Neturėtume sėdėti ant dviejų kėdžių, reikia aiškiai pasirinkti partnerius – Izraelį ir JAV. Taip pareiškė konservatorius Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų ministerijai paskelbus, kad ji svarstytų Palestinos atstovybės Vilniuje atidarymą. Vis dėlto kitiems LRT.lt kalbintiems Seimo nariams šis klausimas atrodo vertas dėmesio, kaip, beje, ir visiškai priešingas – Lietuvos ambasados Izraelyje perkėlimas į Jeruzalę. Bet ar šie svarstymai galėtų kur nors nuvesti?
© Reuters / Scanpix

Palestinos pareigūnams prabilus apie ketinimus steigti atstovybę Vilniuje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė svarstysianti galimybes ją priimti. Šį klausimą Palestinos užsienio reikalų ministras Riadas al Malki tikisi aptarti ir su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu per šio vizitą Palestinoje birželio 18–20 dienomis.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru. Mūsų šalis analogiškai besivadinančią atstovybę – Lietuvos Respublikos ryšių su Palestina biurą – jau turi, jis įsikūręs Ramaloje.

Reaguodamas į URM pareiškimą, kad galimybė atidaryti Palestinos atstovybę būtų svarstoma, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Ž. Pavilionis LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ pareiškė, kad turėtume ne sėdėti ant dviejų kėdžių, o aiškiai pasirinkti strateginius partnerius – JAV ir Izraelį.

„Mes apskritai turime labai mažai resursų, palyginus su kitomis diplomatijomis. Ir jei mes pradėsime sėdėti ant dviejų kėdžių, ypač kai viena iš kėdžių tiesiogiai dirba su Iranu ir Rusija, tai mes tiesiog atsidursime ant žemės.

Normalios šalys, kurios turėjo tokią [kaip mes] istoriją, labai aiškiai pasirenka, kas yra strateginiai partneriai. Pavyzdžiui, Lenkija nuo seno vykdo labai proamerikietišką ir labai proizraelietišką politiką ir už tai gauna didžiulius dividendus, nes Izraelis taip pat yra pafrontės valstybė, kuri saugosi nuo įvairių autokratijų, kurios juos naikina nuo ryto iki vakaro“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Andrius Ufartas

Reikėtų aiškiai apibrėžti atstovybės statusą

Tačiau kiti įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys politikai, kalbėdamiesi su LRT.lt, nebuvo tokie kategoriški.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo „valstiečio“ Egidijaus Vareikio teigimu, sprendimas leisti ar neleisti įkurti palestiniečiams atstovybę Vilniuje labai priklausytų nuo to, ką ta atstovybė veiktų ir kaip palestiniečių reikalus reprezentuotų.

„Mes neturime priėmę sprendimo pripažinti Palestinos kaip valstybės. Jei palestiniečiai mano, kad atstovybės įsteigimas reikštų Palestinos valstybės pripažinimą, tai to šiandien nebus. O dėl kažkokio kitokio statuso... Aš visąlaik buvau už tai, kad Lietuva būtų aktyvesnė ir tarpininkautų ieškant įvairių diplomatinių sprendimų. [...] Jei Lietuva imtųsi tam tikrų diplomatinio tarpininkavimo žingsnių, tai atstovybė su tam tikru aiškiai apibrėžtu statusu gal galėtų būti“, – mano E. Vareikis.

Liberalė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Palestinos atstovybės Vilniuje atidarymas greičiausiai niekam nepakenktų.

„Artimuosiuose Rytuose situacija visada labai jautri. Mes turime ilgametę didelę draugystę su Izraeliu. Bet, kita vertus, reikia būti atviriems visoms pusėms. Palestina, matyt, irgi galėtų turėti kažkokią atstovybę, bet tai, žinoma, nebūtų ambasada, o kažkokio kito rango diplomatinė atstovybė. Manau, kad tai nepakenktų niekam, gal kaip tik būtų daugiau dialogo“, – sako A. Armonaitė.

Jerusalem
Jerusalem
© Reuters / Scanpix

Ne pats geriausias metas atidarinėti atstovybes

Visuomet reikia svarstyti viską – tokios pozicijos laikosi Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Bet visuomet reikia įsigilinti ir į esamas detales, pirmiausia – Lietuvos interesus. Taigi svarstyti galima, bet vargu ar mes sugebėtume priimti sprendimą“, – teigia politikas.

„Man atrodo, santykiai tarp Izraelio ir Palestinos dabar yra gerokai paaštrėję. Nemanau, kad tai geriausias metas atidarinėti atstovybes vienoje ar kitoje šalyje“, – priduria G. Kirkilas.

Palestina vieno ar kitokio, žemesnio nei ambasada, rango atstovybes turi tiek JAV, tiek didžiosiose Vakarų Europos šalyse. O, pavyzdžiui, jau minėtoje Lenkijoje veikia ambasada, mat Lenkija Palestinos valstybę pripažino dar 1988 m., būdama Rytų bloke. Iš viso Palestiną yra pripažinusios apie 140 šalių (skirtinguose šaltiniuose skaičiai kiek skiriasi). Tą daugiausia yra padariusios Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos valstybės.

Vienintelė ES narė, kuri pripažino Palestiną jau būdama Bendrijos nare, yra Švedija (2014 m.). Palestiną dar prieš narystę ES yra pripažinusios Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta ir Rumunija. Vis dėlto dauguma ES narių, Šiaurės Amerikos šalys, Australija tokio žingsnio nėra žengusios. Jos pripažįsta Palestinos teisę į valstybingumą, bet laikosi pozicijos, kad palestiniečių valstybė gali atsirasti tik pagal Izraelio ir palestiniečių derybose pasiektą sprendimą. Dauguma ES valstybių taip pat laikosi požiūrio, kad Izraelis ir Palestina turi patys susitarti dėl Jeruzalės statuso ir šio miesto Izraelio sostine nepripažįsta.

Norėtų, kad ir Lietuva perkeltų ambasadą į Jeruzalę

Lietuva paskutinį dešimtmetį buvo viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų Europoje, kuri paprastai nepalaiko palestiniečių iniciatyvų sulaukti pripažinimo tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, 2011 metais Lietuva nepalaikė Palestinos narystės UNESCO – ji buvo viena iš vos 14 valstybių, išsakiusių tokią poziciją. Palestinos priėmimui tuomet labai priešinosi JAV ir Izraelis. Be Lietuvos, iš ES šalių prieš balsavo Čekija, Švedija, Vokietija ir Nyderlandai.

JAV ambasados Jeruzalėje atidarymas
JAV ambasados Jeruzalėje atidarymas
© AFP / Scanpix

Kaip pagrindines tokios Lietuvos laikysenos priežastis politikos apžvalgininkai paprastai nurodo Lietuvos žydų istoriją ir siekį užsitikrinti JAV palankumą.

Tačiau pernai Lietuva balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria JAV sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine pavadintas neteisėtu. Šalies atstovai taip pat nedalyvavo JAV ambasados atidarymo Jeruzalėje ceremonijoje gegužės viduryje.

Vis dėlto kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai norėtų, kad Lietuva pasektų JAV pavyzdžiu – jie kreipėsi į užsienio reikalų ministrą ir į Seimo Užsienio reikalų komitetą dėl galimo Lietuvos ambasados perkėlimo į Jeruzalę.

„Ar Lietuvoje bus pradėti svarstymai ir diskusija dėl mūsų šalies ambasados perkėlimo į istorinę Izraelio sostinę Jeruzalę, taip išreiškiant solidarumą su Izraelio valstybe ir JAV? Ar Lietuva galėtų inicijuoti diskusiją ES formatuose dėl Europos šalių ambasadų perkėlimo į Jeruzalę?“ – klausiama jų kreipimesi.

„Jeruzalė yra istorinė žydų valstybės sostinė, todėl diplomatinių atstovybių perkėlimas rodo istorinio teisingumo atkūrimą. Izraelis yra vienintelė demokratinė valstybė regione ir ištikima Vakarų šalių sąjungininkė“, – minėto kreipimosi motyvus aiškino konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Siūlo atsiklausti ir Lietuvos piliečių nuomonės

Kaip LRT.lt sakė E. Vareikis ir A. Armonaitė, Užsienio reikalų komitetas šio klausimo dar nesvarstė.

„Komitete dar nesvarstyta, bet žinau, kad tokia iniciatyva yra užgimusi. Reikia vertinti tuos dalykus ir vertinti platesniame kontekste – ne tik santykių su Izraeliu, bet ir santykių su mūsų partneriais Vakaruose kontekste. ES valstybės kol kas neskuba to daryti [perkelti ambasadų]“, – sako A. Armonaitė.

E. Vareikis mano, kad ambasados perkėlimo į Jeruzalę klausimą apsvarstyti būtų prasminga, bet reikėtų sužinoti ir Lietuvos piliečių nuomonę.

„Lietuva neabejotinai yra JAV sąjungininkė, bet reikia atsižvelgti ir į kai kurių ES valstybių nuomonę, ES šiuo atveju yra pasidalinusi. Kadangi ambasada atstovauja Lietuvos interesams, tai aš, visų pirma, detaliau pasidomėčiau, kokia yra viešoji nuomonė pačioje Lietuvoje. Man pačiam Izraelio politika neretai būna pavyzdys, kaip reikėtų elgtis ir mums, Izraelis ir JAV yra tos šalys, kurioms aš nestokoju simpatijų“, – kalbėdamas su LRT.lt neslėpė E. Vareikis.

G. Kirkilas sutiko, kad svarstyti galima ir šį kausimą, bet reikia atsižvelgti ir į ES poziciją: „Lietuvos situacija visuomet yra sąlygojama įvairiausių veiksnių, pirmiausia mūsų saugumo interesų, santykių pačioje ES, NATO viduje ir t.t.“

Jis taip pabrėžė, kad JAV mūsų nespaudžia sekti jos pavyzdžiu: „Jie puikiai supranta mūsų padėtį. Kitos šalys, pvz., Gvatemala, kuri neseniai atidarė [ambasadą Jeruzalėje], beveik 100 proc. priklausomos nuo JAV pagalbos ir jos elgiasi kitaip. Bet mūsų padėtis ne tokia, mums tikrai skubėti nereikia.“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po JAV ambasados Jeruzalėje atidarymo žiniasklaidai sakė, kad Lietuva mato Jeruzalę kaip būsimą abiejų šalių sostinę. „Apskritai viskas turi būti derybų rezultatas, nes matome, kaip tai yra jautru. Ir anksčiau sakėme, kad vienašališki sprendimai gali dar labiau pabloginti bendrą situaciją ir pokalbių klimatą. Tai, kaip matome, ir įvyko“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Per JAV ambasados atidarymą Jeruzalėje vyko masiniai palestiniečių protestai, taip pat susirėmimai su Izraelio pajėgomis prie sienos su Gazos Ruožu. Tą dieną, Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo apie 60 palestiniečių. Protestai prie sienos nebuvo taikūs – į Izraelio karius palestiniečiai mėtė akmenis bei Molotovo kokteilius. Be to, pastaruosius du mėnesius „Hamas“ iš Gazos ruožo intrensyviau į Izraelį leidžia raketas, o Izraelio pajėgos atsako savomis atakomis.

Laikysenos keisti nereikėtų

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis dabartinę Lietuvos laikyseną Izraelio ir Palestinos konflikto atžvilgiu vadina subalansuota laukimo pozicija ir parama tarptautinei teisei. Jo teigimu, tokia politika ir turėtų būti tęsiama.

Jis pabrėžia, kad Lietuvai tarptautiniuose santykiuose svarbu laikytis daugiašališkumo principo.

„Vienašališkumas tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, yra savaime pavojingas, nes Lietuvos saugumas yra garantuojamas daugiašališkumo – tiek dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, tiek daugiašaliuose formatuose“, – tvirtina Š. Liekis.

O pačiame Izraelio ir Palestinos konflikte, anot LRT.lt pašnekovo, prielaidų situacijai gerėti nėra: „Juolab kai vyrauja vienašaliai įvairių tarptautinių veikėjų veiksmai regione, labai sunku tikėtis konstruktyvaus problemų sprendimo. Ko gero, artimiausiu metu tos problemos sprendimo nematysime.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Odontologės papasakojo, pagal kokį pagrindinį kriterijų iš tikrųjų reikia rinktis dantų šepetėlį būtina viena papildoma priemonė (32)

Prekybos vietose siūlomi įvairių tipų dantų šepetėliai . Skiriasi jų galvutės dydis,...

Nuomos aferoms pabaigos nematyti: agentūrai sumokėjo, bet buto negavo (45)

Nors apie Klaipėdoje veikiančią agentūrą „Butų nuoma“ blogi atsiliepimai sklando apie...

Transliuotos išgertuvės Kybartuose atskleidė baisią situaciją: neskubėkime teisti kalinių (191)

Savaitgalį iš Kybartų pataisos namų išgertuves gyvai transliavę vyrai toliau kursto aistras....

Po pertraukos įvarčiais prapliupusi Rusijos rinktinė – praktiškai aštuntfinalyje (483)

Pasaulio futbolo čempionate antradienį prasidėjo antrojo turo rungtynės. Skambią pergalę prieš...

Kurtinaitį užjautęs Jovaiša davė skausmingą patarimą „Žalgiriui“ (67)

Kauno „Žalgiris“ užbaigė, kaip sako pats Šarūnas Jasikevičius , istorinį sezoną....

Nuo šiol pramogauti keliaus tik čia: merginos ir pigios pramogos papirko lietuvio širdį (18)

Dvi savaitgalio dienos Berlyne yra tai, ką šią vasarą privalo išbandyti kiekvienas lietuvis....

Tik vyrams: kaip pastatyti moterį „į vietą"? (62)

Dėmesio! Šis straipsnis griežtai skirtas tik vyrams! Moterims parašiau kitą. Prieš septynerius...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (21)

Kurortas - kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

VU rektorius: docento darbo užmokestis jau prilygsta vairuotojo algai (137)

Tyrėjai moksliniams tyrimams gali skirti vos pusę savo darbo laiko. Kita 40-50 proc. laiko dalis...

Karštis ir sportas: kaip susidraugauti su plieskiančia saule ir nepritrūkti motyvacijos (5)

Atėjus vasarai, ir dar tokiai šiltai, sunku nesidžiaugti oru. Kiek daug laisvalaikio galimybių ir...