantį universitete.“

R. Lazutkos nuomone, dabar Lietuvoje reikia kalbėti ne apie Nobelius, bet apie tai, kaip į universitetus pritraukti kvalifikuotus ekonomistus.

„Jūs pasižiūrėkite, kas komentuoja Lietuvos ekonominę situaciją. Ar bankų atstovai, tų pačių bankų finansų analitikai gali būti objektyvūs? Juk jie – suinteresuoti asmenys“, – atvirai svarstė R. Lazutka.

Prof. R. Lazutkos nuomone, užtenka suskaičiuoti per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išleistas lietuvių autorių parašytas knygas ekonomikos tema ir taps aišku, kodėl neverta tikėtis aukščiausio pasaulyje apdovanojimo už ekonomikos mokslus.

Gauti Nobelį už mediciną – lyg išlošti milijoną

Nacionalinės medikų asociacijos prezidento Daliaus Ramančionio nuomone, tikimybė, jog į Lietuvą per artimiausius keletą metų bus parvežtas Nobelis už nuopelnus medicinai, yra tokia mažytė, kad beveik nereali. Gydytojo nuomone, taip yra todėl, kad Vyriausybės požiūris į mediciną ir jos pažangai būtinus eksperimentus yra paviršutiniškas.

Anot D. Ramančionio, tam, kad būtų galima įgyvendinti projektą, vertą Nobelio premijos, reikalinga įvairių specialistų, geriausių savo srityje, komanda, kuri galėtų sugeneruoti idėją, o po to ją pagrįsti moksliniais tyrimais.

„Mūsų šalyje nėra vykdomi tokie moksliniai tyrimai, kurie garantuotų Nobelį. Nebent per atsitiktinumą atsirastų vunderkindas, kuris sukurtų ką nors genialaus. Moksliniams tyrimams skiriama nepakankamai lėšų, – teigė D. Ramančionis. – Gabūs medikai pasuka į verslą arba išvažiuoja iš mūsų šalies, nes negali čia pragyventi. Aš visai nenustebčiau, jei išgirstume, kad Nobelį už kokį nors išradimą gavo kitame pasaulio krašte gyvenantis lietuvis – Lietuvoje nesudaromos tinkamos sąlygos mokslininkų darbui.“

Šansai gauti Taikos Nobelį – realūs

Filosofo Leonido Donskio nuomone, realistiškiausia, kad į Lietuvą galėtų būti parvežtas Taikos Nobelis arba Nobelis už literatūrą.

„Tomas Venclova buvo nominuotas ir tai yra vienintelis labai realus Lietuvos kandidatas į Nobelio literatūros premijos laureatus. Dėl Taikos Nobelio galimybę konkuruoti turi du žmonės – tai Vytautas Landsbergis ir dabartinis šalies Prezidentas Valdas Adamkus“, – mano aktyvus visuomenės veikėjas L. Donskis.

Tuo metu Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, kad pats garbingiausias žmogaus įvertinimas – ne Nobelio premija.

„Man, kaip vyskupui, rūpi, kad aš pats, mano kunigai bei tikintieji už savo gyvenimo darbus gautume Dievo įvertinimą“, – prisipažino dvasininkas.

„Labai myliu ir gerbiu Lietuvos rašytojus, bet eilėje gauti Nobelį jau ilgai laukia Amosas Ozas ir Milanas Kundera, nors ir mūsų šansai neprasti. Juk Lietuva pagimdė Nobelio premijos laureatą – Česlovą Milošą ir jis pats tą kalbėdamas ne kartą yra pabrėžęs“, – pridūrė kultūros kritikas L. Donskis.

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui Petrui Palilioniui L. Donskio optimizmas buvo svetimas.

„Yra rašytojų, kurie verti Nobelio premijos. Ne kartą siūlėme nominuoti Sigitą Gedą ir Justiną Marcinkevičių. Nė neabejoju, kad ateis metas, kada Lietuvos rašytojas bus Nobelio premijos laureatas, bet tas metas ne daba, – mano P. Palilionis.

Jo teigimu, reikėtų, kad rašytojo kandidato į Nobelio premiją kūryba būtų ne tik kažkuo išskirtinė, bet ir pasklidusi po visą pasaulį, išversta į anglų, skandinavų kalbas.

„Lietuvos rašytojai savo kūrinių leidyba rūpinasi patys. Yra tik keletas kūrėjų, kurių darbus leidyklos užsako iš anksto, nes yra užtikrintos, kad knygos bus gerai perkamos“, – sako P. Palilionis.

Moksliniams eksperimentams nėra lėšų

„Lietuvos fizikus ir chemikus vertinu labai gerai, bet labai abejoju, ar per 10 metų iš jų kuris nors taps Nobelio laureatu. Kalbu apie tuos specialistus, kurie dirba Lietuvoje“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininkas Valdemaras Razumas.

Jo teigimu, „kai kalbama apie eksperimentinę fiziką ar eksperimentinę chemiją, šiais laikais vien talento gauti Nobelio premijai neužtenka. Biochemijos institutas per metus turi išsitekti su 3-4 milijonais litų, kai Amerikoje vienam vaistiniam preparatui sukurti išleidžiama virš 1 milijardo dolerių. Galbūt todėl JAV dominuoja Nobelio laureatų skaičiumi“.

V. Razumui pritarė Vilniaus universiteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros profesorius Liudvikas Kimtys.

„Naujas idėjas kuria ne pinigai, bet žmogaus smegenys, tačiau Lietuvoje mokslinių tyrimų finansavimas iš tiesų skurdus. Švietimo ir mokslo srityse dirbančių žmonių skaičius taip pat mažas. Danija per metus savo švietimo ir mokslo sistemai skiria tiek lėšų, kiek sudaro visą metinį Lietuvos biudžetą“, – apgailestavo L. Kimtys.

L. Kimčio nuomone, šiandien pretenduoti į fizikos Nobelio premiją galėtų du lietuviai ir Nacionalinės pažangos premijos laureatai: už pasiekimus lazerių fizikos srityje – prof. Algis Petras Piskarskas, už nuopelnus puslaidininkių fizikoje – prof. Juras Požėla.

Lietuviams rūpi ekologinės problemos

„Patento buvimas nėra išradimo vertės matas, išradimo vertę parodo gyvenimas, – sako Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Talienė. – Per metus išduodame 70-80 Lietuvos patentų. Manau, kad apie pusketvirto milijono gyventojų turinčiai Lietuvai šis skaičius nėra didelis.“

Pasak specialistės R. Talienės, pastaruosius keletą metų paraiškose Lietuvos patentams dominuoja su ekologija susiję išradimai – nuotekų valymo įrenginiai, padangų perdirbimo būdai bei lazerių ir puslaidininkių technologijos.

Per metus Valstybiniame patentų biure patvirtinami 700-800 Europos patentų. Jų paraiškų pateikėjai dažniausiai prašo patvirtinti biologiškai aktyvius cheminius junginius – vaistus.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Smūgį „kaip nuo Fury“ gavęs Maskoliūnas įvardijo savo klaidas ir Kalniečio įpėdinį (107)

Nors braškėjo ir krypavo, Lietuvos rinktinė padėjo Dariui Maskoliūnui atgauti pusiausvyrą, o...

Keturių vaikų motina viešai kreipėsi į Kručinskienę: noriu jums parašyti, kuo skiriasi mūsų šeimos (391)

Internete sparčiai plinta pasidalintas Erikos Palšauskaitės - Švenčionienės atviras laiškas...

Klaipėdiečiai neapsikentė: taršos problemą ėmėsi spręsti iš savo kišenės (11)

Šios savaitės pradžioje paaiškėjus, kad iš kelių uostamiesčio daugiabučių namų vamzdžių...

Paluckas: mūsų partijoje nėra dvigalvystės, kaip kitur (128)

Sociologai teigia, kad šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose dominuos keturios partijos:...

Atsitiktinumu sukrėtimą Belgijoje pavadinęs Bendžius: vis tiek parodėme savo klasę

Kiek prašvilpė Belgijoje, tiek – ir dar su kaupu – grąžino Vilniuje. Pažįstami „Siemens“...

Vilniuje įtariamas koronaviruso atvejis (892)

Kaip rašo portalas lrytas.lt , iš Italijos į Lietuvą grįžusiam vyrui pirmadienį įtartas...

Stebins permainingi orai: sniegą keis lietus, bet šiluma nesitrauks (2)

Antradienio dieną šalies dangų dengs tankūs Atlanto ciklono debesys, tik gerokai po pietų...

Miglė Savickaitė

Knygų mugė: triukšmas ir mažai literatūrinės romantikos

Rašytojai, knygų leidėjai, literatūros kritikai, žurnalistai, fotografai ir mes, paprastieji...

Dviejų pratęsimų trileryje nuo bulgarų nusvilo latviai, vokiečiai nusileido britams visi rezultatai

2021 metų Europos čempionato atrankos H grupėje dramatišką dviejų pratęsimų kovą pralaimėjo...

Kvapą gniaužiantys atokiausi pasaulio vienuolynai, pakibę virš uolų (1)

Budistų vienuolynai paprastai įkuriami itin atokiose vietose, toli nuo miestų erzelio ir žmonių...

|Maža didelių žinių kaina