Krikšto „nuėmimo” apeiga aprašyta dar viduramžiais Livonijos kronikoje. Pasak J. Trinkūno, per prievartą pakrikštyti baltai nueidavo į upę ir pasinerdami į vandenį tą krikštą nusiplaudavo.
Krivio žodžiais, nėra skirtumo, kokioje upėje nusiplausi krikštą, svarbu vandens apeiga.
Krikštas – magijos forma?
Krivis yra ne kartą girdėjęs apgailestavimų, kad žmonės norėtų sugrįžti į senąjį baltų tikėjimą, bet tai neva trukdo krikštas.
„Tokiam žmogui sakau: tikite magija, nes krikštas yra magijos forma. Ir jeigu žmogus yra pavaldus magijai, jo bėda. Tačiau, kaip minėjau, mūsų protėviai pagonys tai sprendė nusiplaudami krikštą vandeniu”, – sakė J. Trinkūnas.
Norintiems atsisakyti krikšto Krivis patarė nueiti į gražesnę vietą ir pasakyti keletą žodžių „apie tai, kad nusiplaunu man svetimą krikštą ir viskas”.
Vyskupas K.Kėvalas: krikšto atsisakyti neįmanoma
Pasak dvasininko, atsisakydamas formalaus ryšio su Bažnyčia žmogus gali sakyti, kad netiki pagrindinėmis tikėjimo tiesomis. Toks žmogus atskiria save nuo tikėjimo, nelieka bendrystės su Bažnyčia. Tačiau, jeigu kada nors suprastų klydęs, K. Kėvalo žodžiais, apostazę atlikusiam žmogui nereikėtų iš naujo krikštytis, tik atnaujinti krikšto pažadus.
Sparčiausiai auganti religinė bendruomenė
Lietuvos krivis J. Trinkūnas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja senojo baltų tikėjimo išpažinėjų. Tai rodo ir gyventojų surašymo duomenys.
„Jei prieš dešimt metų senojo Lietuvių tikėjimo išpažinėjams save priskyrė kiek daugiau nei tūkstantis žmonių, prieš pora metų, surašant gyventojus, tokių asmenų padaugėjo penkis kartus, iki penkių tūkstančių su viršum, tad mes ir dar viena religinė bendruomenė šiuo metu esame sparčiausiai augančios religinės bendruomenės Lietuvoje”, – atkreipė dėmesį krivis.
Pasak senojo tikėjimo išpažinėjo, pernai visoje Lietuvoje buvo atlikta per 100 apeigų. Dažniausia krivis kviestas į vaikų palaiminimo apeigas ir vestuves, tačiau buvo ir laidotuvių.
„Metai tik prasidėjo, o jau turime dešimtis užsakymų vestuvėms ir vaikų palaiminimams”, – sakė J. Trinkūnas.
Renkasi prie aukuro
Pagal senojo Lietuvių tikėjimo papročius, visos apeigos atliekamos prie apeiginio aukuro ugnies. Į kūdikio arba vaiko palaiminimą susirenka giaminė, tačiau daugiausia moterys: senelės, motina, pribuvėja, kitos, nes vaiko palaiminimas yra moterų apeiga.
„Etnografiniuose šaltiniuose yra labai daug žinių apie senovinį vaiko palaiminimą, todėl mums nereikia nieko išgalvoti. Apeigos gražios ir prasmingos”, – pabrėžė vaikų palaiminimo šventėms vadovaujantis krivis J. Trinkūnas.
Paklaustas, ką vaikui duoda baltiškas palaiminimas, senojo tikėjimo išpažinėjas priminė, jog baltiškoje tradicijoje kiekvienas žmogus pereina kelis svarbius etapus. „Pirmas palaiminimas – kūdikio iki metų amžiaus įvedimas į giminę. Kita svarbi apeiga – vaiko iniciacija į suaugusiųjų pasaulį, kai jam sukanka maždaug 16 metų. Ją seka santuoka ir viskas baigiasi laidotuvėmis", – sakė J. Trinkūnas.