„Pagal rodiklį Nustatytų viruso atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių kartu su Jungtine Karalyste Lietuva, 2020 m. gegužės duomenimis, pateko į pirmąjį dešimtuką šalių, kuriose nustatytų viruso atvejų skaičius yra mažiausias ir daugiau nei 3 kartus mažesnis už šių šalių grupės vidurkį. Pagal nustatytų mirčių skaičių Lietuva praėjusių metų pavasarį taip pat buvo tarp 10 mažiausiai mirčių atvejų nuo viruso turinčių valstybių minėtoje šalių grupėje“, – taip pirmosios bangos suvaldymo rodikliai apibendrinami kadenciją baigusios Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybinių institucijų parengtame dokumente „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinė“.
Greitas nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros įstaigų perorganizavimas, nuotolinis pacientų konsultavimas, karščiavimo klinikų ir mobilių testavimo punktų įrengimas, taiklus testavimas, turint ribotus išteklius, ir testavimo apimčių plėtimas, ištekliams didėjant, – tokie pagrindiniai pirmosios pandemijos bangos Lietuvoje suvaldymo kriterijai medicinos įstaigose ir sveikatos priežiūros sektoriuje išskiriami atmintinėje.
Panašius sėkmę atnešusius sprendimus, valdant situaciją medicinos sektoriuje, įvardijo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Testavimo apimčių išplėtimas, mobilūs punktai ir testavimo klinikos, karštoji linija, kuri iš pradžių didžiąja dalimi veikė, padedant savanoriams, ir infekcinių ligų klasteris, kuris leido valdyti ligonių darbą regionuose“, – pasiteisinusius sprendimus aptarė jis.
Tuo metu premjero pareigas ėjęs Saulius Skvernelis tikino, kad, žvelgiant iš laiko perspektyvos, galima labai daug ką permąstyti, tačiau jis tikino, kad jei situacija būtų tokia, kokia buvo praėjusių metų kovo mėnesį, jis nekeistų jokių savo sprendimų. Apie kitokius sprendimus, anot jo, galvoti būtų galima tik tuo atveju, jei valstybė būtų turėjusi visą reikiamą apsaugos priemonių ir testų skaičių.
Delfi.lt kviečia susipažinti su pirmosios koronaviruso pandemijos bangos suvaldymo sveikatos priežiūros sektoriuje dinamika, buvosios S. Skvernelio Vyriausybės įvardintomis sėkmėmis ir nesėkmėmis.
Kaip buvo teikiamos medicinos paslaugos?
Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 d. Įvedus karantiną, radikaliai pasikeitė ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka.
Buvo numatytas planinių operacijų, hospitalizacijos, diagnostinių ir gydomųjų paslaugų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė.
Buvo draudžiama lankyti pacientus, išskyrus labai sudėtingos būklės pacientus, kurių liga smarkiai progresuoja, ir vaikus iki 14 metų su gydančio gydytojo leidimu. Buvo apribotas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas, išskyrus tuos atvejus, kai paslaugų nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą.
Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir pratęsimas, būtinųjų tyrimų skyrimas, specialistų ir slaugytojo konsultacijos buvo organizuojamos nuotoliniu būdu.
Buvo numatytas planinių konsultacijų, diagnostinių, profilaktinių ir gydomųjų paslaugų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė. Galiojo paslaugų namuose teikimo ribojimas, išskyrus ambulatorinės slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugas namuose.
Odontologams leista teikti tik būtinąsias paslaugas. Planiniai skiepyjai vykdyti, valdant srautus.
Atidėta buvo: ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, profilaktiniai patikrinimai ir prevencinių programų vykdymas bei įvairių visuomenės sveikatos paslaugų įgyvendinimas.
Sprendimas, kurio nekartotų
Paklaustas, kas paskatino labai greitai priimti sprendimą, susijusį su planinių medicinos paslaugų stabdymu, Lietuvoje kilus pirmai koronaviruso bangai, tuo metu sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs A. Veryga tikino, kad bene didžiausią įtaką darė nežinojimas.
„Buvo daug nežinojimo. Norint suprasti, koks tada buvo momentas, reikia įvertinti kelis dalykus. Jeigu būčiau turėjęs dabartinį žinojimą, tokio sprendimo tikrai nebepriimčiau. Antro karantino metu jo tokio ir nebuvo, nes jo ir nebereikėjo. Bet pirmo karantino metu, kai virusas tik pradėjo plisti, klasteriai dar neveikė, tada pagrindinė bėda ir buvo gydymo įstaigos, slaugos ir globos įstaigos. Ten ta liga plito labai greitai, užsikrėtinėjo medicinos personalas.
Buvo prasidėję tokie dalykai, kad medikai imdavo nedarbingumą ir neidavo į darbą iš baimės, kad gali užsikrėsti, susirgti, o tas susirgimas gali baigtis mirtimi. Buvo dalykų, kurie kėlė daug nerimo. Matėme Šiaurės Italijos pavyzdį, kas ten vyko. Taip pat trūko asmens apsaugos priemonių, nes kad jų reikės tokio kiekio, niekas neįsivaizdavo. Visos įstaigos turi tam tikrą kiekį asmens apsaugos priemonių, bet kai reikėdavo per dieną rengtis pilną aprangą, tokių kiekių nebuvo. Norint apsaugoti personalą, nežinant, kaip viskas bus, teko priiminėti tokius sprendimus“, – prisiminė A. Veryga.
Būtent šio sprendimo, kaip patikino jis, turėdamas dabartines žinias, A. Veryga nekartotų, nes šiuo metu priemonių yra pakankamai, žinoma, kaip elgtis, personalas yra apmokytas. Tada, anot A. Verygos, šis sprendimas buvo labai logiškas, nors ir turėjęs didelę kainą.
„Dėl planinių paslaugų sveikatos priežiūros stabdymo. Jis yra dvilypis – argumentų yra ir į vieną, ir į kitą pusę. Su šiandieninėmis žiniomis, sprendimas būtų kitoks. Tuo metu žinių nebuvo, buvo toks sprendimas. Kai yra žinios, ištekliai, galima daryti kitokį sprendimą. Iš šiandienos perspektyvos šį sprendimą galima vadinti su išlygomis pertekliniu“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Pagrindinis akcentas – staigus sveikatos priežiūros įstaigų perorganizavimas
Dokumente, pristatant sėkmingus pirmosios pandemijos bangos suvaldymo aspektus, akcentuojama, kad jau 2020 m. kovo 4 d. visa stacionarinė sveikatos priežiūra buvo perorganizuota į ligoninių tinklą, kuriame regioniniu principu organizuotas COVID-19 ligonių gydymas. Kitaip sakant, nuspręsta koronaviruso pacientų gydymą organizuoti klasteriniu principu, kai šias paslaugas teikė Santaros klinikos, Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Taip pat, siekiant vengti užkrato plitimo, buvo apribota pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veikla. O Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vadovaujantis pateikta analize, operatyviai reagavo į besikeičiančią situaciją, tikslindama ir keisdama dokumento, reglamentuojančio medicinos įstaigų veiklą, nuostatas.
Prognozuojant asmenų, sergančių koronavirusu skaičiaus augimą, buvo organizuojami medicininio personalo mokymai, skirti darbui su COVID-19 liga sergančiais pacientais: buvo atrinkta 20 stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pirmiausia turėjo būti pasirengusios teikti pagalbą COVID-19 pacientams.
Vis tik pripažįstama, kad šis procesas nebuvo sklandus.
„Tiek organizuojančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tiek jų veikimo teritorijoje esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos paslaugas COVID-19 pacientams ir ne COVID-19 pacientams, susidūrė su iššūkiais dėl paslaugų organizavimo infekcijos piko metu, perskirstant personalą, įsigyjant asmens sveikatos apsaugos priemones, reikalingą medicinos įrangą, organizuojant personalo mokymus, užtikrinant griežtus infekcijų kontrolės reikalavimus“, – teigiama atmintinėje.
Kaip pasiteisinęs sprendimas, įvardijamas karčiavimo klinikų savivaldybėse įrengimas.
„Augant užsikrėtusiųjų koronavirusu pacientų skaičiui, svarbu buvo užtikrinti pacientų ištyrimo galimybes maksimaliai saugiomis sąlygomis tiek galimai užsikrėtusiajam, tiek medikams, todėl Lietuvos savivaldybėse nuo kovo 23 d. duris atvėrė karščiavimo klinikos – asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikė ambulatorines paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams.
Į šias klinikas buvo registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai. Atvykę paskirtu konkrečiu laiku, jie buvo tiriami ir prireikus gydomi ar pervežami į ligoninę stacionariniam gydymui, įvertinant kiekvieną situaciją individualiai, kad pacientas reikiamą pagalbą gautų kuo greičiau ir atskirai nuo kitų pacientų“, – aiškinama „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinėje“.
A. Veryga Delfi.lt plačiau papasakojo, kaip, neturint tarptautinių organizacijų rekomendacijų ar analogiškos situacijos valdymo patirties, buvo nuspręsta kurti infekcinių ligų klasterius ir karščiavimo klinikas.
„Tai buvo visiškai naujos, niekada neegzistavę struktūros, kurios įprastinėmis sąlygomis formuojasi metų metais, dėl jų daug ginčijamasi. Čia viskas vyko savaitėmis ir, nepaisant to, ar buvo, ar nebuvo suformuluotos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, buvo kai kurių šalių praktikos, buvo mūsų pačių patyrimas, kalbant apie infarktų, insultų klasterius. Visa tai, kas čia gimė, buvo intensyvaus bendro darbo rezultatas, kalbantis su gydymo įstaigomis, su jų vadovais, su infektologais, su mūsų tautiečiais, kurie buvo išvykę į Jungtinę Karalystę, į Šiaurės Italiją, kur problemos kilo anksčiau. Kai kurie ministerijos darbuotojai labai atsiskleidė, naudojo tarptautinių mokymų patirtis.
Struktūros susiformavo labai greitai, nebūtinai jos iškart pradėjo labai gerai veikti, kol jos įsisuko tikrai buvo nelengva. Reikėjo nemažai dirbti su savivaldybėmis, ligoninių atstovais“, – detalizavo jis.
Kalbėdamas apie sprendimų priėmimą praėjusių metų pavasarį, premjeras pasakojo, kad buvo einama bandymų ir statistika bei ekspertų rekomendacijomis grįstų eksperimentų keliu.
„Mes, Vyriausybė, jautėmės kaip komanda, supratome atsakomybę ir labai dažnai, kai buvo teikiamas vienas ar kitas siūlymas, elgėmės kaip komanda ir ministrai nežiūrėjo vien tik į savo atsakomybės sritis, pasakydami, kad man nerūpi, kaip bus kitur, man svarbiausia verslo ar kultūros sektorius.
Daug kas buvo daroma ekspertimento būdu. Kai kas, ką mes darėme, pasiteisino, kai kas – ne. Nebuvo vadovėlių, nebuvo praktikos. Praktiką mes naudojome, žiūrėdami į kitas valstybes, o kai ką tiesiog sugalvodami savo. Tai buvo eksperimento būdas, kuris buvo pagrįstas statistiniais duomenimis ir ekspertų nuomone“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Išskirtinis dėmesys rizikos grupėms
Atmintinėje aptariant sveikatos įstaigų darbą, tarp sėkmingų sprendimų išskiriamas nuo pat krizės valdymo pradžios didelės rizikos grupėms ir jų apsaugai skirtas dėmesys, pasireiškęs optimizuotu globos ir slaugos įstaigų darbo organizavimu, srautų valdymu, pacientų testavimu ir aprūpinimu apsaugos priemonėmis.
Šiuo atveju išskirtinis dėmesys teiktas globos ir slaugos įstaigoms, kuriose nustatytos pagrindinės rizikos ir numatytos konkrečios jų valdymo priemonės srautų valdymo, pacientų testavimo, išorinės taršos, vidinės taršos, amens apsaugos priemonių naudojimo srityse.
Kaip nurodoma atmintinėje, siekiant valdyti srautus, nustatyta, kad iš palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių į namus turėjo būti išrašomi pacientai, kurių sveikatos būklė buvo stabili ne mažiau kaip 5 dienas iš eilės ir kuriems nereikėjo nuolatinės medicininės priežiūros ir stebėsenos. Taip pat buvo apribotas priėmimas į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų įstaigas bei stacionarines socialinės globos įstaigas.
Jei pacientai į šias įstaigas buvo perkeliami iš stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose buvo įsiplieskę koronaviruso židiniai, jų koronaviruso testas du kartus iš eilės, ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu, turėjo būti neigiamas, arba nuo COVID-19 ligos diagnozavimo dienos turėjo būti praėję 37 dienos.
Tiek iš gydymo įstaigų, tiek iš namų į globos ir slaugos įstaigas atvežti pacientai turėjo būti privalomai izoliuojami 14 dienų, juos slaugantis personalas privalėjo naudoti numatytas apsaugos priemones. Be to, rekomenduota suformuoti tik izoliuotų gyventojų slaugai skirtą komandą, kuri nekontaktų su kitais pacientais.
Vengiant išorinės taršos, į slaugos ir globos įstaigas neįleisti lankytojai, tikrinta į įstaigas įeinančių darbuotojų ir kitų asmenų kūno temperatūra, neįleidžiant tų, kurių kūno temperatūra buvo didesnė nei 37 °C. Vidinės taršos buvo vengiama, raginant bet kokius simptomus pajutusius darbuotojus, kreiptis į šeimos gydytoją ar skambinti karštąja koronaviruso linija, visų įstaigos pacientų temperatūrą matuojant bent kartą per parą, o karščiuojančius pacientus nedelsiant izoliuojant.
Testavimo dinamika pirmosios bangos metu
Testavimas – dar viena kertinė pirmojo karantino režimo priemonė, išskiriama „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinėje“. Kaip nurodoma atmintinėje, pirmosios bangos metu buvo pradėta nuo simptominio testavimo. Gana greitai išplėtus laboratorijų tinklą, imtasi ir proaktyvaus besimptomių asmenų testavimo. Taip pat laikytasi nuostatos, kad tyrimų rezultatai turi būti gaunami per 24 val. Testavimo strategija tuomet apėmė ir testavimo eksperimentus, kurie pasitelkti, siekiant suvokti viruso plitimą populiacijoje.
„Jau kovo pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija negalės atlikti visų reikiamų tyrimų, nes daugėjant šalių, iš kurių atvykę asmenys turi būti tiriami, reikėjo atlikti vis daugiau ir daugiau tyrimų. Pirmiausia papildomus tyrimus pradėjo atlikti didžiųjų ligoninių – Santaros klinikų, Kauno klinikų, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės – laboratorijos. Tačiau jose trūko reagentų, aparatūros, molekulinių tyrimų specialistų. <..>
Trūkstant sveikatos sistemoje veikiančių laboratorijų pajėgumų, buvo pradėta ieškoti kitų valstybinių institucijų laboratorijų. Pirmiausiai prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vėliau – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorija. Prie laboratorijų tinklo prisijungusios privačios laboratorijos labai reikšmingai padėjo užtikrinti intensyvų testavimą“, – testavimo dinamika pristatyta atmintinėje.
Taip pat nurodoma, kad Nacionaliniam kraujo buvo centrui pavesta koordinuoti laboratorijų darbą ir laiku paskirstyti ėminius tarp laboratorijų. Prie testavimo prisijungusių tyrimų laboratorijų darbas vyko 24/7 režimu, o, priklausomai nuo kintančių poreikių, tyrimų apimtys buvo didinamos ar mažinamos.
Buvusios Vyriausybės parengtame dokumente „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinė“ akcentuojama, kad, užtikrinus reikiamas testavimo apimtis, buvo pereita prie prevencinio testavimo, kuris prasidėjo nuo visų iš užsienio sugrįžusių asmenų testavimo, o po to persikėlė į slaugos ir globos įstaigas. Prevenciškai testuoti buvo svarbias funkcijas atliekantys medicinos sektoriaus ir kitų svarbių sektorių darbuotojai. Taip pat, nustačius COVID-19 protrūkius, testuoti visi individualaus židinio kontaktai.
„Lietuvoje balandžio–gegužės mėn. buvo atliekama ir po 8 tūkst. testų per dieną. Pagal testavimo apimtį Lietuva buvo tarp lyderių pasaulyje. Mažėjant atvejų skaičiui šalyje, buvo sumažinta ir testavimo apimtis, didesnį dėmesį skiriant didelės rizikos savivaldybėms“, – rašoma atmintinėje.
Prie testavimo optimizavimo, vadovaujantis atmintine, nemaža dalimi prisidėjo mobiliųjų punktų įsteigimas, kuris užtikrino, kad automobiliu atvykstantys asmenys neturės jokio sąlyčio su gydymo įstaigų pacientais ar gydytojais. Kartu protrūkius išgyvenančiose savivaldybėse, remiantis buvusios Vyriausybės atstovų sudaryta atmintine, mobilūs punktai padėjo operatyviai ir greitai paimti daug tyrimų, gyventojams neišvykstant iš gyvenamos savivaldybės.
S. Skvernelis prisiminė, kad, pradėjus nuo 100 testų per parą, pavasarį buvo pasiekta galimybė per parą testuoti 15-16 tūkst. ėminių.
Tačiau, žvelgiant retrospektyviai, testavimo organizavimas neapsiėjo ir be trūkumų bei nesklandumų.
„Kad mobilieji punktai dirbtų sklandžiai, reikėjo iš anksto gerai suderinti šių punktų, karštosios koronaviruso linijos 1808, laboratorijų ir SAM sprendimus. Pradžioje, kai trūko testų ir buvo siekiama labai plačiai testuoti tiek parvykstančius, tiek turinčius simptomų ar kontaktavusius su užsikrėtusiaisiais asmenis, kartais pritrūkdavo terpių ir tepinėlių, buvo nepakankamai sklandžiai dalijamasi informacija su savivaldybe ir mobiliuoju punktu.
Ateityje prieš darant reikšmingus testavimo strategijos pakeitimus, svarbu susitarti su visomis dalyvaujančiomis institucijomis ir patvirtinti labai aiškų algoritmą“, – nurodoma oficialiame pirmosios bangos suvaldymo sėkmių ir nesėkmių aptarime.
Skandalais apipintas priemonių įsigijimas
Praėjusį pavasarį Lietuva susidūrė su didžiuliu koronaviruso testų ir apsaugos priemonių poreikiu. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius buvo pateiktos rekomendacijos, kokias apsaugos priemones ir kokiais atvejais privalu naudoti personalui.
Čia buvo susidurta su rimtu iššūkiu. „Įstaigos nebuvo suformavusios asmens apsaugos ir medicininių priemonių, įrangos, reagentų ir vaistų poreikio. Įstaigų turimos asmens apsaugos priemonės buvo labai ribotos. Neturėta nei praktikos, nei įrankio, kaip periodiškai nustatyti apsirūpinimo priemonėmis poreikį ir jį įvertinti. Medicinos priemonių rezerve nebuvo sukaupta priemonių tokio pobūdžio grėsmei suvaldyti“, – rašoma buvusios Vyriausybės dokumente.
Nors, kaip pripažįstama atmintinėje, „krizės pradžioje nebuvo lengva sudaryti būtinųjų priemonių sąrašą, tačiau, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir Lietuvos įstaigų praktiką, išskirtos 4 pagrindinės priemonių kategorijos“, kuriomis buvo siekiama aprūpinti gydymo įstaigas ir kurioms buvo skiriamas prioritetas organizuojant pirkimus. Tai:
1) asmens apsaugos priemonės (pvz., vienkartinės kaukės, vienkartinės pirštinės, respiratoriai, vienkartiniai chalatai ir kt.);
2) priemonės COVID-19 testavimui (pvz., mėgintuvėliai, terpės, PCR testai ir kt.);
3) intensyviosios terapijos komplektai ir jų priedai (pvz., dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, gyvybinių funkcijų monitoriai ir kt.);
4) vaistai (pvz., paracetamolis, remdesiviras, midazolamas ir kt.).
Apsaugos priemonių įsigijimas, kaip išskiriama atmintinėje, buvo apsunkintas dėl kelių priežasčių: apsaugos priemonių trūko visame pasaulyje, taip pat, kliaujantis atmintine, „vykdant centralizuotus pirkimus ir lygiagrečiai gydymo įstaigoms bei savivaldybių administracijoms bandant savarankiškai įsigyti reikiamų prekių, atsirado vidinė konkurencija – imta konkuruoti dėl tų pačių išteklių, o tai taip pat kėlė prekių kainą ir apsunkino įstaigų galimybes apsirūpinti trūkstamomis priemonėmis“.
„Seimui skubos tvarka priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdė intensyvias asmens apsaugos priemonių pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu, siekiant kuo greičiau užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą priemonėmis, kurių trūkumas buvo kritinis. <..>
Dėl staigiai besikeičiančios epidemiologinės situacijos Europoje ir Lietuvoje labai greitai išseko galimybės įsigyti ES rinkoje esančias priemones ir teko ieškoti galimybių įsigyti reikiamų prekių tiesiogiai iš trečiųjų šalių. Derantis su trečiųjų šalių gamintojais, labai trūko derybinių kompetencijų, atsirado apribojimų dėl logistikos sprendimų, patekimo į ES rinką reikalavimų, konkurencijos tarp šalių.
Teko imtis netradicinių sprendimų – ieškoti galimybių įsigyti prekes per diplomatines atstovybes, pasitelkti verslo subjektus, Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos paštą logistikai tiek atskraidinant prekes iš gamintojų, tiek jas operatyviai paskirstant šalies gydymo įstaigoms“, – tokie situacijos sprendimo būdai įvardijami atmintinėje.
Šiuos sunkumus palydėjo ir nemalonios pasekmės: buvo pradėtas tyrimas dėl SAM organizuotų greitųjų testų pirkimo, kurio metu iš pareigų pasitraukė viceministrė. Pirkimo aplinkybes tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
A. Veryga: pirkimų srityje nekeisčiau nieko
Nors dėl kai kurių viešųjų pirkimų, susijusių su testų, apsaugos priemonių, įsigijimu, tuometei SAM vadovybei teko nemažai kritikos, A. Veryga tikino, kad, žvelgdamas retrospektyviai, nieko nekeistų.
„Šitoje srityje beveik nieko nedaryčiau kitaip. Vienintelis dalykas, kurį būtų galima padaryti kitaip, buvo tokių dalykų, apie kuriuos mes nė nepagalvojome. Pavyzdžiui, kad kažkas gali sugalvoti užsidirbti iš tarpininkavimo. Tai automatiškai dar nėra joks nusikaltimas, bet jeigu tą žinotum, galbūt atsargiau kažką vertintum. Bet tai yra tam tikros detalės, kurios nelabai keičia esmę, nes tuo metu šitų išteklių trūko visame pasaulyje. Iš esmės, kas sugebėjo greičiau, geriau rasti pagalbininkų, mums labai talkino mūsų diplomatai ir mes šių priemonių įsigijome labai daug.
Buvo visokių niuansų, tarkime, priemonių, kurios neatitiko kažkokio standarto. Su respiratoriais buvo situacija, kad tą kiekį, kuris buvo netinkamas, atvežė naujų, palikdami netinkamus kaip medicinines kaukes.
Kalbant apie priemones ar mokymus, dėl kurių kilo kažkokie tyrimai. Tuo metu kai reikėjo gauti, nebuvo iš kur. Viena, kai kažkas nusiperka kelis šimtus testų, o kita, kai valstybei reikėjo pirkti šimtais tūkstančių ir tiekėjas turėjo garantuoti tokius didžiulius kiekius. Aišku, kad tokioje situacijoje sprendimus darydamas greitai, gali padaryti klaidų“, – kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija Lietuvoje, valdant koronaviruso sukeltą krizę, iliustruoja baimę veikti greitai ir priimti greitus sprendimus, kurių reikalauja esama situacija.
„Ką aš matau dabar yra tai, apie ką kalbėjau, kai prasidėjo visi šitie tyrimai. Kalbėjau apie tai, kad institucijos turi dirbti savo darbą, bet nuolatinis valstybės tarnautojų viešas linčiavimas, kai dar net nepasibaigęs tyrimas ir kai tokiomis spekuliacijomis užsiima politikai, labai demotyvuos žmones ir padarys taip, kad jie bijos priimti sprendimus.
Ką mes šiandien matome? Ministerija ir laboratorijos tik neseniai nusipirko greituosius antigenų testus. Nors realiai tai padaryti galėjo per savaitę ar dvi, nes tokiomis aplinkybėmis įstatymas leidžia pirkti ir neįprastinėmis procedūromis. Po to, žinoma, visada gali atsidurti po padidinamuoju stiklu, bet mano sąžinė tikrai yra rami ir esu ramus dėl savo komandos“, – teigė buvęs SAM vadovas.
S. Skvernelis: politinis sprendimas buvo aiškus – privalote nupirkti
Labai panašios pozicijos į A.Verygos laikėsi ir S. Skvernelis, patikindamas, kad pirkimų srityje darytų tą patį, ką darė pavasarį.
„Pirkimus organizavo ir vykdė perkančios organizacijos. Mūsų politinis sprendimas buvo toks: jūs privalote surasti ir nupirkti, nes valstybės konkuravo tarpusavyje, kažkas pasiūlydavo daugiau ir tiesiog iš panosės nupirkdavo. Reikėjo labai greitų sprendimų ir mes suvokėme, kad gali būti visko. Rizika buvo didžiulė, bet visos priemonės atkeliavo, visos buvo kokybiškos, visos buvo panaudotos.
Praėjus tam tikram laikotarpiui, atsirado daug gudruolių, sakančių, kad reikėjo skelbti viešuosius pirkimus. Jei būtume taip darę, dar ir šiandien neturėtume priemonių, kurių reikėjo“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, tokia patirtis, kai greiti sprendimai, kurių reikalavo situacija, buvo palydėti kritika ir tyrimais, padarė neigiamą poveikį dabartinei Vyriausybei.
„Matau SAM žingsnius, kuriuose jie nieko nedaro, ką įstatymas leidžia ekstremalios situacijos metu. Jie naudojasi įprasta pirkimų taktika ir tiek greitieji antigenų testai, kurių ilgai nebuvo, tiek ir viešinimo kampanija, susijusi su skiepais, jos irgi nėra, nes vyksta pirkimai.
Gaila, kad tos institucijos, kurios turėjo padėti ir apsaugoti, matydamos, kad gal kažkuris tiekėjas yra nepatikimas, jo kainos nėra konkurencingos, jos nieko nesignalizavo. O po to, praėjus pusmečiui, atsirado kalbos, kad buvo galima kažką nupirkti pigiau.
Buvo galima, bet tada nieko nebuvo. Buvo tokia situacija, kai artėjome prie ribos, kai būtų reikėję uždaryti mobilius testavimo punktus, nes nebuvo kuo testuoti. Tada reikėjo labai greitų sprendimų. Tada ir darėme tuos greitus sprendimus, dėl kurių dalis žmonių nukentėjo. Tai sudavė milžinišką smūgį ir dabartiniai valdantieji nebenori rizikuoti“, – situaciją komentavo buvęs ministras pirmininkas.
Sugrįžimas į įprastą būklę
Sveikatos įstaigų sektoriuje, gerėjant epidemiologinėms aplinkybėms, į planinių medicinos paslaugų teikimo stadiją buvo sugrįžta palaipsniui.
Kaip rašoma atmintinėje, „operacijų vadovo balandžio 29 d. sprendimu nutarta leisti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos, pradėti teikti planines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas“. Paslaugų atnaujinimas buvo leidžiamas tik tuomet, kai kiekviena įstaiga turėjo parengusi etapinio paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
Tarp pasiteisinusių sprendimų, atnaujinant įprastas medicinos sektoriaus paslaugas, įvardijami šie: organizuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimas, pacientų srautų atskyrimas ir rūšiavimas, duomenų rinkimas, lovų užimtumo stebėsena, intensyvus darbuotojų testavimas, galimybė pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu.
Atnaujinant planines ir kontaktines medicinos paslaugas susidurta su sunkumais, tarp kurių didžiausi buvo lėtas ir netolygus paslaugų atnaujinimas skirtingose įstaigose, mažinęs medicinos paslaugų prieinamumą visuomenei.
„Valstybinės ligonių kasos (VLK) statistika rodo, kad įvairaus lygmens šalies gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas pacientams 2020 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais pavyko skirtingai. Pavyzdžiui, birželį pas šeimos gydytoją iš viso registruota 407 tūkst. apsilankymų. Palyginti su 2019 m. birželiu, tai net 60 proc. mažiau <..> Džiugino faktas, kad gydymo įstaigos ėmė teikti nuotolines konsultacijas <..> VLK statistika rodo, kad gyvų apsilankymų pas šeimos gydytoją liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 17 proc. Jų skaičius siekė beveik 548 tūkst. <..>
Dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti sveikatos paslaugas, kurių teikimą gyventojams buvo pakoregavęs karantinas. Tačiau augimą galbūt pristabdė prognozuotas veiksnys – rugpjūtį atostogavo nemažai medikų ir pacientų. Antra galima priežastis – mažesnis sergamumas vasaros sezonu. Stacionarinių paslaugų sutartis respublikinio lygmens ligoninės įvykdė 96 proc., regiono – 85,5 proc., rajono – 82 proc.“, – rašoma atmintinėje.
Kalbėdamas apie planinių paslaugų teikimo atnaujinimą, A. Veryga patikino, kad tai buvo labai sudėtingas procesas, kurio metu reikėjo įvedinėti labai priešingus, itin skirtingus reikalavimus. Visų pirma, buvo reikalaujama labai greitai stabdyti planines paslaugas. O po to, reikėjo labai atsargiai, saugiai, palaipsniui jas atnaujinti.
„Iš pradžių buvo nustatyti reikalavimai atnaujinti ne daugiau 50 proc., išlaikant saugumo reikalavimus dėl dezinfekcijos, dėl patalpų vėdinimo ir panašiai. Tada buvo įvairių kalbų, kad neįmanoma visų reikalavimų laikytis ir priimti tiek pacientų. Vėliau pasimatė, kad tos paslaugos atnaujinamos labai vangiai.
Žinoma, buvo svarbus niuansas, kuris buvo padarytas, tai priimti sprendimai dėl finansinių saugiklių įstaigoms, kad nenukentėtų finansiškai, kad nebūtų mažinami atlyginimai, nebūtų atleidžiami medikai, nes nebuvo paslaugų ir iš jų nebuvo gaunama pinigų. Vėliau buvo pradėta skirti ta 1/12 su tam tikrų paslaugų atnaujinimu. Tikrai intensyviai buvo raginama paslaugas atnaujinti, tiekti pacientams pagalbą, nes tikrai buvo tokių, kurie labai laukė paslaugų, negalėjo užsiregistruoti.
Vėliau prasidėjo aktyvus monitoringas iš Vyriausybės, žiūrint, kaip atsinaujina paslaugos, kaip ir kam sekasi. Daug dalykų keitėsi per trumpą laiką ir teko labai intensyviai dirbti su įstaigomis, kad vienu metu jos efektyviai susitvarkytų su infekcija, o kitu – kad pradėtų efektyviai teikti pagalbą pacientams“, – prisiminė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
