„Kodėl jis sužaidė tokį žaidimą? Sociologiniai tyrimai rodo, kad vienas iš penkių britų konservatorių rinkėjų dėl europinių klausimų yra nusiteikęs balsuoti už Nepriklausomybės partiją (UK Independence Party). Konservatorių viduje taip pat yra labai stipri euroskeptikų frakcija, nes britų konservatorių partija yra skėtinė, joje yra įvairių srovių, o euroskeptikų srovė yra tikrai didelė. Taigi norėdamas sumažinti euroskeptikų spaudimų ir neprarasti rinkėjų, D. Cameronas pasirinko įdomų veiksmą – nukelti viską po rinkimų. Taip jis motyvuoja saviškius, o euroskeptikai nepaleidžiami iš įtakos sferos. Manau, D. Cameronas pirmiausia išsprendė savo rinkimų dilemą“, - DELFI sakė politologas, buvęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Laurynas Kasčiūnas.
Rinkimai į parlamentą, tiksliau Bendruomenių rūmus, Didžiojoje Britanijoje turėtų vykti 2015-ųjų gegužę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas taip pat sutinka, kad vienas D. Camerono kalbos motyvų – siekis įtikti rinkėjams bei kai kurioms konservatorių grupėms.
„Toks jo kreipimasis turi dvi kryptis. Viena – nukreipta į vidų ir siekianti savo rinkėjų bei partijos narių mobilizacijos, antroji – į išorę, tai ir žinia pačiai Europos Sąjungai. Tačiau, kita vertus, tai nereiškia, kad Europos Sąjungoje į tai gali būti atsižvelgiama – kaip rodo atsiradusi reakcija, santykiai su Europa nėra vien razinų rankiojimas“, - teigė M. Jurkynas.
Priešinasi vienodiems vištų narveliams ir kiaulių žaislams
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad britų konservatoriai remia tokią Europos Sąjungą, kokia ji buvo iki Mastricho sutarties. Politologas primena, kad tuo metu, kai visa Europa ėmė kalbėti apie Lisabonos sutartį, britų konservatoriai sukūrė grupelę ir pasiūlė savo Lisabonos sutarties sampratą – jie norėjo grąžinti Europos Sąjungą iki Mastricho sutarties laikų.
„Britai, ir ypač britų konservatoriai, Europos Sąjungą mato kaip muitų sąjungą, integruotą bendrą rinką, bet ne daugiau. Kai tik pradedama kalbėti apie politinę integraciją, kai kalbama apie perskirtomąją politiką, sanglaudą, žemės ūkį, britai iš karto sako, kad tai nekonkurencingos politikos, jos iškraipo rinką, reikia reformuoti“, - pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, britų konservatoriai nepatenkinti, kad Europos Sąjungoje klesti protekcionizmas. Pavyzdžiu gali būti žemės ūkio politika, kuri, britų požiūriu, aptarnauja pietinių valstybių ir Prancūzijos ūkininkų interesus, tačiau nei ekonomikai, nei patiems britams tai nieko neduoda.
Pasak L. Kasčiūno, britų konservatoriams taip pat plaukai šiaušiasi nuo bandymų suvienodinti mokesčių sistemas, jiems nepatinka ir įvairios reguliacinės Europos Sąjungos normos.
„Europos Sąjunga taip pat orientuota į reguliacinių normų kūrimą. Čia kalbama ir apie vištų narvelius, kiaulių linksminimą ir panašius dalykus. Žinoma, aš kiek perdedu, bet kai kurie dalykai, britų požiūriu, yra pertekliniai“, - sakė politologas.
Britai remia Turkijos priėmimą
Politologas sako, kad Lietuvai „išplauta“ Europos Sąjunga nėra labai naudinga, nors, jo teigimu, reikia žiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.
„Pavyzdžiui, aš manau, kad mums reikėtų remti Europos Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga drauge su išteklių tiekėjais – Rusija, Alžyru – derasi vienu balsu. Mums tai būtų naudinga. Nors tai tik teorija, darbotvarkėje to nėra, bet pateikiu tai kaip pavyzdį. Tačiau britai visą laiką bus prieš šį dalyką. Jie sakys, kad čia mūsų vidaus reikalai, tegul derasi kompanijos“, - pasakojo L. Kasčiūnas.
Tačiau britai itin palaikė Trečiojo energetinio paketo įgyvendinimą ir Lietuva juo rėmėsi kovodama su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl dujų kainų.
„Britai šitą paketą rėmė, nes tai demonopolizuoja rinkas, o prancūzai su vokiečiais nerėmė, nes yra jų kompanijos, kurioms tai buvo naudinga“, - teigė L. Kasčiūnas.
Politologas taip pat sako, kad, jo nuomone, Lietuvai labai naudingas britų priešinimasis vienodiems mokesčiams, mat Lietuvoje tiesioginių mokesčių bazė yra žemesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
Britų reikia norint Europoje išlaikyti NATO
Panašiai kalba ir M. Jurkynas. Jo teigimu, Lietuvai itin svarbūs transatlantiniai ryšiai su JAV, o Didžioji Britanija yra ta šalis, kuri šį ryšį užtikrina.
„Mūsų politinė kultūra saugumo klausimais labiau orientuojasi į Jungtines Valstijas nei kad į Europą, todėl transatlantinių ryšių susilpnėjimas Europos Sąjungoje mums nebūtų į naudą“, - sakė politologas.
Tačiau, jo teigimu, britai jau kuris laikas telkia Šiaurės ir Baltijos šalis, tarsi UK-Nordic-Baltic klubą, į kurį patenka šalys, besilaikančios fiskalinio stabilumo. Anot M. Jurkyno, regioninis bendradarbiavimas su britais per Šiaurės šalis galbūt atsvertų susilpnėjusį transatlantinį ryšį, tačiau mums vis tiek naudingesnė stipri Europa su britais, kaip ryšio su JAV užtikrintojais.
„Iš vienos pusės transatlantinių ryšių silpninimas mums būtų ne į naudą, tačiau jeigu nutiktų taip, kad britai nuo Europos nutoltų, bet vis tiek bandytų vystyti šalių santykius mums palankia linkme, tai galbūt tas regioninis bendradarbiavimas atsvertų. Tačiau vis tiek nebūtų gerai, nes stipri Europa su stipriu transatlantiniu ryšiu Lietuvai, kaip mažai ir paribio valstybei, yra labai reikalingas dalykas“, - teigė politologas.
M. Jurkynas, be kita ko, pažymi, kad norėdami surengti referendumą britų konservatoriai pirmiausia privalo laimėti rinkimus. Jeigu jie rinkimų nelaimės, D. Camerono pareiškimas gali tapti nieko vertu pranešimu.
„Kaip matome D. Cameronas eina šiek tiek va bank. Jis labai aukštai užsikėlė kartelę ir pastatė daug ką ant kortos – galbūt net savo politinę karjerą“, - teigė M. Jurkynas, priminęs, kad britai kalba apie kai kurių sąlygų persiderėjimą su Europos Sąjunga, nors kyla klausimas, ar kas nors su jais norės derėtis apskritai.