„Visų pirma, galima nesunkiai suprasti ukrainiečius ir jų lyderį Volodymyrą Zelenskį dėl prašymo įvesti neskraidymo zoną. Kai rusai atakuoja gyvenamuosius rajonus, kai kasdien žūva vaikai ir kiti nekalti žmonės, tuomet, be abejo, kiekvienas iš mūsų tokioje situacijoje prašytume to paties <...>.
Kas būtų, jeigu būtų, tai tik ateitis parodys atsukus laiką atgal. Dabar galima konstatuoti, kad Vakarų pozicija ir, pirmiausia, amerikiečių, kurių dalyvavimas būtų esminis užtikrinant neskraidymo zonos įvedimą, yra nepasikeitusi. Tiek JAV administracijoje, tiek Kongrese. Aišku, kad visko gali būti ir tai ateityje gali pasikeisti“, – sakė 15min.lt vyr. redaktorius. Vaidotas Beniušis.
Jo teigimu, kad kol kas nėra aišku, ar lenkai atiduos savo sovietinius naikintuvus ukrainiečiams, mat nėra aišku, ar juos pakeistų amerikiečių naikintuvai. Bėda, kad naikintuvų kiekis yra ribotas kiekis, o dalis jų jau yra pažadėti Taivanui.
„Antras dalykas, kiek tai praktiškai veiktų ir kiek Ukraina kontroliuoja oro uostų. Tai yra ir logistiniai klausimai, ir politiniai klausimai, bet vien tai, kad yra svarstomas toks klausimas, yra žingsnis padėti ukrainiečiams gintis nuo agresijos“, – teigė jis.
Vladimiras Putinas gąsdina, kad jeigu būtų įvesta neskraidymo zona, tai būtų traktuojama kaip tos šalies įsitraukimas į karą. Lryto.lt apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad neskraidymo zona nebūtinai reiškia, kad tai būtų panacėja Ukrainai apsiginti kare.
„Karas nuo to nesustotų ir taptų dar žiauresnis sausumoje. Bet taip, tai būtų labai svarbus dalykas ir visiškai tik praktiniu požiūriu ukrainiečiams. Jeigu dangus būtų „uždarytas“, tai kariauti būtų lengviau. Ukrainos kariuomenė galėtų kitaip kariauti ir daug laisviau.
Be abejo, ir tie dalykai, kad rusų aviacija vis labiau lygina su žeme ir griauna civilinius rajonus. Tiesiog žudo žmones masiniu būdu. Tai rusai visada daro, kai jiems pradeda nesisekti puolimas tokių karų atveju“, – teigė jis.
Visgi, pasak V. Bruverio, galima suprasti ir Vakarų argumentus, kad per daug rizikinga dabar leistis į „atominį pokerį“ su Kremliumi.
„Šalininkai to Vakaruose ir ne tik Vakaruose sako, kad čia Putinas blefuoja. Jeigu tik būtų pradedami numušinėti jo naikintuvai, JAV įsitrauktų į karą, tai Rusija iškart susigūžtų, atsitrauktų ir pabėgtų. Faktas tas, kad maksimaliai būtų pakeltas statymas šitame „atominiame, branduoliniame pokeryje“.
Vakarai kol kas taip žiūri, kad gal įmanoma sulaikyti ir „sumalti“ Putino armiją Ukrainoje. Ciniškai kalbant, Ukrainos sąskaita ir jos kraujo kaina. Aš irgi manau, kad klaida buvo neduoti tų naikintuvų, dabar visas šitas delsimas kainuoja. Rusai toliau griauna visą kritinę infrastruktūrą, kad ukrainiečiai negalėtų priimti tų naikintuvų ir neužtikrintų logistikos.“
Apžvalgininko nuomone, kad būtų visiškai įgyvendinta neskraidymo zona, Rusija turėtų pradėti vykdyti visiškai siaubingus karinius veiksmus.
„Jie turėtų būti vykdomi būtent su aviacija ir čia labiausiai akys krypsta į Mariupolį, kur visa tai jau vyksta“, – teigė jis.
Rusija sustos tik vienu atveju
V. Bruveris pritarė Prancūzijos prezidento minčiai, kad karas jau pamažu tampa ilgu ir nuožmiu.
„Rusija sustos tik tuo atveju, jeigu jie bus sustabdyti jėga ir nebeturės pajėgų fizinių, žmogiškų, ginkluotų ir visų kitų. Jeigu ukrainiečiai juos tiesiog „nukraujuos“ ir tiesiog negalės daugiau pulti. Kitu atveju, nebent įvyks kažkoks režimo viduje skilimas, perversmas, Putinas bus pašalintas arba nužudytas.
Sankcijos jau spaudžia, bet jos prispaus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne dabar, kai vyksta lemiami dalykai. Pagrindinis faktorius ir iš esmės, vienintelis faktorius, yra ukrainiečių pasipriešinimas. Jų gebėjimas priešintis ir situacija mūšio lauke. Aišku, pagrindinis Kremliaus tikslas yra Kijevas, didieji miestai ir šalies teritorinis suskaldymas arba sudraskymas, dalinė okupacija, kuri vis labiau tolsta“, – aiškino apžvalgininkas.
Jis paminėjo, kad net ir užimtame bei prorusišku laikytame Chersono mieste okupantams sunku, nes praktiškai jau vyksta partizaninis karas ir apie tikrą tos teritorijos kontrolę rusai gali tik pasvajoti.
„Visą laiką žiūriu į Mariupolį, ten vyksta tikra humanitarinė tragedija, miestas yra apsuptas, rusai bombarduoja. <...>. Rusams jo labai reikia ir tikisi čia pirmosios tokios pergalės, kur surengtų masines žudynes. Čia norėtų pakartoti Ilovaisko katilą, bet tokį didesnį, su tikrai didesniais ukrainiečių lavonų, belaisvių ir tų belaisvių egzekucijomis.
Juolab, kad Mariupolį vienas iš ginančių junginių yra Azovo pulkas, kurie yra tikri nacionalistai, galima sakyti, neonacistai, apie kuriuos visoje Ukrainoje kalba rusų valdžia. Rusams to labai reikia.“
Paklausus V. Bruverio, ar V. Putinas gali užpulti NATO šalį, komentavo, kad jam emociškai nepatinka argumentas, jog turime remti ukrainiečius, nes mes būtume kiti.
„Man tai kvepia tuo, kad mes turime juos remti dėl savo paties saugumo ir pan. Aš manau, kad pirmiausia, dėl žmogiškų ir moralinių dalykų, jeigu ir kitų argumentų nėra. <...>. Antras dalykas, kad dabar turime naują situaciją, pasikeitusią visiškai realybę ir lūžį. Tą klausimą reiktų performuluoti, ar tai gali išsilieti per kraštus, kas dabar vyksta.
Aišku, Rusija ir Baltarusija, kuri jau faktiškai yra Rusijos dalis, ar gali bandyti „pakrapštyti“ rytinį NATO flangą t. y. mus, manau, kad taip. Iš keršto, norėdama terorizuoti, pagąsdinti ir pagaliau iš tam tikros desperacijos. Jeigu Ukrainoje pradės visiškai springti ir klimpti, tai gali būti duotas nurodymas, pavyzdžiui, Lukašenkai surengti kokią nors provokaciją ar kažkokius dalykus, manau, kol kas hibridiniu būdu“, – aiškino jis.
Apžvalgininkas tikino, kad nemano, jog oficialiai ir konvenciškai dabartinėje situacijoje tam galėtų ryžtis Baltarusijos ir Rusijos režimai.
„Tegul jie pirma su Ukraina susitvarko, nes viskas ten krypsta taip, kad yra įvykęs lūžis kare. Iniciatyva pereina į Ukrainos pusę. Jeigu rusai tuoj pat negaus kažkokios didelės, strateginės „pergalės“, pavyzdžiui, nepaims Mariupolio ir nesurengs ten masinių žudynių, kas vis dar įmanoma, tai jiems bus visai blogai.
Ukrainos pajėgos jau ištiesino fronto liniją, kitaip sakant, nustatė fronto liniją, tai yra labai svarbu. Įtvirtino savo pozicijas, jei ne per visą perimetrą, tai per didžiąją dalį perimetro visos Rusijos agresijos. Kiekviena diena, kiekviena valanda faktiškai tiksi. Vis daugiau iniciatyvos, ir psichologinės, ir simbolinės, ir politinės, ir geopolitinės, ir karinės yra Ukrainos pusėje“, – tikino jis.
