Jeigu artimiausiomis dienomis gaisrai apims dar daugiau miškų ir durpynų, gamtos sergėtojai gali uždrausti piliečiams lankytis miškuose.
Aplinkos ministerija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama, kad jos uždraustų žmonėms lankytis miškuose, kuriems gresia gaisrų pavojus. Į šį prašymą jau atsiliepė Ignalinos, Varėnos ir Raseinių merai.
Tebesitęsiant karščių sukeltai sausrai, trečdalyje Lietuvos teritorijos vyrauja aukščiausio laipsnio gaisringumas.
Šiemet girios liepsnojo jau beveik 1000 kartų, daugiausia - pastaruoju karštymečiu. Gaisrų dūmai keletą kartų buvo užtvindę sostinę.
Šalį varginantys karšti ir sausi orai dar išsilaikys mažiausiai savaitę.
Dega net išdžiūvę spanguolynai
Antradienį tik po keleto dienų ugniagesių ir kariškių pastangomis pasisekė lokalizuoti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius miško gaisrą Ignalinos miškų urėdijoje.
Adutiškio botaninio draustinio teritorijoje nuo sekmadienio siautusi ugnis suniokojo apie 25 hektarų plotą. Jame augo drėgmę mėgstančios spanguolės.
"Daug metų dirbu miškuose, bet dar nebuvau matęs degant spanguolyno", - stebėjosi Ignalinos miškų urėdas Edmundas Kapturauskas.
Net ir sutramdžius ugnį, darbo šioje gaisravietėje liko dar mažiausiai savaitei - kol teberusenančios durpės bus užgesintos nuo pakraščių iki pat centro.
Ugniagesiams - darbymetis
Lietuvos priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose pirmadienį paskelbtas sustiprinto budėjimo režimas.
Ugniagesiams nurodyta ruošti rezervinę techniką, pareigūnai bet kada gali būti iškviečiami iš namų. Vadovybės sprendimu ugniagesiai nebus išleidžiami laisvadienių ir atostogų, taip pat numatyta galimybė atšaukti darbuotojus iš atostogų.
Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Jono Misiūno, panaši padėtis regione buvo prieš dešimtmetį, kai daugiau kaip mėnesį degė Radviliškio rajone esantys Tyrulių ir Sulinkių durpynai.
"Didžiuliai gaisrai kyla tik dėl gyventojų sąmoningumo stokos, - "Lietuvos rytui" sakė J.Misiūnas. - Tai pastebėjo ir kolegos iš Švedijos - šioje šalyje tokių nelaimių nebepasitaiko jau keli dešimtmečiai".
Upėse - seklumo rekordai
Didžiausia mūsų upė Nemunas ties Druskininkais šiuo metu plukdo beveik dvigubai mažiau vandens negu ankstesnių metų rugpjūtį.
Paprastai rugpjūtį Nerimi prateka daugiau kaip 50 kubinių metrų per sekundę, tuo tarpu praėjusią savaitę - 44,8 kubinio metro vandens.
Po karo sekliausia Neris Vilniuje buvo 1992 metais - tų metų rugpjūtį upės debitas buvo 44,6 kubinio metro vandens per sekundę.
Be to, Neries vanduo dabar labai drumstas. Buvo įtarimų, jog daug jo nevalyto patenka iš Baltarusijos, mat Aplinkos ministerija yra paprašiusi iš šioje šalyje esančios Vileikos vandens saugyklos tiekti daugiau vandens nusekusiai Neriai.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Petras Sakalauskas tikina, jog baltarusiai niekuo dėti - teršalų padaugėjo dėl sausros.
Traukiasi Kauno marios
Kauno marių vanduo jau atsitraukė nuo krantų vidutiniškai 50 metrų.
Specialistų duomenimis, šiemet marių vandens lygis yra žemiausias per pastaruosius 42 metus, kai veikia Kauno hidroelektrinė, užtvenkusi Nemuną.
Elektrinės direktorius Juozas Bartlingas pasakojo, kad vandens lygis vis dar mažėja, marios nuseko 85 centimetrais žemiau normalaus patvankos lygio.
"Šiemet elektros energijos gamyba tikrai sumažės", - tvirtino J.Bartlingas.
Nuleidę užtvankas kauniečiai galėtų pakelti vandens lygį Kauno mariose, tačiau tuomet dar labiau nusektų Nemunas, kurį taip pat smarkiai nualino sausra ir karščiai.
Žuvims trūksta deguonies
Nemuno žiotyse ties Uostadvariu vandenyje smarkiai sumažėjo deguonies.
Upės viduryje vanduo prisotintas deguonimi tik 23 proc. Jeigu ir toliau deguonies mažės, žuvys gali pradėti dusti. Kol kas nugaišusių žuvų nepastebėta.
Specialistai nepataria maudytis
Jau teko gelbėti Nevėžį - porą savaičių į šią upę buvo permetama vandens iš Šventosios.
Pasak Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamento direktoriaus pavaduotojo hidrologo Alfredo Vaišnoro, vandens stygiaus nejaučia tik tokios daugybės šaltinių maitinamos upės kaip Žeimena, Ūla, Merkys.
Kuršių mariose, kurios yra seklios ir į kurias daug metų Nemunas plukdė gausybę teršalų, dūsta žuvys.
"Tačiau žmonėms pavojaus kol kas nėra: neatrodo, jog dėl nusekusių upių sumažėtų geriamojo vandens ištekliai", - ramino aplinkos ministras A.Kundrotas.
Anot gamtosaugininkų, jei sutriktų Vilniaus, Kauno ar kiti dideli vandens valymo įrenginiai, šalį ištiktų ekologinė katastrofa. Tačiau ir dabar maudytis nusekusiuose vandens telkiniuose nerekomenduojama.
Neįprasto klimato pasikeitimo neatlaikė baltieji gandrai - šiemet jie susiruošė išplasnoti maždaug dviem savaitėmis anksčiau negu įprasta. Beje, daugelyje gandralizdžių užaugo mažiau jauniklių negu pernai: pajutę nepalankius metus, gandrai dalį savo vaikų išmetė.
Gamta už žmones kantresnė
Tačiau apskritai šalies gamta šiųmetį išbandymą karščiu atlaikė. "Ji per šimtus metų jau prisitaikė prie sausrų ir kitų anomalijų", - svarstė ministras A.Kundrotas.
Gyvūnai nuo kaitros gelbėjasi medžių ir krūmų pavėsyje ar arčiau vandens. Augalams prasčiau - sparčiai gelsta beržų, liepų ir kitų medžių lapai, vysta krūmai, žolynai.
Mokslininkai ieško atsakymų
Kai kurie gamtininkai tvirtina, jog šalį užgriūvančios stichijos - periodiškai pasikartojantis dėsningumas.
Anot A.Butlerio, sausra Lietuvą vargina kas dveji metai, o maždaug kas dešimtmetį užgriūva ypač dideli karščiai (panaši kaitra buvo 1992-ųjų vasarą).
Žmogaus įtaka klimato kaitai ir kaip jos išvengti - pagrindinė tema, kurią pastaraisiais metais svarsto visų pasaulio valstybių vadovai ir aplinkos ministrai savo pasitarimuose.
Ir prieinama prie tos pačios išvados: gamtos bausmių galima išvengti tik bendromis visų valstybių pastangomis, o ne kurioje nors šalyje atskirai.