„Iki pat pasaulio pabaigos toks rytas neišauš. Negali dauguma žmonių rinktis protingai. Dauguma žmonių renkasi emocingai. Tačiau komitetėjimo banga dar nėra išsibaigusi ir dažnai būna taip, kad baisiausias cunamis pakyla ne jūroje, o netoli kranto. Tai kaip anąsyk apygardas nusinešė valstiečiai, tai dabar nusineš ne valstiečių komitečikai, o tie žmonės, kurie dar galbūt šiandien neplanuoja eiti į rinkimus." – sako politikos apžvalgininkas, VDU docentas Rimvydas Valatka, paklaustas ar žmonės kada nors rinksis valdžią pagal jau nuveiktus darbus, o ne rinkimų pažadus. Ko tikėtis iš po metų vyksiančių Seimo rinkimų? Apie visa tai laidoje DELFI Dėmesio centre pokalbis su R. Valatka, „Lietuvos ryto" politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Šiandieninę politikos sceną sociologas Vladas Gaidys pavadino „politine šaltiena", nes partijų ideologinės ribos gerokai išblukusios, trūksta struktūros ir tokia situacija sukuria puikias sąlygas rastis naujai politinei jėgai. Sutinkate su tuo, kada dabar idealus metas sukurti naują politinę jėgą, kuri būtų naujas gelbėtojas Lietuvoje?

– V. Bruveris: Gal nesutikčiau, tik kaip kulinaras su kulinaru dėl šaltienos. Nebent ta šaltiena yra vis dar verdama. O dėl to, kad iš jos gali išvirti kažkas naujo, tai be abejo. Prieš kiekvienus rinkimus, likus metams ar kiek daugiau mes pradedame dairytis į padūmavusį politinį horizontą, uostyti politinius vėjus ir žiūrėti iš kurios pusės čia ateis naujokai, nauji gelbėtojai. 2016 m. irgi prieš rinkimus dairėmės, nieko apibrėžto nematėme. Tada nežinojome, kad Skvernelis pabėgs nuo socialdemokratų, susikergs su valstiečiais ir pagimdys valstiečių ir žaliųjų fenomeną.

Vieną didžiausių frakcijų istorijoje.

– V. Bruveris: Taip. Kuri gaus tiek, kad nė viena organizuota politinė grupuotė neturėjo per pastaruosius 20 metų. Tai dabar situacija panaši Kol kas horizonte nieko apibrėžto ir konkretaus nematome, bet vėl mūsų širdys yra perpildytos lūkesčių.

Pone Katkau, apie lūkesčius. Pirmas dalykas, kur dabar gali krypti akys, tai ta kraštutinė dešinė, kur kažkas verda. Bet ar tai turi potencijos? Ir kita klausimo dalis,apie Roką Masiulį, kuris staiga maudosi šlovės spinduliuose, bent jau žiūrint į reitingų lenteles.

– M. Katkus: Pirmiausia, dėl kraštutinės dešinės tai jie tik ką turėjo savo pirmąjį testą. Vilniuje, po beprecedenčio visuomenės pasipiktinimo nuėmus Noreikos paminklą, alternatyviosios dešinės kandidatas, nesurinko balsų ir liko gerokai už borto. Dar daugiau, niekas neatėjo už jį balsuoti, kas yra dar baisiau, nes po tokių įvykių paprastai padidėja žmonių aktyvumas. Tai manau, kad kraštutinei ar kokiai kitai dešinei, pirmiausia reikia galvoti apie susivienijimą, nes dabar ji susiskaldžiusi ne mažiau, nei tradicinės partijos. Ten ir Juozaitis, ir Puteikis, ir Radžvilas ir kas tik nori. Bet kol kas jokių ženklų, kad jie susitaikys nėra, nes ten labai daug lyderių, daug tokių žmonių, kurie viską žino ir išmano. Kol kas ten nieko gero jiems nesimato. Nors būna ir keistesnių dalykų. Kalbant apie poną Masiulį, tai aš manau, kad jo reitingai nėra kažkokie labai įspūdingi. Palankumo reitingai rodo potencialą, kuris yra sėkmingai atsidaręs viešųjų ryšių pagalba ir dėl tų išėmimo aplinkybių. Bet kol kas ponas Masiulis neatrodo, kaip labai politiškas žmogus. Jis tik kelis kartus deklaravo politines pažiūras. Jis labiau atrodo tinkamas vestuvių generolo vaidmeniui, nei partijos kokio organizatoriaus ar lyderio vaidmeniui, nes tai reikalauja didžiulių finansinių ir organizacinių resursų, gamybinių resursų ir patirties, kurios kol kas neturi.

Pone Valatka, ar be tų dviejų – kraštutinės dešinės, kur galima matyti naujų darinių mirgėjimą ir Roko Masiulio, kuris dabar renkasi į kurią pusę sukti, dar matote, kas galėtų nustebinti?

– R. Valatka: Jei grįžtume prie kulinarijos, tai turėčiau pasakyti, kad šalyje, kurioje 2019 m. pasibaigus penktadaliui XXI a., pensijos yra nešiojamos pundeliais pinigų į kiekvieną trobą, iš principo nieko naujo ir negali atsirasti. Gali atsirasti kas nors seno atnaujintai. Šaltiena kaip tik ir yra tas daiktas. Jis ne naujas. Subproduktai kiti, o išvirus šaltieną, kurią žemaičiai vadina košeliena, pateikiama, kaip nauja. Tai šiuo atveju V. Gaidys labai pataikė. Kaip gali dešiniųjų pusėje kas nors atsirasti, jei visi kiti Lietuvos politikai, įskaitant kai kuriuos liberalus, šneka taip pat, kaip Sinica, Radžvilas ar Juozaitis. Kiek Lietuvoje buvo pasipiktinusių, kai genocido ir rezistencijos centro darbuotojas šneka, kaip tikras antisemitas, aiškina, kad žydų suvarymas į getus, buvo jų gelbėjimas ir t.t.? Nei prezidentas, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas ar Seimo daugumo lyderis, nei liberalų partijų vadai nė nesureagavo į tai. Tai kaip tu gali kaip nors kalbėti kitaip, jeigu Kasčiūnas ar net tas pats Vytautas Landsbergis iš pricipo šneka taip pat. Tai kaip žmogui atskirti? Todėl ir neatėjo į Žirmūnus, nes ten panašiai šnekančių irgi buvo. O dabar, dėl Masiulio. Kiekvienas žmogus gali būti partijos pirmininku. Visko gali būti. Masiulis gali būti sėkmingu partijos pirmininku nebent tuo atveju, jei vėl grįžtant prie kulinarijos, tai, kai nėra žuvies, tai ir Masiulis – žuvis. Netinka jis politikai. Jis žodžio suregzti nelabai sugeba.

Ar gali būti, kad nebus jokių naujienų? Gal jau ateina tas metas, kai rinkėjai rinksis pagal praeities darbus, o ne pagal ateitis šūkius? Kad daugumą ar net koaliciją galėtų turėti tradicinės, bent kažkiek prognozuojamos partijos? Ar dar neateina tas laikas?

– R. Valatka: Iki pat pasaulio pabaigos toks rytas neišauš. Negali dauguma žmonių rinktis protingai. Dauguma žmonių renkasi emocingai. Tačiau komitetėjimo banga dar nėra išsibaigusi ir dažnai būna taip, kad baisiausias cunamis pakyla ne jūroje, o netoli kranto. Tai kaip anąsyk apygardas nusinešė valstiečiai, tai dabar nusineš ne valstiečių komitečikai, o tie žmonės, kurie dar galbūt šiandien neplanuoja eiti į rinkimus.

Visuomeniniai komitetai vienmandatėse apygardose, nepriklausomi kandidatai remiami tų miestų merų, kurie dabar išrinkti... Toks scenarijus, pone Bruveri?

– V. Bruveris: Taip, tie komitetai, tai čia trečia kryptis, iš kur jis ar jie gali ateiti be tos kraštutinės dešinės ir be Roko Masiulio, kurio šviesia politine ateitimi aš irgi nelabai tikiu. Asmeniškai manau, kad jis dar pats intensyviai galvoja ir labiau norėtų vėl atgal į kokį gerai apmokamą technokratinį, vadybinį postą. Mano toks įspūdis stebint jo tokį mėtymąsi, kurį atspindi ne toks jau svaiginantis reitingas. Jam reikėtų aiškiau signalizuoti savo politines ambicijas, jei jis jų turi. O jei kalbame apie komitetus, tai savaime suprantama. Ko gi daugiau tikėtis? Savivaldos rinkimai jau parodė šitą bangą. Savivaldos rinkimuose komitetai buvo laimėtojai. Tiksliau antipartinės politinės jėgos. Visi tie, kurie pabrėžia ne tik savo antipartiškumą, bet ir antipolitiškumą apskritai, pozicionuodami save ne tik, kaip nieko bendra neturinčius su partijomis, bet ir su politika, kaip tokiu dalyku apskritai. Tai per šituos Seimo rinkimusi irgi galima tikėtis tokios tendencijos. Kadangi jie gali ateiti iš už to horizonto, kurio krašto mes dar nematome, tai tiesiog iš už bet kokios politikos ar net platesnės, nacionalinio masto erdvės ribų. Šita tendencija, be abejo bus.

Save pateikiantys, kaip žmonės einantys į politiką, bet pasisakantys prieš politiką, kaip veiklą. Tokių kažkuo žinomų žmonių būrys?

– M. Katkus: Sutinku su tuo. Mes tą turime nuo 2009 m., kai ponas Valinskas žadėjo juokinti linksmiau. Linksmiau nepavyko, bet linksma tikrai buvo. Vis dėl to, kalbėdamas apie kitus rinkimus, aš vis dėl to manyčiau, kad kaip ir praeitais rinkimais, tas tikrasis netikėtumas gali ateiti kiš tų veikėjų, kurie jau egzistuoja mūsų politinėje arenoje kurį laiką. Manau, kad tokios vietos yra trys. Viena, tai ar pavyks eilini Viktoro Uspaskicho prisikėlimas. Kad jis pavyko, tai faktas. Kiek jis pavyks, mes nieko negalime pasakyti. Tikrai yra ne vienas žmogus, kuris balsavęs už Ramūną Karbauskį ar Saulių Skvernelį gali nuspręsti, kad Viktoras Uspaskichas dabar yra pasirengęs, išsivalęs sugrįžti. Pirmieji reitingai tą rodo.

Bet ar čia galima kalbėti apie ženkliai didesnį skaičių balsų, nei tarkime, +-10 proc.?

– M. Katkus: Ženkliai negalima, bet apie 10 proc. tokioje situacijoje gali būti labai svarbūs. Antra tema, kurią reikėtų stebėti, tai ar pavyks Nagliui Puteikiui sukurti populistų internacionalą. Dabar jis tarsi tą bando daryti, Karbauskis irgi tą daro, mes turime Krivicko, Janutienės potencialų atėjimą į Seimą. Priminsiu, kad ponas Puteikis tik per klaidą nepateko į Seimą praėjusį kartą. Jis gana nuosekliai dirbo ties ta dalimi ir dabar susilpnėjus Tvarkos ir Teisingumo pozicijoms, tas tam tikras ūgtelėjimas gali įvykti, net nepaisant jo silpnų organizacinių gebėjimų. Galbūt bendradarbiaujant vienmandatėse apygardose su valstiečiais. Trečias, turbūt įdomiausias klausimas, tai apie rimtus pokyčius. Mes visi esame anksčiau nuvertinę pono Palucko partiją ir jos patrauklumą.

Socialdemokratai yra potencialūs laimėtojai kitų rinkimų.

– M. Katkus: Taip. Klausimas ar tas potencialus laimėjimas persikels į antrą turą. Priminsiu, kad praeituose rinkimuose socialdemokratai pateko į antrą turą labai daugelyje vienmandačių apygardų ir labai sėkmingai juos prapylė valstiečiams, už kurią balsavo ir dalis konservatorių, kuriems Gabrielius Landsbergis buvo užsiminęs, kad sudarys koaliciją su ponu Karbauskiu. Jei socialdemokratams pavyktų, kaip savivaldos rinkimuose pavyko atsiimti tą gebėjimą nugalėti antrą turą, tai ko gero labai stipriai pakeistų politinį žemėlapį ir labai sumažintų manevro laisvę kitoms partijoms.

Jei mes jau perėjome prie to, kas galėtų būti per rinkimu ar po jų, tai matant dabartinius reitingus, kur yra potencialiausia būsimoji valdžia? Nuo socdemų į centrą (socdemai, Darbo partija, valstiečiai ar dar kažkas) ir kita alternatyva – socialdemokratai su koncervatoriais?

– R. Valatka: Prie viso milžiniško pasirinkimo, kitos alternatyvos nėra. Realiai tai vienas išlekia, vienas ateina. Tai Kirkilas nueina į praeitį, ateina socialdemokratai. Aišku socialdemokratams dabar toks lūžio metas. Jei Paluckas prakiš dar vienus rinkimus, tai kas per partija, kuriai vadovauja lūzeris? Gali būti, kad socialdemokratai surinks daugiau balsų, kaip partija. Antra, turbūt kad konservatoriai gali potencialiai laimėti rinkimus, bet jie vis tiek lieka ten. Treti yra valstiečiai, po to Uspaskichas ir visokių komitečikų, dar išrinks ten ką nors iš kokio Tvarkos ir Teisingumo ir pan. Iš esmės turėsime tą pačią valdžią, su tomis pačiomis spalvomis, tik kairėje vietoje bebrų, ateis kokie barsukai.

Jūs sakote, kad matydamas dabartinį paveikslą, tai iš esmės yra ta pati valdžia tik jau su socialdemokratais?

– R. Valatka: Taip. Ir beje, tam, kad Karbauskis liktų valdžioje, visos kitos partijos padės balsuodamos už jo pasiūlytus draudimus. Viršūnėles nusipjauna Karbauskis, o šitiems darbininkams lieka šaknelės. Jei partijos supras, kad jos dirba Karbauskui ir sustabdys, sukurs tokia neformalią antidraudiminę koaliciją, tai galbūt kažkas galėtų būti kitaip.

– V. Bruveris: Žiūrint į dabartinę visuomenės nuomonės apklausų konfigūraciją, retrospektyviai ilgalaikes tendencijas, taip ir galima prognozuoti. Formaliais rinkimų laimėtojais gal ir gali būti konservatoriai.

Pirmo turo.

– V. Bruveris: Na, tarkime pirmo turo. Bet gal ir apskritai, kurie turėtų pirmosios nakties, pirmosios rankos teisę koalicijos formavime. Nepamirškime, kad tie turės tą rebrandingą, bent jau rinkimų sąrašo iškabose. Stengdamiesi kartu pasižaboti tą nepartinę tendenciją. Pakartoti tą patį prezidento rinkimų efektą. Jie turi visai neblogus šansus užimti tą formalią pirmą vietą. Tačiau klausimas su kuo jie tą koaliciją formuoja. Čia pasirinkimas labai nedidelis.

Kol kas vertas partneris atrodo tik socialdemokratai.

– V. Bruveris: Mes vėl atnaujiname kažkokias senas kalbas, apie galimą kažkokią vaivorykštinę koaliciją. Bet aš siūlyčiau neskubėti, nes visada galima lengvai suklysti darant prognozes, kaip dabartinės situacijos projekcijas. Reikia žiūrėti tendencijas. Mano nuomone, vis tiek valstiečiai yra akivaizdžiame kritime. Ir jie kris toliau. Dar po kokio pusmečio, mums gali prireikti stipresnių akinių viršūnėje pamatyti tuos valstiečius. Tie patys komitetai, visos antipartinės jėgos, apie kurias kalbėjome. Tą frakciją, kad ir kokio margumo, padrikumo ar nesusijimo laipsnio tarpusavyje būtų, bet ji vis tiek bus Seime svarbus faktorius.

Įsivaizduojate kokį nepriklausomų kandidatų sąrašą, kurį moraliai remia Visvaldas Matijošaitis ir kiti, triuškinančiai laimėję rinkimus?

– M. Katkus: Politikoje, net ir pačiai bjauriausiai partijai reikia tam tikro politinio organizavimo. Tam, kad paremti visus vienmandatininkus, žinant, kad Seime visa tai išbyrės į Brauno daleles, kai esame jau matę, tai abejočiau ar tai labai logiška. Toks sąrašas, atsiradęs iš nieko – nesutrauktų dėmesio. Ponas Karbauskis tai suprasdamas stengiasi padaryti kažkaip panašiai pas save. Jis dabar jau susitarė nekelti savo kandidatų vienmandatėse prieš socialdarbiečius. Karbauskis taip pat yra paminėjęs, kad jis bandys atnaujinti partiją rasdamas nepriklausomų žmonių tokių kaip Janutienė ar Krivickas.

Tuo pačiu siųsdamas signalą savo partiečiams, kad jų Seime bus dar mažiau, nes savo dalį užims Gedimino Kirkilo ir kiti bendražygiai.

– M. Katkus: Taip. Tačiau faktas, kad jis taip bandys ir tokiu būdu išliks. Ramūnas Karbauskis taip pat bando mobilizuotis savo elektoratą. Kaip Valatka užsiminė, draudimai, štai traukinys dar labiau važiuoja. Tai tas valstiečių kritimas turi tam tikras ribas ir nebūna taip, kad partija praloštų viską, po to, kai valdė. Dabar sąlygos pasinaudoti tais komitetais yra labai geros. Čia galima sukurti nepartinę partinę jėgą ir laimėti. Bet tą kažkas turi kurti. Tai yra labai sudėtingas darbas, o ponas Karbauskis tą irgi sunkiai sugeba valdyti.

– R. Valatka: Realiai jie apsiribos tais miestais ir rajonais, kuriuose jie yra. Sinergija gali būti tarp jų, bet įkurti vieningą Lietuvą yra techniškai neįmanoma. Vieningas Kaunas gali eiti ir Kaune, ir Kauno rajone, gal net Prienuose ir t.t.

– M. Katkus: Juozaitis su Radžvilu nesugebėjo susitarti, du labai panašių politinių pažiūrų veikėjai. Tai tikėtis, kad susitars dar daugiau panašių veikėjų, tai būtų sudėtinga.

Jūs pritartumėte, kad nebūtų intereso, kažkam iš tų vis dar nacionalinės politikos šešėlyje esančių žmonių, tokių kaip Matijošaitis, kurti nacionalinį judėjimą specialiai rinkimams?

– V. Bruveris: Nepritarčiau. Manau, kad tokia galimybė tikrai egzistuoja. Aš aplinkoje, medžių lapų šnarėjime ir šarkų balsuose miške girdžiu, kad toks interesas yra. Žmonės galvoja visaip. Natūralu, kad matydami tokią tendenciją per savivaldos rinkimus, jie bandys ja toliau pasinaudoti, siekdami perkelti savo įtaką ir laimėjimus į nacionalinės valdžios lygmenį. Kaip tai atrodys, mums sunku burti, nes dar per mažai visa tai vieša.

Ar teisingai suprantu, kad matysime tokius potencialius galios centrus: tai, kaip Bruveris pasakė, veidą pakeitusi Tėvynės sąjunga, su Šimonytės lyderyste ir galbūt Masiuliu šalia, jei jis eis su konservatoriais, kylantys socialdemokratai, kurie ilgą nebuvo valdžioje, didėja jų tikimybė laimėti antrus turus ir t.t. Ir kažkas tokio, galbūt būsimo, kas labiausiai asocijuojasi su vieningu Kaunu?

– M. Katkus: Vieningas Kaunas tai turbūt vienintelė jėga, kuri dabar galėtų sukurti nepartinį komitetą, jei tuo užsiimtų. Tiek mero asmenybė, tiek jo komanda, tiek miesto valdymas rodo, kad tikrai galėtų, jei tuo užsiimtų. Ir niša kažkam tokia yra tikrai didelė. Būtų galima susirinkti dalį žmonių, kurie dabar buvo nušokę į valstiečius, balsavo už Uspaskichą ir t.t. Bet aš noriu pasakyti, kad langas tam užsidarinėja. Tai yra didžiulis darbas ir Lietuvoje tų partijų yra pakankamai daug, sukurti naują partiją darosi vis sudėtingiau. Nebent suvalgyti kokių Tvarkos ir Teisingumo likučius ar kitą panašų judėjimą.

Juk judėjimas yra. Jis gali nutarti kelti kandidatus ir bus kaip bus?

– M. Katkus: Vienmandačių susirinkimas, žmonių susižiūrėjimas, susitarimas kas mes tokie esame, tai nėra taip paprasta.

– R. Valatka: Yra du dalykai – mastas ir įdirbis. Matijošaičio mastis neleidžia galvoti, kad jam tai pavyktų. Pirmiausia, tai viena yra paburblenti nusukus akis nuo kameros ką nors Kaune ir visai kitaip tai atrodys nacionaliniu mastu. Antra, įdirbis turi būti milžiniškas. Jei žiūrėtume kada Karbauskis pradėjo organizuoti savo komitetą, tai būtų kokie treji ar ketveri metai, visa kadencija iki to.

– V. Bruveris: Primenu tautos prisikėlimo partijos fenomeną, kur visiškai lygioje vietoje, nuo nulio, antra pagal dydį Seimo frakcija su Seimo pirmininku.

– R. Valatka: Bet Valinsko mastis yra didesnė. Tai tas vyras norėjo ir galėjo tai sukurti. Ir jis neburbleno į kamerą nusisukęs.

– M. Katkus: Taip, jis buvo eterio žmogus. Tiesiog aš manau, kad jei kažkas kažką daro, tai turi daryti maždaug apytiksliai šiandien. Matijošaičio sukurtas ir palaikomas judėjimas, jei jis pats ten eitų, galėtų neabejotinai praeti 5 proc. barjerą, tai čia net nėra klausimo. Kitas dalykas, ar praėjus 5 proc. barjerą, Seime iš to būtų kokios naudos. Manau, kad ne.