Ar Lietuva nepatrūks, pirmininkaudama ES?

Iki labiausiai išreklamuoto šio dešimtmečio Lietuvos politinio įvykio – mūsų šalies pirmininkavimo pagrindinei Europos Sąjungos institucijai, vadovų ir ministrų Tarybai, - pradžios belikus vos 4 dienoms įspūdis toks, tarsi mūsų valdžia iki šiol ruošėsi naujam Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje ar kokiam pramoginiam, euroviziniam reginiui, užuot išsimankštinusi pusę metų neleisti, kad didelių, galingų ES valstybių interesai nustelbtų mažųjų Bendrijos narių teises.

Per pasirengimo laikotarpį daugiausia buvo kalbama apie viešbučių rezervavimą svečiams, tautinius suvenyrus ES pareigūnams, kultūrinę programą iš kitų ES šalių atvykusiems premjerams ir ministrams, rūpintasi, kad aukštų svečių akių nedirgintų šiukšlės ant šaligatvių, duobėtos gatvės, šulinių dangčiai su išlietomis rusiškomis raidėmis ir SSRS herbais.

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo politiko, politologo ir ūkininko filosofo , ar Lietuva išnaudos savo istorinę galimybę ir pirmininkaudama sugebės įtikinti Bendriją vienu balsu kalbėti apie pokomunistinėms ES šalims svarbius, skausmingus dalykus: tiesiogines išmokas žemdirbiams, žemės pardavimą užsieniečiams, energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos gamtinių išteklių, sovietų ir nacionalsocialistų nusikaltimus. Ar nenustelbs šių strateginių siekių keisti bandymai „šiuolaikinio meno parodomis“, kurių apstu Lietuvos pirmininkavimo renginių darbotvarkėje, atkreipti kitų Bendrijos šalių ir viso pasaulio dėmesį į Lietuvą?

Susidomėjimas neesminiais dalykais

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad iš tiesų žiniasklaida daugiausia kalba ir rašo apie išorinius, neesminius dalykus - kur nakvos, ką valgys ir kiek pinigų Lietuvoje išleis ES šalių parlamentų nariai, ministrai, ekspertai. Gerokai ilgiau visuomenei tenka ieškoti ir sudėtingiau rasti informacijos, ką tie garbingi svečiai svarstys susirinkę į konferencijas Vilniuje. 

„Darbotvarkė numatyta, svarbiausios temos apibrėžtos. Tiesiogines išmokas aptars kelios ES ministrų tarybos sesijos ir viena parlamentinė konferencija (atrodo, spalio mėnesį). Į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę apskritai įtraukta 500 klausimų. Greta bendrųjų ES siekiamybių (ES ekonomikos augimas, Bendrijos patikimumas ir atvirumas) – ir mūsų nacionaliniai tikslai: energetinis saugumas, stipri išorinių ES sienų apsauga, Baltijos jūros regiono strategija ir Rytų partnerystė“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė G. Kirkilas.

Kita galimybė atsiras negreit

Dėl agrarinės paskirties žemės pardavimo užsieniečiams datų ir sąlygų, pasak Seimo pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo, turi apsispręsti pati Lietuva - tų dalykų ES Taryba tikrai nesvarstys. Nebent, jei mūsų Vyriausybė labai prašytų, po oficialių posėdžių kur nors priesalyje būtų „pasikeista nuomonėmis“. „SSRS nusikaltimus Baltijos tautoms turėtų nagrinėti Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas, kurį lapkričio pabaigoje, prieš Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą, rengia Seimo Užsienio reikalų komitetas“, - pranešė G. Kirkilas. Jis tikina, kad kiekviena ES šalis pirmininkavimą stengiasi išnaudoti ir savo kultūrai populiarinti. „Tą patį darys Lietuva, bet meninių fotografijų parodos ir kaimo kapelų koncertai jokiu būdu negali nustelbti dalykinių diskusijų ar Vyriausybių sprendimų“, - tvirtino Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas. Kita tokia galimybė Baltijos šalių reikalus įtraukti į visos Europos Sąjungos darbotvarkę atsiras negreitai - Latvija ES Tarybai pirmininkaus 2015 m. sausį-birželį, Estija - tik 2018 m. sausį-birželį.

Beliko administratoriaus ir tarpininko vaidmenys

Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas, politologas dr. Laurynas Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad, Europos Sąjungos šalims pasirašius Lisabonos (ES reformų) sutartį, įsteigus nuolatinius ES Tarybos pirmininko (Bendrijos prezidento) ir užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio postus, ES pirmininkaujančios šalies užsienio reikalų ministrui netekus teisės vadovauti  ES Išorinių santykių tarybos posėdžiams, pirmininkavimas pasidarė parodomasis.

„Šaliai, kuri pusmetį formaliai stovi prie ES vairo, dabar beliko tik administracinis vaidmuo, nešališkos tarpininkės paskirtis. Įprasta sakyti, kad 95 proc. darbotvarkės klausimų pirmininkaujančioji valstybė „paveldi“ iš savo pirmtakių. Nieko negalima keisti. Net smarkiai taisyti. Kadangi dabar Europos Sąjungai svarbiausia susitarti dėl Bendrijos ateinančių šešerių metų biudžeto, neįmanoma net svajoti, kad Lietuvai pavyktų suagituoti kitas 27 ES šalis siekti kompromiso dėl tiesioginių išmokų. ES „branduolio“ valstybės ir svarbiausios Bendrijos institucijos nė nesiruošia klausytis Rytų Europos valstybių, bijančių, kad turtingi Vakarai supirks jų žemes, nuogąstavimų“, - tikino politologas L. Kasčiūnas.

Kurstė nepagrįstą optimizmą

Netgi atvirkščiai, anot L. Kasčiūno, - kai pirmininkaujanti šalis pradeda aiškiai ir negrabiai stumti savo „virtuvės“ reikalus, dažnai kitos ES narės pasipriešina tokiam politiniam protekcionizmui. „Ne Lietuva sugalvojo žaidimo taisykles, ji turi prisitaikyti, jeigu nori, kad ES elitas po pusės metų pagirtų Vilnių už „sėkmingą pirmininkavimą“. Tokį „rožinį“ vaizdą galėtų sudrumsti nebent mūsų valdžios krizė, Vyriausybių kaita ateinantį pusmetį. Nors ir tuo atveju, jeigu ministrų kabineto ar valdančiosios koalicijos sudėtis pasikeistų, Briuselis beveik nieko nepajustų, nes Lietuvos atstovai ES struktūrose, tas biurokratinis aparatas, ant kurio pečių guli visi pirmininkavimo rūpesčiai, dirbtų kaip dirbęs. Tačiau mūsų valdžiai galima papriekaištauti, kad ji ilgai kurstė nepagrįstą visuomenės optimizmą, esą nuo liepos pradžios iki gruodžio pabaigos Lietuva bus „galingiausios pasaulio ekonominės sąjungos“ lyderė“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak politologo, dabar, kai jau pasigirsta konkrečių klausimų, ką toji „lyderė“ tikisi nuveikti, laikydama rankose ES vadžias, mūsų valdininkai ima teisintis, kad Lietuvos Vyriausybė bus tik tarpininkė.

Uolumo egzaminas

„Mūsų politikų užduotis bus ES šalių vadovų ir ministrų susitikimų dalyvius prie derybų stalo susodinti pagal laikrodžio rodyklę ir angliškąją abėcėlę, pasirūpinti, kad netrūktų lentelių su valstybių pavadinimais, sinchroninio vertimo ausinių, gaiviųjų gėrimų. Jeigu gerai išlaikysime šį egzaminą, gal tai ir kilstels Lietuvos valdžios įvaizdį Briuselyje, nors kokia iš to politinė, ekonominė nauda šaliai – sunku išmatuoti. Norėtųsi, kad Lietuvos valdžia ir ekspertai įžiebtų tikrą diskusiją apie Ukrainos integraciją į ES. Tai būtų labai įdomus dalykas. Vertėtų pasistengti. Naudingi būtų ir nauji siūlymai dėl vieningos ES energetinės politikos“,- aiškino Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas.

Vis dėlto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo L. Kasčiūno nuomone, 2014-ųjų sausio 1-ąją niekam nei mūsų šalyje, nei užsienyje neapsivers liežuvis pasakyti, kad Lietuva pavyzdingai sutvarkė bent vieną bendrųjų Europos namų kertelę.

Europai kalbės neįprastas ūkininkas

Pirmasis agrarinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys bus liepos 21- 22 dienomis Vilniuje vyksiantis ES šalių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų posėdis bendros žemės ūkio politikos reformos klausimais. Atskris daug garbingų pranešėjų - Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Czesławas Adamas Siekierskis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo direkcijos vadovas Tassosas Haniotis. Lietuvos ūkininkų ir agroverslininkų vardu kalbės ne galingų organizacijų (Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ar Žemės ūkio bendrovių asociacijos) atstovai, o gana egzotiškos Augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacijos „VivaSol“ valdybos pirmininkas, Varėnos r. Dargužių kaimo ūkininkas Valdas Kavaliauskas.

ES kaimo ir miesto solidarumas

„Asociacijos „VivaSol“ nariai siūlo Lietuvai ir Europai kitokias vertybes. Nesudieviname rinkos ekonomikos dėsnių. Vienas pagrindinių mūsų filosofijos raktažodžių – solidarumas. Esame tvirtai įsitikinę, kad kaimas gali būti gyvas tik tada, jeigu bus tvirtai susijęs su miestu. Valgytojai (miestiečiai) ir gamintojai, augintojai (ūkininkai) turi padėti vieni kitiems – ne tik pirkti-parduoti, bet gerokai plačiau, įvairiau bendrauti, sielomis susigiminiuoti. Smulkūs savarankiški ūkininkai, užmezgę dvasinį ryšį su miesto bendruomene, gamins ir augins jausdami atsakomybę sau patiems, gamtai, tautai, valstybei. „VivaSol“ kalba ne tik apie ekonominę naudą, bet ir apie žmonių tarpusavio santykių kokybę“, - pasakojo asociacijos „VivaSol“ direktorius, avių augintojas ir sūrių gamintojas Audrius Jokubauskas, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kaip tokia smulki ir gana neįprastos ideologijos besilaikanti organizacija sudomino ES Komisiją bei Lietuvos Seimo Europos reikalų komitetą.

Anot breiko šokėju ir teisininku ketinusio tapti, tačiau tikrąjį savo pašaukimą kaime atradusio A. Jokubausko, patyręs, sumanus „VivaSol“ vadovas V. Kavaliauskas, kalbėdamas iš ES šalių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susirinkimo tribūnos, pasiųs svarbią žinią Lietuvai ir Senajam žemynui, kad būtent miesto ir kaimo, sodiečių ir miestelėnų solidarumas gali išgelbėti dabartinę vertybių krizės apimtą Europos Sąjungą nuo subyrėjimo.