aA
Sunku patikėti, tačiau psichiatrijos ligoninėje dirba vos 2 psichoterapeutai, į kuriuos gali kreiptis daugiau nei 500 pacientų. Dar blogiau – šiuos išrašius. Net sunkūs ligoniai paleidžiami „į niekur“.
Apsilankė psichiatrijos ligoninėje: tai – dar viena valstybė valstybėje
© DELFI / Karolina Pansevič

Tai paaiškėjo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai apsilankius Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

„Aš labai tikiuosi, kad tokiais pokalbiais mes pakeisime nusistovėjusią tvarką, kai ši institucija psichiatrijos srityje atrodo kaip „Lietuvos geležinkeliai“ susisiekime – valstybė valstybėje“, – sakė komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.

Anot jo, stebėtina, kad aptariamoje įstaigoje iki šiol yra taikomas ir toks nehumaniškas gydymo būdas kaip elektros impulsų terapija arba, paprasčiau, elektrošokas.

Be to, depresija čia vis dar pradedama gydyti tik medikamentais – jų vartojimas gali būti nutraukiamas vėlesnėje stadijoje.

„O, siaubas“, – tai išgirdęs teištarė M. Majauskas.

Susitikimo metu buvo aptarti žmogaus teisių, nemedikamentinės pagalbos prieinamumo ir paslaugų kokybės klausimai.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugiausiai atvejų – būtinoji pagalba

„99,8 proc. atvejų yra būtinoji pagalba – pacientai atvyksta arba yra atvežami pakankamai sunkios būklės, tad pagalbos nesuteikimas gali kelti grėsmę jų sveikatai“, – apie padėtį ligoninėje pradėjo pasakoti direktoriaus pavaduotoja medicinai Jūratė Lengvenienė.

Anot jos, mėginimas nusižudyti taip pat priskiriamas prie kriterijų, kurie atitinka būtinosios pagalbos suteikimo priežastis.

„Asmuo nėra iš karto hospitalizuojamas, turime visą eilę kortelių tokių atvejų“, – vieną populiarių mitų paneigė J. Lengvenienė.

Nemedikamentinis gydymas – mažumai

Pasak specialistės, turintis ketinimų nusižudyti asmuo yra tiriamas – kalbama su medikais, jo artimaisiais. Medikas taip pat esą gali priimti pacientą, jį apnakvindinti nepaskyręs jokio gydymo.

„Po mėginimo nusižudyti mes nehospitalizuojame 95 proc. atvejų Jei gydytojas nurodo, kad nėra grėsmės, žmogus nenukreipiamas į psichiatrijos ligoninę“, – kalbėjo ji.

Tokiu atveju konsultuojama ir šeima, susitinkama su nusižudyti ketinusio asmens artimaisiais. Kartais jie konsultuojami ir el. paštu.

„Algoritmo asmeniui po bandymo nusižudyti nėra, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Gydytojams nurodoma, kad asmuo yra po suicido, jis užrašomas psichologinėms paslaugoms gauti. Aišku, jie nedirba vėlai vakare ir savaitgaliais, tačiau pacientas gali pasikalbėti su budinčiais gydytojais. Kaip žinia, jiems neretai reikia tiesiog pasikalbėti, žmogiškosios pagalbos – jie tą gauna“, – kalbėjo ligoninės atstovai.

Tiesa, nemedikamentinį gydymą per praėjusius metus šioje ligoninėje gavo 902 žmonės, kai iš viso paslaugų suteikta 7,5 tūkst. kartų. Verta paminėti, kad kartais paslaugos buvo suteikiamos tiems patiems asmenims.

Jūratė Lengvenienė
Jūratė Lengvenienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugiau nei 500-ams pacientų – vos 19 specialistų

Pasirodo, šioje ligoninėje dirba tik 17 psichologų ir vos 2 psichoterapeutai – vienas specializuojasi vaikų gydyme, kitas – suaugusiųjų.

„24 lovos iš daugiau nei 500 yra vaikų“ – nurodė J. Lengvenienė.

Tiesa, ligoninės atstovų teigimu, specialistų pakanka, jie verčiasi su tokiomis pajėgomis, kokios yra. Kalbėtojai ne kartą minėjo, kad psichologai esą yra baigę podiplominius mokslus, gali teikti visokeriopą pagalbą.

„Iš prievartinės psichiatrijos, kuri, tenka pripažinti, buvo, į per daug demokratijos palinkome. Išėjęs pacientas iš psichiatrinės klinikos patenka į tam tikra vakuumą“, – sakė med. auditorius Arvydas Akstinavičius, kreipdamas dėmesį į tai, kad pacientai gauna mažai priežiūros jau išėję iš ligoninės.

Elektrošoku gydomi net vaikai

Susitikimo metu buvo nemažai kalbama ir apie gydymą elektros impulsų terapija.

„Sunkiems pacientams tai yra pats veiksmingiausias gydymo būdas – piktybiniai neuroleptiniai simptomai, ilgalaikis psichomotorinis sujaudinimas. Ar ji reikalinga, sprendžia gydytojų konsultacinė komisija. Pacientas, išskyrus tuos atvejus, kai gydomas priverstinai, turi pasirašyti, kad sutinka gydytis tokiu būdu“, – nurodė J. Lengvenienė.

Anot jos, jei būklė kritinė, pirmąsias tris dienas gydymas elektrošoku pacientui gali būti skiriamas kasdien. Jei būklė lengvesnė, kelis kartus per savaitę.

„Indikacijos yra bendros, jos nėra mūsų sugalvotos. Artimiausių šalių pavyzdžių neturime, bet, kalbant apie JAV, ten, kur tokio gydymo nėra, jaudinamasi, nes reikia mokėti pinigus, važiuoti į kitą valstiją. Be to, jis negali būti taikomas dažnai, nes yra ligoninei nuostolingas“, – sakė J. Lengvenienė.

M. Majauskas nurodė, kad viena tokia terapija kainuoja maždaug 100 eurų.

Elektros impulsų terapija šioje ligoninėje per metus skiriama maždaug 200-ams pacientų. Anot direktoriaus pavaduotojos medicinai, tai esą neturi kone jokių šalutinių poveikių. Neva kartais tik fiksuojami trumpalaikiai atminties sutrikimai.

„Nepilnamečiams taikome labai retai. Per paskutinius penkerius metus buvo 2 atvejai, kai taikėme nepilnamečiams“, – sakė ji.

Priverstinai gydoma 5 proc. pacientų

J. Lengvenienės teigimu, jei pacientas nesutinka su priverstine hospitalizacija, jis gali kreiptis ir į paties pasamdytą teisininką.

„Priverstinės hospitalizacijos atvejų yra 5 proc. nuo visų gydytų pacientų“, – nurodė ji.

Tiesa, medikų komisijos nurodymus skundžia esą tik maždaug 20-30 asmenų per metus.

„Teismas yra įrodęs tik vieną atvejį, kai buvo asmuo esą neteisėtai hospitalizuotas. Tačiau, tiesą pasakius, ta pati pacientė po 3 dienų buvo atvežta tokia pat sujaudinta“, – sakė J. Lengvenienė.

Net ir sunkiai sergantys nėra priverstinai gydomi toliau

Pasak direktoriaus pavaduotojos, vidutinė gydymo trukmė šioje ligoninėje – 17, sunkių psichikos ligonių – 30 dienų. Tiesa, kiek procentų asmenų grįžta į ligoninę, nėra fiksuojama.

„Tai rodo tik gydymo tęstinumą, o ne gydymo efektyvumą. Jei žmogus išeina, mes galime suleisti vaistus, veikiančius mėnesį laiko, tačiau jei jis į gydymo įstaigą nesikreips dar mėnesį, jo būklė pablogės“, – aiškino ji.

Specialistės teigimu, išrašomi pacientai turi teisę pasirinkti – gydytis arba ne.

„Mes kalbame ir apie rimtus pacientus, kurie gali būti agresyvūs savo artimųjų atžvilgiu, bet net ir tai nurodžius išraše, niekas jų neieško“, – nurodė J. Lengvenienė.

Anot jos, jei ligoninė turėtų daugiau lėšų, pacientus jie galėtų gydyti ilgiau nei 17 ar 30 dienų. Esą patys pacientai tuo yra suinteresuoti, o ir išėję iš ligoninės neretai taip ir nesulaukia reikalingos pagalbos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Delfi PliusJelizaveta Dako, Dmitrijus Semionovas

Rusijos politologas sudėliojo scenarijų dėl Suvalkų koridoriaus: Baltijos šalims jis labai nepalankus

„Negalima atmesti, jog galutinai įklimpęs Ukrainoje, Putinas bandys įgyvendinti tai, kas pagal...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Palūkanų augimas gali pateikti staigmenų: ekonomistai neatmeta NT kainų korekcijos

Lietuvoje toliau sparčiai auga nekilnojamojo turto (NT) kainos , Vilniuje gegužės mėn. metinis...

Amerikiečius nušlavę lietuviai įspūdingai žengė į pasaulio trijulių čempionato pusfinalį

Iš Vilniaus „Riviles“, Šakių „Gulbelės“ ir „Jeddah“ atstovų sudaryta Lietuvos 3x3...

Kaitra Lietuvoje tęsis: vieną dieną sinoptikai žada net 34 laipsnių karštį

Sekmadienio naktį dangus bus giedras. Dvelks silpnas rytų, pietryčių vėjas. Iki ryto oras spės...

Švytinti pasaulio čempionė Meilutytė: emocijos kalba pačios už save specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Rūta Meilutytė auksiniu akordu užbaigė pasaulio plaukimo čempionatą Budapešte. Prie iškovotos...

Motiejūnas Prancūzijos čempionu netapo – lemiamą dvikovą „Monaco“ pralaimėjo po pratęsimo

„ Monaco “ atstovaujantis Donatas Motiejūnas liko be Prancūzijos čempiono titulo. Lemiamose...

Profesorius Mažeikis: Rusija yra iracionali šalis, todėl galima tikėtis dešimčių rūšių provokacijų (1)

Rusija grasina Lietuvai dėl nutrūkusio prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito į...

Delfi Plius

Putinas seniai nekenčia Lukašenkos: norėjo nuversti ir susivaldė tik dėl vienos priežasties (3)

V. Putinas seniai nekenčia A. Lukašenkos ir kūrė planus, kaip 2020 metais vykusiuose Baltarusijos...

Karas Ukrainoje. Meras: Sjeverodoneckas visiškai okupuotas Rusijos, perspėja mieste likusius ukrainiečius (4)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Su šia liga susiduria apie pusę visų vyrų: paūmėjimą dažnai išprovokuoja ir lytiniai santykiai

Skausmai pilvo apačioje, apsunkintas šlapinimasis, maudimas tarpvietėje, sėklidėse, varpoje,...