aA
Šį pirmadienį visoje šalyje prasidėjo išankstinis balsavimas LR Prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir pilietybės išsaugojimo. Jei prezidento rinkimų biuletenyje informacija išdėstyta pakankamai aiškiai, referendumų formuluotės yra itin painios, tikina politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius. Negana to, apžvalgininko teigimu, referendumai atrodo ne tik parengti neapgalvotai, bet ir prieštarauja vienas kitam savo turiniu.

„DELFI Dėmesio centre“ – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.

– Referendumų formuluotės yra tokios, kokios patvirtintos Seimo nutarime, ir nėra teisinių galimybių jų suformuluoti aiškiau?

L. Matjošaitytė: VRK neturi jokio teisinio pagrindo, jokių galimybių pakeisti tų formuluočių turinį, nes jos buvo patvirtintos LR Seimo nutarimais, konkretus tekstas iš Seimo nutarimų atsiranda referendumų biuleteniuose ir dėl jų rinkėjai pasisako. Tačiau referendumų iniciatoriai turi teisę visuomenei aiškinti ir pateikti išsamesnę informaciją dėl siūlomo referendumo teksto.

– Į studiją atsinešėte abiejų referendumų biuletenių pavyzdžius. Matome, kad viename teksto yra gal dvylika eilučių, kitame – gal dešimt, ir reikia Konstitucijos galbūt būsimą perskaityti.

Klausimas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo skamba taip: „Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas. Šis įstatymas taikomas eiliniams ir pirmalaikiams Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, organizuojamiems po šio įstatymo įsigaliojimo“.

Referendume dėl pilietybės išsaugojimo klausiama taip: „12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“

Jūsų nuomone, tai – aiškios formuluotės?

L. Matjošaitytė: Turbūt paprastam LR piliečiui, rinkėjui, nėra taip lengva apsispręsti, ir paprasta kalba reikia paaiškinti, kas gi slypi už pateikto referendumo teksto.

– Jei dar dėl 121 – aišku, nes yra skaičius, tai dėl pilietybės išsaugojimo – nei valstybių sąrašo galutinio nėra.

L. Matjošaitytė: Dėl šios priežasties VRK užsakymu buvo organizuojami debatai, viešos diskusijos. Ir Vyriausybės kanceliarija vykdo visuomenės informavimą apie klausimo svarbą. Kitas klausimas – ar pakankamai visuomenė buvo informuota, ar laiku pradėjome apie tai kalbėti.

– Tadai, kaip jūs vertinate: aiškios šios formuluotės? Nenoriu nuvertinti mūsų visuomenės, bet teisinis išprusimas daugelio yra visiškai skirtingas.

T. Ignatavičius: Nėra aišku. Ko gero, bėda yra tai, kad šiandien, pirmąją išankstinio balsavimo dieną, mes kalbame apie ganėtinai painias formuluotes, rodo, kad gilesnių diskusijų iš esmės apie šiuos referendumus nebuvo. Mes kalbėjome daugiau apie prezidento rinkimus, šiek tiek – apie EP rinkimus, o diskusijų, kas slypi po šiais referendumais, iš esmės nebuvo. Ir žmonės, dabar pamatę šias grėsmingas formuluotes, kai kas ir pasimeta, nes patys klausimai yra sudėtingi – tiek dėl dvigubos pilietybės žmonės neturi aiškios nuomonės, tiek dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo tai buvo populistinis valdančiųjų sprendimas prisivilioti kuo daugiau balsuojančiųjų prezidento rinkimuose.

– Kai kurie politikai ragina savo rinkėjus ar tuos, kuriuos pasiekia jų žinia, nedalyvauti kai kuriuose referendumuose. Įvairių yra siūlymų. Šiandien populiariausia kandidatė irgi pasakė, kad ragina nedalyvauti viename iš referendumų.

T. Ignatavičius: Ko gero, tie du referendumai yra vienas kitam prieštaraujantys. Juk pirmo referendumo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo esmė yra susigrąžinti išvykusius Lietuvos piliečius, galbūt išsaugoti galimybę ateityje jiems sugrįžti. Kita vertus, antrojo referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo motyvas yra tas, kad tai reikia padaryti, nes išvažiavo daug žmonių. Tai vienu referendumu tarsi bandoma žmones prisivilioti grįžti atgal, o kitu referendumu siekiama sumažinti Seimą, nes nemažai žmonių išvyko iš Lietuvos. Tai – prieštaravimas.

– Ponia Šaraite, kaip, jūsų nuomone, turėtų būti aiškinama visuomenei dėl biuletenių paėmimo ir balsavimo. Dabar ir viešai girdime: ateik, pasiimk biuletenius, nori – balsuok, nori – nebalsuok. Bet juk tokius atvejus jūs ir bandote užfiksuoti, ar ne?

M. Šaraitė: Tikrai jau pirmąją išankstinio balsavimo dieną sulaukėme tiek mūsų pačių stebėtojų pastabų ir paklausimų, tiek pačių rinkėjų skambinančių. Ir čia labai svarbus rinkėjų informavimas. Pastebime, kad nemažai rinkėjų atėję į išankstinius rinkimus pirmąkart sužino, kad vyks du referendumai, kad yra papildomų biuletenių referendumams. Tokių kalbų girdime vien būdami Vilniaus miesto savivaldybėje.

Tikrai trūksta informavimo. Ir ko patys rinkėjai klausia: gerai, pirmąkart išgirdau, kad vyksta referendumas, gaunu biuletenį, o daugiau informacijos nėra? Galėtų pamatiniai dalykai lankstinuke ar informacija kiekvienoje rinkėjo kabinoje ar kiekvienoje apylinkėje būti.

Deja, yra tik Europos Parlamento rinkimų informacinė medžiaga ir bendrinė informacija apie rinkimus, kur yra šiek tiek bendrinių faktų. Bet pilietis, atėjęs į rinkimus ir sužinojęs, kad vyksta referendumai, išsamiau pasiskaityti ir geriau suprasti bent pagrindinius dalykus neturi, kur.

L. Matjošaitytė: Dėl informavimo – labai svarbus aspektas, ir jau jaučiu artėjantį Puntuką į VRK daržą. Bet esminis momentas yra tas, kad VRK negali leisti sau interpretuoti, tai – ne mūsų kompetencija aiškinti.

– Ką kalbėjo ponia Šaraitė, kad kiekvienas mūsų gyvename skirtingame informaciniame lauke. Yra dalis žmonių, kurie nevartoja žiniasklaidos, atsiriboja, žino, kad vyksta prezidento rinkimai, jų biuleteniuose – viskas aišku. Referendumų biuleteniai – visai kas kita. Ar nereikėtų aiškinimo, kas nutiktų prabalsavus taip, ir kas nutiktų prabalsavus kitaip?

L. Matjošaitytė: Dėl šios priežasties Vyriausybės kanceliarijai ir buvo pavesta informuoti visuomenę apie vieno iš referendumų klausimo svarbą. Jeigu būtų atitinkama medžiaga parengta ir visuomenė turėtų galimybę gauti informaciją, kurią parengtų ne VRK, o referendumo iniciatoriai, Seimo nutarimų projektų rengėjai, žinoma, būtų galima dalintis ta informacija. Bet VRK jokiu būdu negali ir neturi jokio teisinio pagrindo ir galimybių aiškinti visuomenei, kas slepiasi už to. Mūsų darbas – organizuoti rinkimus ir referendumus.

– Ar jūs sutinkate, ponia Šaraite?

M. Šaraitė: Iš dalies ne. Suprantu dėl turinio, bet kalbame apie formą. Juk prezidento rinkimų plakatai kabo, pagal abėcėlę, su pagrindine informacija, kokią jie yra pateikę. Lygiai taip pat galėtų būti bent vienas plakatėlis, kuriame būtų pagrindinė informacija apie referendumus.

– Jei nutariu nedalyvauti viename iš šių referendumų taip, kaip ragina kai kurie politikai, gal – abejuose, man imti šiuos biuletenius?

L. Matjošaitytė: Tokiu atveju neimkite biuletenio. Vyriausioji rinkimų komisija rekomenduoja neimti referendumo biuletenio, jeigu nenorite dalyvauti viename iš referendumų. Kiekvienas rinkėjas turės teisę gauti tris biuletenius: prezidento rinkimų ir du – referendumų. Kiekvienas rinkėjas turi teisę pats nuspręsti, kiek nori imti biuletenių. Jei nori imti vieną biuletenį, ima vieną biuletenį. Išankstinio balsavimo dieną tą biuletenį jis įdeda į išankstinio balsavimo voką, ir pasirašo vieną kartą.

Rinkimų dieną, jis pasirašo tiek kartų, kiek gauna biuletenių. Jei rinkėjas nenori dalyvauti, jis nepasirašo, biuletenis lieka nepanaudotas.

– Kai kurie rinkėjai gali norėti, kad kažkuris vienas iš tų referendumų tiesiog neįvyktų. Bet jei jie paėmė biuletenį, kas tada? Jie jau dalyvavo rinkimuose, ar rinkimuose dalyvauja tik įmesti?

L. Matjošaitytė: Atskirkime kelis dalykus. Tikrasis aktyvumas referendume ir rinkimuose yra skaičiuojamas nuo biuletenių, rastų balsadėžėje. Ne nuo atvykusių balsuoti rinkėjų skaičiaus, ne nuo to, kas pažymėta rinkėjų sąrašuose, o nuo konkrečių biuletenių, rastų balsadėžėje.

– Kitaip tariant, jei jau pasiėmei biuletenį, bet nenori balsuoti, biuletenio išsinešimas užantyje gali atrodyti kaip noras klastoti rinkimų rezultatus?

L. Matjošaitytė: Be jokios abejonės. Ir VRK sako, kad draudžiama išsinešti iš balsavimo patalpos rinkimų biuletenius.

– Ar tai – teisinė formuluotė, ar tik sakote tai?

L. Matjošaitytė: Visi biuleteniai turi būti paliekami patalpoje, kurioje jie išduodami. Kitas dalykas, balsavimo biuletenio išsinešimas gali kelti įvairių klausimų.

– Dar vienas dalykas – jei referendume balsuoja 50 proc. plius 1 rinkėjas, jei randate tokį skaičių biuletenių, referendumas yra įvykęs.

L. Matjošaitytė: Taip, nuo visų į rinkėjų sąrašus įtrauktų rinkėjų.

– Pone Ignatavičiau, kam naudingi šie referendumai?

T. Ignatavičius: Iš esmės jie yra skirtingi. Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo naudingas valstiečiams. Nors aš tikėjausi, kai Seimas priėmė šį sprendimą valstiečių iniciatyva surengti referendumą, galvojau, bus aktyvesnis vajus, kad eidami per butus agituodami už Skvernelį ar Europos Parlamento rinkimų kandidatus. Gal tai ir vyksta, gal nepastebime. Bet tai, kad viešojoje erdvėje nematyti diskusijų, rodo, kad jie nelabai tuo pasinaudojo. Jie tarsi nusprendė padaryti referendumus, o vėliau tarsi numetė, nes jiems nebeįdomu. Matyt, dėl to ir informacijos žmonėms trūksta. Vis dėlto manau, kad ne VRK turėtų visuomenei aiškinti, kas slypi už tų referendumų, o politikai, ir tie politikai, kurie inicijavo tuos referendumus.

– Vytautas Landsbergis šioje studijoje kalbėjo, kad greičiausiai nedalyvaus ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo, nes, kaip jis pareiškė, neraštingai suformuluotas referendumas – nėra valstybių sąrašo, nėra aiškios kitos detalės.

T. Ignatavičius: Tai gali sukurti naujas problemas. Jei įvyksta referendumai, ir žmonių valia bus sprendimas sumažinti Seimo narių skaičių ar išplėsti dvigubą pilietybę, referendume pareikštą žmonių valią Seimas turės įgyvendinti. O tada gali būti toks lietuviškasis Brexit, nes jei tauta nuspręstų sumažinti Seimą, paskui nežinau, ar patys politikai norės sau parašyti tuos atleidimo lapelius. Kiekvienas skaičiuos pagal save.

– Jie patys dar turės ne vienoje vietoje taisyti Konstituciją, nekalbant apie daugybę kitų įstatymų, įskaitant ir Seimo rinkimų įstatymą. Visos proporcijos keičiasi, frakcijų dydžiai. Prasidėtų iš esmės nauja diskusija apie parlamento sąrangą. Ponia Matjošaityte, ką jūs girdite iš rinkimų komisijų, ar yra daug atvejų, kad neimami kai kurie biuleteniai?

L. Matjošaitytė: Nėra iš tikrųjų daug atvejų. Kai kurie rinkėjai ateina iš anksto apsisprendę ir sako, kad neims, bet dauguma rinkėjų, kiek gauna rinkimų biuletenių, juos visus paima, ir keliauja į kabiną juos užpildyti, sudeda į išankstinio balsavimo voką. Tas pats ir su balsuojančiais užsienyje – kol kas nusiskundimų nesame gavę.

Be abejonės, rinkimų komisijos narių reikalas yra pasiūlyti visiems rinkėjams tiek biuletenių, kiek vyksta rinkimų ir referendumų, o kiekvienas rinkėjas yra laisvas pats nuspręsti, ar ima biuletenius, ar ne, kiek jų ima ir t.t.

– Gana keista kai kurių politikų komunikacija, išsiskirianti iš ankstesnių referendumų, raginanti neimti biuletenių. Ne balsuoti vienaip ar kitaip, o neimti. Tarsi tikslas, kad neįvyktų referendumai, ir tai išsiskiria iš pačių rinkimų komisijų rutinos. Tai nėra būdingas veiksmas komisijų nariams klausti, ar norėtų imti biuletenį – juk visi atplėšia, paduoda, ir tiek.

T. Ignatavičius: šie rinkimai apskritai gali tapti unikalūs, nes dalyvaudami prezidento rinkimuose galime išrinkti visą valdžią Lietuvoje, perrašyti visą politinį žemėlapį.

– Turite omeny Ramūno Karbauskio ultimatumus?

T. Ignatavičius: Taip, jei rinkimuose pralaimėtų Saulius Skvernelis, po jų mes galėtume turėti naują premjerą, naują Seimo pirmininką, visą naują valdančiąją daugumą. Šie rinkimai iš tiesų unikalūs. Kita vertus, bėda ta, kad greičiausiai ponas Ramūnas Karbauskis po šių rinkimų, jei pralaimės Saulius Skvernelis, nuo savo pažadų pabėgs.

Bet bene pirmą kartą aš Ramūnui Karbauskiui pritariu: jei lyderis dalyvauja tiesioginiuose rinkimuose ir juose pralaimi, kažkokia atsakomybė turi būti. Tą politinę kultūrą turime didinti. Tik abejoju, ar ponas Karbauskis sumąstė padidinti politinę kultūrą – greičiausiai jis turi kitą išskaičiavimą, bando mobilizuoti 280 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo per Seimo rinkimus už valstiečius, ir užgriebti neapsisprendusiųjų balsus. Bet paprastai kalbant, galimybė nušauti vienu šūviu ne vieną zuikį, yra.

Tik yra dar kita bėda – jei Sauliaus Skvernelio neišrinktų prezidentu ir Ramūnui Karbauskiui tektų įgyvendinti pažadus, dabartinė opozicija, kaip ir anksčiau valstiečiai po Seimo rinkimų, nėra pasiruošusi perimti valdžią.

– Turbūt pirmas dalykas, kas buvo nepasakyta – susitarkime, kas yra pralaimėjimas. Ar, pvz., kandidato patekimas į antrą turą, ir pralaimėjimas antrajame ture yra pralaimėjimas, ar ne. Kokie yra atskaitos taškai?

T. Ignatavičius: Ponas Ramūnas Karbauskis sau pasiliko galimybę blefuoti po prezidento ir EP rinkimų, kad galėtų sakyti, jog nepralaimėjo.

– Įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad antrajame ture Skvernelis pralošia kažkam nedideliu skirtumu, susiformuotų tokia situacija, kad du aukščiausi valstybės pareigūnai turėtų 100 proc. visuomenės pasitikėjimą. Vienas išrinktas prezidentu, kitas – ministru pirmininku. Tai būtų du žmonės, turintys didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Ar tai yra pralaimėjimas?

T. Ignatavičius: Bet Ramūnui Karbauskiui, jei jis jau sąžiningas, reikėtų vykdyti savo įsipareigojimą. Tik greičiausiai tai vis dėlto – Ramūno Karbauskio bandymas sutelkti rinkėjus.

– Turbūt daugeliui įdomu, kokiu būdu bus sužinoti rinkimų rezultatai. Kokie yra nurodymai vietos komisijoms, kaip bus skaičiuojami balsai? Praktika rodo, kad kadangi nėra reitingavimų, sudėtingumų, suskaičiuoti per tris keturias valandas laisvai įgyvendinama užduotis.

L. Matjošaitytė: VRK yra nurodžiusi apylinkių rinkimų komisijoms, jog pirmiausia turėtų skaičiuoti prezidento rinkimų rezultatus, vėliau – dėl pilietybės išsaugojimo, ir galiausiai – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

– Aišku, iškart bus žinoma, ar referendumai įvyko, vos uždarius apylinkes?

L. Matjošaitytė: Kaip ir sakiau, tikrąjį aktyvumą sužinosime suskaičiavę balsadėžėje rastus biuletenius. Ir šią savaitę skelbiame ne aktyvumą, o atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kuris nenulems referendumų ar rinkimų rezultatų.

Kada turėsime rinkimų ar referendumų rezultatus – atrodo, reitingavimo nėra, bet, kita vertus, turime penkių dienų išankstinį balsavimą savivaldybėse, tikėtina, bus labai daug išankstinio balsavimo vokų, kas prailgins rinkimų komisijų darbą, galbūt ir nespėsime per tris ar keturias valandas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0952

Top naujienos

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (142)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (8)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Linas Kojala. Sudie, Amerika? Sugrįžimas namo (I dalis) (121)

Garsiajam Don Kichotui, susiruošusiam į žygį, netrūko užsidegimo. Migelio de Servanteso...

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Šis gegužės mėnuo įeis į istoriją: po sumuštų temperatūros rekordų – radikalūs pokyčiai (33)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė sako, kad ši gegužė įeis į...

Skandalingasis „Flying Saucer Gang“ lyderis – apie nežinomą praeitį: darbas restorane ir tikroji pažinties su Karolina istorija (71)

„Tiesiog buvome bičai , kurie norėjo studijoje eksperimentuoti. Turėjome kompiuterį, mikrofoną...

Puiki pramoga savaitgaliui: daugiau beždžionių tiltų Lietuvoje niekur nerasite (13)

Prieš keletą metų duris atvėręs naujas Pagramančio regioninio parko lankytojų centras yra...

Mokslininkai: brokoliai padeda kovoti su vėžiu, tačiau neskubėkite jų pirkti (6)

Ilgą laiką su vėžio prevencija sieti brokoliai (kaip ir kitos kopūstinės daržovės, tarp kurių...

Kainuos centus, o rezultatas džiugins: gudrybės, kaip namus paversti prabangiais (2)

Idealiame pasaulyje turėtumėte namus, vertus blizgaus interjero žurnalo puslapių. Kiekviename...

Naktinis reidas Vilniuje: dėl pirkinio internetu abiturientas pateko į nepavydėtiną situaciją (223)

Triukšmingai mokyklos baigimą šventę abiturientai neprasprūdo po reidą sostinėje surengusių...