aA
Seimas per pavasario sesiją spręs, ar švelninti valstiečių priimtus alkoholio draudimus, – ar ilginti prekybos laiką sekmadieniais, mažinti amžiaus cenzą alkoholiui įsigyti iki 18 metų, drausti reklamą. PSO statistika rodo, kad situacija Lietuvoje gerėja. Ar tai gali sužlugdyti visuomenės blaivėjimą? O gal jau laikas atleisti draudimų varžtus?

Mitalas: 0,0 promilių statistika būtų nereali

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas laidoje „Faktai ir nuomonės“ sako, kad itin griežti sprendimai, susiję su alkoholio vartojimu, nėra tai, kas būtų geriausia.

„Kai pasikeitė įstatymai, mes matėme daug įniršio, pykčio, netgi svarstant tuos įstatymus norėta kietu kumščiu sureguliuoti kai kuriuos gilesnius mūsų visuomenės klausimus, kurie susiję su alkoholio ribojimu, piktnaudžiavimu ir panašiai. Viena vertus, patys mokslininkai sako, kad akcizo didinimas turėjo didžiausią įtaką iš tų visų kontrolės priemonių, kai nuo 2011 metų pradėjo kristi alkoholio suvartojimo statistika. Kita vertus, tarptautiniai tyrimai jaunimo grupėje aiškiai parodo, kad jauni žmonės alkoholio suvartoja mažiau.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Čia turbūt būtų galima pasakyti, kad taip yra ir dėl tam tikrų laikmečio pokyčių, nes jauniems žmonėms tai netampa taip aktualu, kaip buvo anksčiau. Naujiena, mano supratimu, gera, tai leidžia į šią diskusiją pažvelgti kiek kitaip, nei buvo galima žvelgti prieš kelerius metus, ir nebebandyti sudėtingo bei sunkaus klausimo „uždaryti“ į kažkokį visiškai kieto kumščio politikos reikalaujančių priemonių sąrašą. Mes galime išsikelti tikslą, kad saikingo alkoholio vartojimo kultūra yra tai, ko siekiame, bet nenorime Lietuvoje padaryti, kad būtų 0,0 promilių ar procentų per metus, nes suprantame, kad tokia statistika būtų nereali“, – sako V. Mitalas.

Veryga: manęs neįtikina tai, kad reiktų atleisti vadeles

Seimo narys Aurelijus Veryga laidoje tikino, kad per dvejus ar trejus metus pokyčio žmonių smegenyse neįvyko, todėl taikomos priemonės orientuotos į ilgalaikį tikslą.

„Pirmiausia – gal apie tą uždraustą vaisių. Mes, suaugę, turbūt dažniausiai reaguojame į uždraustus dalykus, ypač jeigu jie pasikeičia mums esant suaugusiems, jeigu reikia keisti elgseną, prie kurios esame įpratę. Teisingai mums sako kolega, kad tikrai buvo aršiai diskutuojama. Reta tema sulaukia tiek daug vertinimų ir kontroversijų, tai reiškia, kad visuomenėje ji svarbi. Kas įdomiausia, vaikams, kurie gimsta ir auga tokiomis sąlygomis, jos neatrodo ypač draudžiančios, represinės. Jos mums, suaugusiems, yra netinkamos, nes verčia keisti gyvenseną, o vaikams tai yra normalus, realus gyvenimas, prie kurio nereikia net taikytis. Tai yra ilgalaikis tikslas, todėl mes ir sakome, kad tos priemonės turi ilgą tikslą – ne rytojų, o naują kartą, kuri užauga kitokiomis aplinkybėmis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Manęs neįtikina tai, kad reiktų atleisti vadeles. Dar daugiau – gal mane kolega įtikins, kad per dvejus ar trejus metus pasikeičia žmogaus smegenys, kurios evoliucijos metu kažkiek keičiasi, pavyzdžiui, tūris gali keistis; nemanau, kad per trejus metus jos pasikeitė, ir mes painiojame argumentus. Mes kažkodėl tas vestuves, kariuomenę suveliame į vieną vietą“, – sako A. Veryga.

Anot jo, jeigu žmogus iki 21 metų nepradeda vartoti alkoholio, jis ir vėliau nepradeda to daryti.

„Moksliniai tyrimai labai aiškiai nurodo, kad žmogaus smegenų visiška branda tikrai nesibaigia aštuoniolikos metų, ir jos yra labiau pažeidžiamos. Žmonių, anksčiau pradėjusių vartoti, žymiai didesnė dalis tampa fiziškai priklausomi. Tikslas – ne pasakyti, kad žmonės apskritai turi nevartoti alkoholinių gėrimų, tikslas – pavėlinti pradžią, o paskui žmogus apsisprendžia. Įdomiausia tai, kad jeigu žmogus nepradeda vartoti iki tam tikro amžiaus, dažniausiai iki 21 metų, jis ir nepradeda, nes vartojimas siejamas su suaugusiojo gyvenimu, su kietumu, su stiliumi, ir kol esi nebrandus, tai limpa. Kai subręsti, supranti, kad linksmintis gali savęs dirbtinai nestimuliuodamas“, – tikino buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Europos kontekste – 18–19 amžiaus vidurkis

Dr. Renaldas Čiužas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius, laidoje sako, kad Lietuvos jaunimas mažai kuo skiriasi nuo kitų Europos šalių jaunimo, kalbant apie alkoholio vartojimo kontekstą.

„Aišku, politiškai diskutuojant, gerbiu abiejų kolegų pasisakymus, nuomones, vieno – vieni argumentai, kito – kiti. Aš galiu pasakyti, ką kalba statistika tarp jaunimo. Žinoma, dabar Lietuvoje mes turime vadinamąjį gerą laikotarpį. Jeigu lygintume su 2003 metais atliktais tyrimais, kai Lietuvos ir Europos vidurkis buvo pasiekęs piką turint omeny paragavusių alkoholio 15–16 metų amžiaus grupę, skaičiai tikrai buvo viršūnėje, tai šiandien galime pasakyti, kad mes turime tą europinį vidurkį.

Lietuvos jaunimas mažai kuo skiriasi nuo kitų šalių jaunimo, bet faktas tas, kad tam tikra dalis jaunimo, kuriems yra 15–16 metų, alkoholį vartoja ar bent jau pabando. Ta diskusija dėl amžiaus – aš suprantu, kad biologiškai, mediciniškai branda gali būti labai įvairi ir skirtinga, deja, vyraujanti amžiaus tendencija Europos kontekste taip pat yra 18–19 amžiaus vidurkis. Yra keletas šalių su griežtesne politika: Suomija, Norvegija ir kitos“, – sako R. Čiužas.

Paklausus, ar 20 amžiaus cenzas pasiteisino, pašnekovas tikino, kad dar per anksti kabėti apie išvadas.

„Turbūt treji metai nėra tas laikas, kad būtų galima pasakyti, jog jau galima kažką teigti. Tai yra pabandymas. Formuojant tokią politiką turbūt reikalingas ilgalaikis konceptas, ilgalaikis požiūris; šiandien jau buvo paminėta, kad jeigu tai tampa kultūros dalimi, žmonių, bendruomenės dalimi, pardavimo amžius tampa norma, o jei pateikiama kaip draudimas, be abejo, atsiranda noras prieštarauti. Tam tikros tendencijos matyti, tyrimai rodo, bet nemanau, kad jau dabar galima padėti tašką“, – sako R. Čiužas.

Veryga: keli simboliniai pakeitimai sugriautų visą paveikslą

A. Veryga taip pat sako, kad keli simboliniai pakeitimai gali sugadinti jau dabar gerėjantį paveikslą.

„Yra mokslinių tyrimų, kurie pakankamai aiškūs. Nėra jie labai sudėtingi. Islandija – geras ilgalaikės politikos pavyzdys, kur tikrai pasiekta labai gražių rezultatų, manau, mes turime, jeigu jau lygiuojamės, lygiuotis į tas šalis, kur problemų mažiau. Skandinavai garsėja kaip gerovės valstybės piliečiai, tokiose šalyse žmonės vertina savo gyvenimo būdą, valstybės dalyvavimą ne blogąja prasme draudimais, tiesiog žmonės supranta, kad tai sukuria papildomą saugumą.

Ar jau laikas atleisti alkoholio draudimų varžtus: Veryga kategoriškas – yra riba, kurios negalima peržengti
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai mes matome gerėjančias tendencijas, aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mes norime jas gadinti. Ar norime pasakyti, kad dabar liberalizuodami pasieksime ką nors gero? Jūs man pasakykite, kam trūksta viso šito“, – kalbėjo A. Veryga.

Paklausus, ar keli simboliniai pakeitimai gali sugadinti visą paveikslą, buvęs ministras tikino, kad tikrai taip.

„Žinoma. Mums jau net nebereikia žiūrėti į kitų šalių pavyzdžius, mes turime pakankamai ilgą laiką, kai matėme įvairius laikotarpius. Lietuva išgyveno keletą dramatiškų pasikeitimų. Aišku, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo griūtis, nebuvo kontrolės, turguje būdavo parduodami buteliai – su limonadu skiesdavo, paskui atsirado kontrolė, pradėjo valstybė įsikišti, mes ėmėme gerėti, tada „užplaukė“ mums viską liberalizuoti ir tapome labiausiai vartojančia valstybe – ne tik pagal suvartojimą, bet ir pagal mirtis važiavome į kalną. O dabar mums gerai sekasi, nesuprantu, kam norime tai griauti“, – kalbėjo A. Veryga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
4.0952

Top naujienos

Po konflikto su įsižeidusia policininke – prarasti dveji metai ramybės: tai buvau matęs tik filmuose (13)

Automobilių spūstyje į konfliktinę situaciją su Vilniaus apskrities policijos tyrėja...

Seime – užmojis nuo stambiųjų ūkininkų nubraukti milijonus: numatyta išmokų riba galiotų įskaičiuojant ir tolimus giminaičius (1)

150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas...

Giedrė Balčiūtė | D+

Viskas, ką norėjote žinoti apie antikūnus: kur, už kiek ir kada išsitirti bei koks kiekis yra pakankamas?

Koronaviruso pandemija žmones paskatino daugiau domėtis ne tik COVID-19 liga ir apsisaugojimo...

Arūnas Spraunius | D+

Kremlius nusitaikė į Juodąjį žemyną: čia jau darbuojasi rusų „sėkmės kariai“

Gegužės 4-ąją Prancūzijos tarptautinis radijas RFI informavo apie rusų karinių samdinių...

Automobiliai brangsta, o žaliavinių prekių bumas tik apsunkina situaciją (1)

Automobiliai nepraranda populiarumo ir per pandemiją. Be to, jie brangsta iš dalies dėl kylančių...

Po skandalo viešumoje pasirodžiusi Meghan Markle akį traukė nepaprastais papuošalais: visi iki vieno turi ypatingą reikšmę

Sasekso kunigaikštienė, sekmadienį pasirodydama per labdaros koncerto „Vax Live“ televizijos...

Kaip prižiūrėti vejos robotus – klaidos, kurios juos nužudo (1)

Robotizacija iš vidaus patalpų keliasi į lauką. It ant mielių Lietuvoje auga robotų vejapjovių...

Lietuvoje šiandien gaus sirenos: sulauksime įspėjimų (1)

Trečiadienį Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (279)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...