aA
Laisvės partijos valdyba oficialiai apsisprendė nepasirašyti politinių partijų susitarimo dėl švietimo.
Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Šis susitarimas, deja, neatrodo, kaip sąžininga politinės valios išraiška. Tai yra prisidirbusių politikų startas 2020-ųjų Seimo rinkimų kampanijoje. Tiesiog skandalinga, kad dabartinis švietimo ministras tik užima politinį postą nevykdydamas jokios realios ir būtinos veiklos.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020-ųjų Lietuvoje kai kuriose mokyklose vaikai mokosi taip, kaip prieš 150 metų nelegaliose ir entuziastų palaikomose lietuvių mokyklose carinėje Rusijoje – vienoje klasėje mokosi penktokai, šeštokai ir aštuntokai. Tai tik iliustruoja nenuoširdžius šio susitarimo atsiradimo motyvus“, – teigė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Išvardijo penkis argumentus

Laisvės partijos Valdyba nusprendė nepasirašyti politinių partijų susitarimo dėl švietimo.

Partijos valdybos teigimu, dokumento pasirašymas būtų ne žingsnis į priekį, o valdančiųjų, pirmiausiai – Premjero, Seimo ir Vyriausybės neveiklumo ir ydingų sprendimų dangstymas

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis siūlymų, pavyzdžiui, dėl jungtinių klasių, nėra strateginiai žingsniai, dėl kurių reikėtų dirbti projekte nurodytą dešimtmetį iki 2030-ųjų. Jų įgyvendinimui pakanka pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl minimalaus klasių dydžio, o mokyklų tinklą pertvarkyti padėtų kitas nutarimas – dėl tinklo taisyklių. Tą reikėjo padaryti vakar, būtina padaryti šiandien ar rytoj, o ne atidėti dešimtmečiui, teigė Laisvės partijos valdyba.

Partijos Valdyba pabrėžė, kad susitarimo projekte nesiūloma keisti šios koalicijos išrasto nelogiško finansavimo modelio – klasės krepšelio – kuris neproporcingai paskirsto lėšas mokykloms ir švaisto švietimui skirtus mokesčių mokėtojų pinigus. „Mokyklas turime finansuoti atsižvelgiant į mokinių pasirinkimą: ten, kur keliauja moksleivis, turi atkeliauti ir valstybės finansavimas, ne atvirkščiai – ten kur nėra moksleivių, keliauja valstybės finansai“, – įsitikinusi Laisvės partijos valdyba.

Ji taip pat pabrėžė, kad susitarimo projekte nėra nieko apie universitetų tinklo pertvarką ir jungimą, kuris leistų sutaupyti išlaidas, taškomas administraciniams poreikiams. Jas būtų galima ir yra būtina nukreipti į švietimo kokybės gerinimą, teigiama Valdybos sprendime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad susitarimo projekte įvardijami prioritetai yra priešingi paskutinius kelerius metus vykdytiems Vyriausybės veiksmams. Pavyzdžiui, šių metų biudžete buvo panaikintas finansavimas vaikų būreliams, kurį „susitarime“ jau siūloma įtvirtinti tarp prioritetų, teigiama sprendime.

Turi pastabų ir valdantieji

Iniciatyvai pastabų turi ne tik opozicinės, bet ir valdančiosios partijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sveikintina vadina premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą pasirašyti partijų susitarimą dėl švietimo, tačiau nepritaria laikinam mokyklų perdavimui Vyriausybei, kad ši priimtų sprendimus dėl tinklo pertvarkos, rašė BNS>

„Vyriausybė siūlo mokyklas laikinai atiduoti į pavaldumą Vyriausybei, o po to grąžintų po reformos. Aš čia sakau savo nuomonę, žinant, kokia mūsų partijos sudėtis, kad mūsų žmonės daugiausiai gyvenantys regionuose, šitas siūlymas tikriausiai yra per liberalus“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.

Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.

Jame diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.

„Nežinant situacijos regionuose, grynai matematiškai sprendžiant situaciją, ne vietoje dirbant ir nežinant aplinkybių, tai būtų nepateisinama prabanga vaikų atžvilgiu. Teigti, kad švietimo kokybė priklauso nuo to, kiek vaikų mokykloje, ar yra dvi klasės gimnazijoje, nemanau, kad tai yra argumentas. (...) Diskusija reikalinga, bet mes tikrai neisime į sprendimą leisti uždaryti mokyklas nesiremiant vietos bendruomenių, žmonių ir vaikų interesais“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad siūloma reforma būtų skausminga, tačiau kelia klausimą: „Kada, jei ne dabar?“.

„Visi dėlto sutariame, kad švietimo sistemos pertvarka stringa, nes, viena vertus, pačios savivaldybės sprendžia (dėl mokyklų išlaikymo – BNS), ir viena iš pagrindinių nuostatų, dėl kurios visos partijos galėtų susitarti, (būtų perdavimas Vyriausybei – BNS), nes švietimo reforma lieka aktuali“, – BNS sakė G. Kirkilas.

„Kita vertus, ar kas nors turi kitokių pasiūlymų? Jei mes to neįveikiame, viskas stovės kaip ir buvę. Iš tikrųjų tai labai skausminga pertvarka, bet surandant įvairių paskatų ją galima padaryt. Arba mes visą laiką būsime toje pačioje vietoje, arba bandysime žengti į priekį. Aš manau, kad reikia šitą pirmą žingsnį padaryti, ir kodėl gi ne prieš rinkimus. Skandinavų patirtis rodo, kad jie būtent prieš rinkimus susitaria dėl pagrindinių reformų“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino kol kas negalintis pasakyti, ar koalicijoje esanti partija palaikys susitarimą, bei teigia, kad siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą „gali būti ne tik du, o ir trys ar keturi variantai“.

„Esminis klausimas – ar bus užtikrintas reikiamas finansavimas. Jei jis bus užtikrintas, pastovus, aišku, galime palaikyti“, – sakė jis.

Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.

S. Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.

Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant pasiteisinusia ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.8750

Top naujienos

Nerimo apimtame Italijos regione dirbanti lietuvė – apie tikrąją padėtį: iš namų stengiamės neišeiti (218)

Kone kiekvieną dieną daugėja naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų – pasaulio žiniasklaida...

Kubilius: Šimonytė būtų geriausia premjerė – klausimas, ar Lietuva turės tokią galimybę (803)

„Politikai labai dažnai galvoja, kad jie jau žino atsakymus. Bet esame atėję į tokią stadiją,...

Austrijoje viešbutyje – baimė ir nerimas: dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas (125)

Austrijoje, Alpių mieste Insbruke, uždarytas vienas viešbutis, paaiškėjus, kad koronavirusu...

Čempionų lyga: „Bayern“ dominavo Londone, „Barcelona“ atsitiesė Neapolyje (3)

UEFA Čempionų lygoje antradienį tęsėsi pirmasis aštuntfinalio etapo ratas. Platų žingsnį link...

Europoje daugėja koronaviruso atvejų: perspėja dėl kelionių – atšaukiami kai kurie skrydžiai Ispanijoje – dar trys atvejai (38)

Ne tik Italijoje šiuo metu daugėja naujų koronaviruso židinių, pranešama apie tai, kad...

Orai: vis dažniau pasirodys snaigės (4)

Trečiadienio dieną mūsų šalies orus lems ciklonas, kurio centras suksis virš Baltijos jūros....

Istorinėje Vilniaus vietoje – patirtis gomuriui už 5000 eurų: tai, kas įvyksta tarp šių sienų, liks mūruose (144)

Viešbutyje „ Pacai “ naujai atidarytas restoranas „Muros“, kuris pakeitė prieš tai...

„Real“ abejoja, ar verta rizikuoti dėl koronaviruso ir vykti žaisti Milaną (80)

Madrido „Real“ klubas dvejoja, ar kitą savaitę verta riziuoti ir keliauti į Italiją, kur turi...

Libaną purtančių neramumų centre atsidūręs lietuvis: niekada nemačiau tokių protesto akcijų (13)

Kai kalbama apie Artimuosius rytus, neišvengiama kalbos apie karą, konfliktus, tačiau prie...

Silvestras Dikčius

Australijos gaisrai pasauliui nusiuntė aiškesnę žinutę, nei visi klimato kaitos ekspertai kartu sudėjus

Reportažų srautas gaisrų tema iš Australijos nutrūko prieš gerą mėnesį, bet liepsnų ir...