Rusijai neatsisakant užmačių toliau šantažuoti Lietuvą dėl energetinių projektų, mūsų šalies deleguoto Europos komisaro Vytenio Andriukaičio pareiškimai šiuo klausimu sulaukė griežtos reakcijos. Eurokomisarą reikalaujama atšaukti, bet viskas nėra taip paprasta.
Vytenis Andriukaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Premjeras Saulius Skvernelis, ketvirtadienį kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“, sakė dar nespėjęs perskaityti trečiadienį išplatinto Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimo inicijuoti Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK) Vytenio Andriukaičio atšaukimo procedūrą.

Tai siūloma daryti dėl viešai išsakytų eurokomisaro teiginių apie Lietuvos energetikos politiką, kurie vertinami kaip žalingi Lietuvai ir neigiantys griežtą mūsų valstybės poziciją Astravo atominės elektrinės klausimu.

Premjeras ketvirtadienį teigė, kad plačiau kalbės susipažinęs su politikų pareiškimais, tačiau pažymėjo manantis, kad V. Andriukaitis turi atstovauti Lietuvos poziciją, turi atstovauti visas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Aš pats, kaip premjeras, ir Vyriausybė, darome viską, akcentuodami, kad tai (Astravo jėgainė – DELFI) nėra Lietuvos problema, kad tai ES, EK problema, ir mes atgarsio sulaukėme, iš to pačio EK pirmininko. Taigi, manau, kad eurokomisarai turi atstovauti ES poziciją, o mes stengiamės, kad ta pozicija būtų tokia, jog yra faktas, kad ši elektrinė statoma pažeidžiant europinės teisės reikalavimus, nėra saugi, kelia daug klausimų ir problemų“, – pažymėjo S. Skvernelis.

V. Andriukaitis aiškina apie dialogą

Ketvirtadienį DELFI raštu pateiktame V. Andriukaičio atsakyme teigiama, jog „nereikia apversti žodžių ir po to daryti išvadų iš jų“.

„Tai pirma. Antra, Rusija ir Baltarusija yra Lietuvos kaimyninės valstybės ir dialogas su jomis reikalingas mums gal net labiau nei kitoms ES šalims“, – tvirtino eurokomisaras.

Jis citavo EK pirmininką Jeaną Claude'ą Junckerį. „Jis yra pasakęs – cituoju: „Manau, turėtume galvoti apie geresnius santykius su Rusija – tai priklauso nuo Rusijos, tai priklauso nuo mūsų, tačiau nėra jokio Europos saugumo be Rusijos. Europos Sąjunga sudaro 5,5 milijonus kvadratinių kilometrų, o Rusija 17,5. <..> Todėl turime, neatsisakydami mūsų vertybių ir principų, Krymo ir pan., rasti su Rusija bendrą kalbą, labiau pritaikytą ateičiai“,– rašė V. Andriukaitis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Astravo jėgainės saugumas yra visų prioritetas. „Mano, kaip Lietuvos piliečio, Lietuvos, Europos Komisijos ir visos Europos Sąjungos. Galų gale manau, kad Baltarusija, turinti tokią patirtį kaip Černobylio pasekmės, yra taip pat suinteresuota atominės elektrinės saugumu ir Baltarusijos žmonės nenori antros tokios patirties. Žinoma, incidentai statomoje atominėje elektrinėje neramina, todėl EK seka šį klausimą ir daug daro, kad Baltarusija atliktų testus ir dirbtų skaidriai“, – DELFI nurodė V. Andriukaitis.

Pleištas į vieningą poziciją

Kaip trečiadienį akcentavo G. Landsbergis, iki šiol visos Lietuvos politinės parlamentinės partijos, Vyriausybė ir Seimas laikėsi bendros pozicijos dėl Astravo AE keliamo pavojaus. Visais įmanomais būdais stengtasi tiek santykiuose su kaimynais, tiek platesnėje tarptautinėje erdvėje padaryti viską, kad šis Lietuvai grėsmę keliantis projektas būtų sustabdytas.

„Bendromis pastangomis Seime buvo priimtas įstatymas, kuriam pritarėte jūs asmeniškai ir jūsų Vyriausybė, ir kurį įgyvendinus Astravo AE pagaminta elektra nepateks į Lietuvos elektros sistemą. Kremlius iki šiol nervingai stebėjo tokį vieningą Lietuvos politikų veikimą ir, kiek mums yra žinoma, dėjo dideles lobistines pastangas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse bei pačiame Briuselyje, siekdamas sustabdyti sėkmingą Lietuvos veiklą telkti tarptautinę bendruomenę priešinantis Astravo AE projektui“, – rašoma kreipimesi į premjerą.

Astravo AE statybos
Astravo AE statybos
© DELFI

Jame akcentuojama, kad V. Andriukaitis, būdamas Lietuvos deleguotas EK narys, akivaizdžiai pademonstravo, kad jam Lietuvos oficiali pozicija yra nepriimtina.

„Taip pat pademonstravo, kad jam Kremliaus lobistų argumentai yra artimesni. Suprantama, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali turėti savo nuomonę ir ją viešai reikšti, tačiau kai tas pilietis yra Europos Komisijos narys – jo vieši pasisakymai yra žalingi Lietuvai ir labai naudingi Kremliui“, – paskelbė G. Landsbergis.

Parlamentaras pabrėžė, kad V. Andriukaičio žodžiai atkartoja Kremliaus ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos propagandinius ir dezinformacinius teiginius apie Lietuvą, yra labai žalingi Lietuvos saugumo interesams ir naudingi tik Kremliaus geopolitiniams tikslams, kurių įrankiu yra Astravo AE projektas, keliantis didžiulę fizinę grėsmę Lietuvai ir Vilniui.

G. Landsbergio pareiškime yra cituojamas V. Andriukaičio interviu leidiniui „Ekspress nedelia“, kuriame eurokomisaras teigia, kad Lietuvos užsienio politika skatina visuomenės baimę, kad santykiuose su Rusija stokojama ekonominės logikos ir apskritai, kad valstybės požiūryje į Rusiją politika yra painiojama su ekonomika.

Taip pat interviu priekaištaujama dėl Lietuvos reiškiamų protestų dėl branduolinės saugos ir tarptautinių konvencijų pažeidimų Astrave statant atominę elektrinę.

Tokie V. Andriukaičio pasisakymai dar rimtesni tampa pastarųjų dienų kontekste, kai Baltijos šalims ieškant sutarimo dėl geriausio būdo sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros sistema, Rusija, Lietuvos Energetikos ministerijos žiniomis, aktyviai tam rengiasi ir investuoja į papildomus pajėgumus.

Primena politinę etiką

Kaip DELFI komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, gana kritiškų V. Andriukaičio atsiliepimų apie Lietuvos užsienio politiką, santykius su Rusija būta ir anksčiau.

„V. Andriukaitis turi ganėtinai seną poziciją, kad Lietuvos užsienio politika per daug agresyvi, bent jau ta prasme, kad nuolat Rusiją piešia tik iš blogosios pusės. Šia prasme nieko naujo jo pastarajame pasisakyme nerasime. Iš kitos pusės, jis gerokai disonuoja su nuostatomis, kuris skelbia mūsų valstybės vadovai. Jis turėtų suvokti, kad jo žodžiai bus interpretuojami ir Lietuvoje, ir kad tai nėra tik jo asmeninė pozicija“, – pažymėjo politologas.

T. Janeliūno manymu, Lietuvos komunikacija Vakarams apie Rusiją yra tiek efektyvi, kiek yra vieninga. Jeigu Lietuvos deleguoti politikai skelbia priešingas žinutes, Rusija, be abejo, tuo naudosis, ir stengsis labiau sureikšminti tuos, kurie yra artimesni jos pozicijai, o ne vieningai Lietuvos formuluojamai strategijai.

Tomas Janeliūnas
Tomas Janeliūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Paklaustas, kas galėtų skatinti tokius V. Andriukaičio pareiškimus, T. Janeliūnas svarstė, kad, viena vertus, juos lemia kiek kitokia nei Lietuvoje Briuselyje dominuojanti nuomonių įvairovė ir gal net kitoks informacijos priėmimas.

„Mes Lietuvoje iš tikrųjų jautriai žiūrime į priešpriešą su Rusija informaciniame lauke. Mums tai yra labai skaudus ir aktualus dalykas. V. Andriukaičiui, dirbančiam Briuselyje, galbūt tai nėra nei skaudi tema, nei kažkoks jautrus klausimas. Jis iš tikrųjų jaučia galintis kritikuoti tokią Lietuvos poziciją, kuri jam atrodo vienkryptė“, – svarstė profesorius.

Kalbėdamas apie Lietuvos viltis, kad jos deleguotas eurokomisaras atstovaus valstybės interesus, T. Janeliūnas sakė, kad tai yra „dviprasmis reikalas“.

„Formaliai komisarai visų pirma atstovauja ES. Jiems netgi draudžiama proteguoti kažkurios šalies interesus, tad šia prasme negalime reikalauti, kad V. Andriukaitis laikytųsi tik Lietuvos politinių nuostatų ir kaip nors proteguotų Lietuvos interesus. Bet iš kitos pusės, egzistuoja tam tikra politinė etika nekritikuoti ir nesielgti priešingai nei Lietuvos interesai. Tad keista, jei politikas, deleguotas Lietuvos Vyriausybės, savo asmeniniais pareiškimais kenkia tai Lietuvos pozicijai, kurią bandoma įtvirtinti“, – aiškino jis.

Atšaukti sąlygų nemato

T. Janeliūno manymu, pastarieji V. Andriukaičio pareiškimai vargu ar gali tapti rimtu pretekstu, vedančiu į atšaukimo procedūrą. „Nežinau, kaip tai vyksta formaliai, bet manau, kad tam turėtų būti žymiai rimtesnis pretekstas ir kažkoks labai konkretus rimtas nusižengimas“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto, kaip aiškėja, atšaukti V. Andriukaičio, net įžvelgusi tokią būtinybę, Lietuva neturi galių. Kaip DELFI nurodė VU TSPMI direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, atšaukti Europos komisaro jį delegavusi valstybė neturi teisės pagal Lisabonos sutartį. Anksčiau šį klausimą nagrinėjęs politologas yra skelbęs, kad iš postų eurokomisarai gali pasitraukti patys arba jų atsistatydinimo gali pareikalauti EK pirmininkas.

Atšaukti konkretaus eurokomisaro negali ir Europos Parlamentas. Iškilu tokiai būtinybei, nepasitikėjimas reiškiamas visa EK.

Pastarasis pasipiktinimą sukėlęs V. Andriukaičio pasisakymas nėra išskirtinis. Praėjusių metų gegužę, lankydamasis Lietuvoje, jis pareiškė, kad Baltarusija, EK duomenimis, atsižvelgia į visas rekomendacijas dėl statomos Astravo atominės elektrinės.

Eurokomisaras tada kalbėjo, kad šiai jėgainei negali būti taikomi dvigubi saugumo reikalavimai.

„Mes neturime duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Baltarusijai šis klausimas nerūpi – vyksta bendradarbiavimas, į visas rekomendacijas Baltarusija atsižvelgia. Visi saugumo reikalavimai bus keliami ir toliau, vyks kontrolė. Ar Suomijos, ar Baltarusijos atveju reikalavimai bus vienodi – dvigubų standartų čia nebus, nes tai yra saugumo klausimai ir čia kompromisų nebus“, – tuo metu V. Andriukaitį citavo DELFI.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kai kurie prastesnės kokybės produktai Lietuvoje dar ir brangesni (71)

Dalis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tirtų maisto produktų Lietuvoje yra ne tik...

Tarp universitetų – kovos be taisyklių: pradėtas tyrimas prieš KTU rektorių (46)

Metai iš metų besitęsianti nerašyta kova tarp didžiųjų Kauno universitetų pasiekė piką...

Juodoji augančių algų pusė (21)

Pastaruoju metu ekonomistai stebi kylančių kainų ir didėjančio darbo užmokesčio tendencijas....

Pirmą kartą nustatoma amžiaus riba, iki kurios vaiko negalima palikti vieno papildyta (172)

Seime į priekį pajudėjo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kartu pirmą kartą nustatoma...

Pasirodo, galima ir taip: savo reikmėms užsitvėrė visą gatvę (94)

Vilniuje esančių sodų gyventojai susidūrė su neįveikiama kliūtimi: gatvės pradžioje lyg...

Laimėjo bylą prieš policiją – radarų detektoriai Lietuvoje nedraudžiami (153)

Radarų detektoriai, vairuotojus informuojantys apie keliuose esančius greičio matuoklius,...

Tragedija Rusijoje: motina paliko kūdikį mirti, kol pati linksminosi su draugais (24)

Rusijoje jaunai moteriai, kuri paliko kūdikį mirti, o pati savaitę šėlo su draugais, gresia 10...

Dėl naujų draudimų bitkoinai nuvertėjo 40 proc. (1)

Vasarą rekordiškai brangusi virtuali valiuta – bitkoinai, rugsėjį nuvertėjo 40 procentų. Pasak...

Migruojantys paukščiai: Europos čempionai iš Šiaurės Amerikos ir Afrikos dėl vieno žaidėjo braukė įstatymus (10)

Kas sieja Jugoslaviją, Graikiją, Ispaniją ir Lietuvą? Skaičiuojant nuo 1990-ųjų, kai Sovietų...

„Zapad 2017“ pratybų metu sraigtasparnis apšaudė žiūrovus Rusija vadina provokacija (388)

Žiniasklaida skelbia, kad per karinius mokymus „ Zapad 2017 “ sraigtasparnis Ka-52 netyčia...